Finansų ministerija įregistravo siūlymą atsisakyti 2% gynybos obligacijų palūkanų ribos
Papildyta antru skirsniu
Anot ministerijos, priėmus teikiamą Valstybės skolos įstatymo projektą, mokamos palūkanos labiau atitiks vidutines skolinimosi valstybės vardu palūkanas.
Siūloma, jog palūkanų norma būtų nustatoma pagal paskutinio, ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius vykusio Vyriausybės vertybinių popierių aukciono vidutinį svertinį pelningumą, iš jo atėmus komisinius mokesčius.
Ministerijos šiemet skelbtų aukcionų duomenimis, Vyriausybės vertybinių popierių vidutinis svertinis pelningumas svyruoja nuo 2,61% iki 3,236%.
Finansų viceministas Darius Sadeckas antradienį žurnalistams sakė, kad gynybos obligacijos gali būti gera alternatyva bankų indėliams. Pasak jo, jau dabar ši valstybės siūloma investavimo priemonė yra konkurencinga indėliams.
„Manau, kad (gynybos obligacijos) konkurencingos. Pastaruoju metu turbūt stebimas tam tikras bankų mokamų palūkanų kritimas už panašios trukmės indėlius. Ir iš tikrųjų matome labai aiškią koreliaciją, kad krentant toms palūkanoms ir valstybei skolinantis už 2%, kaip yra šiuo metu, tai jau yra patraukli alternatyva būtent bankų indėliams“, – teigė D. Sadeckas.
Anot viceministro, siūlomas pokytis leistų įsigyti ilgesnės nei vienerių metų trukmės obligacijų – kuo ilgesniam laikui jos būtų perkamos, tuo labiau palūkanos augtų.
D. Sadecko teigimu, pavyzdžiui, dabar už dvejų metų trukmės obligacijas būtų mokamos apie 2,3%, trejų – 2,4% palūkanos.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad konkrečios palūkanos priklausys nuo to, kaip greitai Seimas priims Valstybės skolos įstatymo pakeitimus ir už kokią kainą skolinsis valstybė.
„Kai nebeturėsime to apribojimo, jeigu Seimas patvirtins mūsų pateiktą įstatymo pakeitimą, tuo metu, kai platinsime, turėsime dar kartą persivertinti savo skolinimosi kainą ir tos palūkanos gali būti ir šiek tiek kitokios negu šiuo metu paminėtos“, – kalbėjo D. Sadeckas.
Paklaustas, ar pakeitimai reikštų, kad palūkanos galėtų kristi ir žemiau 2%, D. Sadeckas tokios galimybės neatmetė, tačiau teigė, kad tai priklausys nuo rinkos tendencijų.
Gynybos obligacijų palūkanos galėtų būti mažesnės ir dabar, tačiau valstybė nėra pasiskolinusi taip pigiai, jog jų norma kristų žemiau 2%.
„Šiuo metu stebime, kad ta skolinimosi kaina šiek tiek auga. (...) Kad nukristų žemiau dviejų, turėtų pagerėti rinkos tendencijos ir pradėti skolintis pigiau, kas šiuo metu galbūt sunkiai tikėtina“, – sakė D. Sadeckas.
Gynybos obligacijos bus platinamos nepertraukiamai
Pasak D. Sadecko, ministerija nuo vasario įveda dar du pokyčius: suteikė galimybę obligacijų įsigyti nuolat, o ne konkrečiai numatytu laiku, taip pat jų galima įsigyti pusmečiui.
Viceministro teigimu, tai reiškia, jog maždaug kas dvi savaites bus platinama po dvi emisijas – metų trukmės už 2% bei pusmečio – už 1% palūkanas. Jos galios, kol bus priimtos įstatymo pataisos dėl 2% ribos atsisakymo.
„Nebus nė vienos dienos, kada nebus galimybės įsigyti gynybos obligacijų. Turėsime nuolatinį gynybos obligacijų platinimą“, – teigė D. Sadeckas.
Anot viceministro, nors konkrečių prognozių ministerija neturi, manoma, jog įsigaliojus siūlomiems pakeitimams iš obligacijų bus surinkta daugiau, tačiau tai nebus „milijardinės sumos“.
Iki šiol nuo 2024 metų rudens per 16 emisijų pritraukta apie 238 mln. Eur.
„Tikimės, kad tas skaičius bus galimai šiek tiek didesnis, bet kažkokio čia labai reikšmingo proveržio milijardais tikrai kol kas nesitikime“, – sakė D. Sadeckas.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra sakęs, kad pokyčių ministerija imasi siekdama sudaryti lankstesnes galimybes investuoti į gynybą, taip pat atsižvelgdama į dalies žmonių sprendimą pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos.
REKOMENDUOJAME
