Pasaulio biržos: panikoje labiausiai kenčia prekybinį karą sukėlusių JAV akcijos

Ketvirtadienį gausiausiai kraujuoja akcijų kainos biržose šalies, kurios prezidentas ir pradėjo prekybinį karą su likusiu pasauliu. 

Ketvirtadienio pavakarę Lietuvos laiku, JAV prekybos sesijos pradžioje, S&P 500 indeksas buvo nukritęs daugiau kaip 4%. Kitais skaičiais – vien prekybos sesijos pradžioje JAV akcijos neteko 1,7 trln. USD kapitalizacijos. 

Indeksas taikosi užfiksuoti prasčiausią dieną nuo 2022 m. 

JAV akcijų rinkoje mažai kompanijų, kurios išsisuktų nepaliestos griūties. Prekybos sesijos pradžioje krito daugiau kaip 70% S&P 500 indekso akcijų, rodo „Bloomberg“ duomenys. 

Tarp atskirų S&P 500 indekso sektorių išsiskiria ne pirmo būtinumo prekių segmentas, kurio akcijos pinga daugiau kaip 6%, panašia išraiška pinga energetikų, technologijų akcijos. 

Teigiamus pokyčius rodo tik pirmo būtinumo prekių kompanijų (+1,7%) ir komunalinio sektoriaus akcijos (+0,3%), smukimo beveik išvengė ir sveikatos apsaugos kompanijos.

Ypač kenčia ekonomikos stuburu vadinami smulkieji verslai. Mažos kapitalizacijos akcijų indeksas „Russell 2000“ krito 5,7%. 

Vadinamasis baimės indeksas VIX šoktelėjo 32%, iki daugiau kaip 28 punktų, aukščiausio lygio nuo pernykštės vasaros. Ką sukėlė D. Trumpo tarifai, susigaudyti sudėtinga ne tik investuotojams, tačiau ir verslų vadovams. 

„Platus spektras šalių reakcijų – kai kurios imasi atsakomųjų priemonių, kai kurios linkusios deeskaluoti, kai kurios kol kas paralyžiuotos. Didelio masto JAV ekonomikos ir infliacijos prognozių peržiūrėjimo imasi ekonomistai ir Volstrito analitikai. Kompanijų direktoriai analizuoja daugybę scenarijų, bandydami suprasti ir naviguoti naujoje ir vis dar besiplėtojančioje spagečių maišalynėje iš tarifų ir netarifinių prekybos barjerų“, – padėtį nusako Mohamedas El-Erianas, vyriausiasis „Allianz“ patarėjas ekonomikai. 

Garsus ekonomistas numato, kad labiausiai stagfliacinį smūgį pajaus atviros ekonomikos. 

Ne ką geresnė situacija ir tarp technologijų kompanijų, kurių akcijų gausus NASDAQ neteko daugiau kaip 5%.

Tarp jų išsiskiria „Apple“, nuo kurios kapitalizacijos prekybos pradžioje buvo nurėžta daugiausiai, apie 280 mlrd. USD. Kita eilėjė „Nvidia“, netekusi kone 150 mlr. USD.

Išsipardavimas JAV biržose yra kur kas aštresnis už nuosmukį Azijos ir Europos biržose, kuriose indeksai ketvirtadienį smuko po 2–3%. 

„Paradoksalu, bet Europa šiame kontekste atrodo palyginti neblogai. Lūkesčiai ir taip buvo nedideli, o planuojamos investicijos į gynybą didžiąja dalimi gali kompensuoti prekybos praradimus, – aiškina Vytenis Šimkus, „Swedbank“ investavimo strategas. – Tolesnė raida priklausys ir nuo atsakomųjų priemonių. Kol kas iš ES ir kitų šalių girdimos žinutės leidžia manyti, kad atsakas bus pamatuotas ir atsargus – nenorintis provokuoti. Tai suteikia vilties, kad žalą bus galima minimizuoti ir išvengti „akis už akį“ prekybos karo.“

Ketvirtadienį Europos biržose teigiama reakcija išsiskiria NT sektoriaus bendrovės, fondai, jautrūs palūkanų pokyčiams. 

