Žiema baigėsi, dujos pinga, bet romantiniai jausmai rusiškoms dujoms nesisklaido

Dujų saugyklų tuštėjimo sezonas Europoje praktiškai baigėsi. Kovo 22–23 d. į jas buvo pasidėta („įpūsta“) daugiau dujų, nei buvo jų pasiimta suvartoti. Kol kas, tiesa, tai tik kelios dienos – Šiaurės Vakarų Europoje šiuo metu yra praėję apie 90% šildymo sezono.

Visgi, šiltesni orai lemia mažesnę gamtinių dujų paklausą, ir nors saugyklų tuštėjimo sezonas prasidėjo anksti, lapkritį, šiemet pavasaris atėjo, kaip įprasta.

Lapkritį–vasarį iš saugyklų imta daugiau dujų nei atitinkamais mėnesiais nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, tad dujų saugyklos sezoną užbaigia užpildytos apie 34%, palyginti su 60% pernai ir 54% 2023 m.

[infogram id="b13a6753-1a13-4e21-80ed-60addb58d7b6" prefix="yqL" format="interactive" title="Rinkos: Europos dujų saugyklų užpildymas 2021-2025 m. 250326"]

Toliau žvilgsnis krypsta į pasiruošimą ateinančiam šildymo sezonui. Tuštesnės saugyklos reiškia, kad tai pareikalaus aktyvesnių pastangų, nei jų reikėjo pastaraisiais metais.

Johnas Kempas, buvęs vyriausiasis „Reuters“ rinkų analitikas, pažymi, kad „pildymo poreikis bus reikšmingai didesnis nei 2024 m. ar 