Vokietijos biržoje daugiau kaip 4% prieaugiu išsiskiria komercinio NT investicijų kompanija „Aroundtown“, „Vonovia“, „Deutsche Wohnen“, „TAG Immobilien“ brangsta daugiau kaip po 3%, „Grand City Properties“ kyla beveik 2%. 

Krentantys pajamingumai

Iškalbinga reakcija obligacijų rinkoje. JAV 10 m. Iždo popierių pajamingumas krito žemiau 4% pirmą kartą nuo D. Trumpo pergalės prezidento rinkimuose.

Pajamingumai krenta, investuotojams baiminantis ekonomikos recesijos. D. Trumpo tarifų smūgis prilygsta didžiausiems mokesčių padidinimams nuo pat 1968 m., matuoja ekonomistai iš „JPMorgan“, skaičiuojantys, kad tarifai prie JAV kainų augimo šiemet gali pridėti 1,5 procentinio punkto. Tai neigiamai paveiktų JAV vartotojų perkamąją galią ir išlaidavimą. 

„Šis poveikis galėtų nukreipti ekonomiką pražūtingai arti recesijos. Ir čia dar neskaičiuojant neigiamo poveikio iš eksporto ir išlaidų investicijoms“, – teigia „Bloomberg“. 

Kiek mažiau pajamingumai krito Europoje. Vokietijos vyriausybės 10 m. trukmės obligacijų pajamingumas smuko apie 9 bazinius punktus, iki 2,633%.  

Pavienės akcijos

Ryškiausiai pinga akcijos kompanijų – tiek JAV, tiek kitų šalių, kurių sudėtingos tiekimo grandinės išsidėsčiusios per visą pasaulį. Reikšmingą dalį gamybos Vietname, kuriam D. Trumpas paskelbė apie 46% prekybinį tarifą, vykdančios „Nike“ akcijos atpigo daugiau kaip 12%, „Lululemon Athletica“ neteko 13%. 

Kinijoje JAV parduodamus prietaisus gausiai surenkančios „Apple“ akcijų kaina krito beveik 9%. 

Valiutos, žaliavos

D. Trumpas sudavė smūgį JAV doleriui, kuris pinga daugumos JAV prekybos partnerių valiutų atžvilgiu. 

Eur/USD kursas ketvirtadienio pavakarę buvo pašokęs apie 2%, iki 1,1078, aukščiausio lygio per pusę metų. 

Rizikos netoleravimas persimetęs ir į kriptovaliutų rinką, kurioje bitkoinas atpigo beveik 6%, iki 81.600 USD. 

Didžiąją dienos dalį auksas, iki šiol patikimai tarnavęs kaip saugumo užuovėja, pigo, tačiau vakarop nuosmukis sumažėjo. 

„Nors šiandien auksas pinga, tačiau tai yra normali korekcija po to, kai belaukiant D. Trumpo pranešimo kainos per savaitę pakilo 5%, komentuoja Jaroslavas Suchodolskis, „Luminor“ banko Baltijos šalių valiutos ir išvestinių instrumentų skyriaus vadovas. – Tokiomis aplinkybėmis galima pagrįstai manyti, kad paklausa auksui išliks stabili arba didės, ypač iš centrinių bankų, kurie perka auksą diversifikuodami ir saugodami savo rezervus.“
 

Naftos kainos ryte krito apie 4%, tačiau per dieną nuosmukis sustiprėjo iki 7%. Baimes dėl ekonomikos sulėtėjimo papildė ir laukiamas pasiūlos antplūdis, mat ketvirtadienį pagrindiniai naftos išgavėjai iš OPEC+ kartelio sutarė padidinti gavybą daugiau kaip 400.000 barelių per dieną. Tai yra spartesnis gavybos didinimas, nei anksčiau planavo kartelis, ilgai laukęs, kad galės baigti gavybos ribojimus. Iš pradžių planuota didinti gavybą 140.000 barelių per dieną. 

Recesijos baimės smukdo daugybę įvairių žaliavų, pirmiausia pramoninius metalus, kurą.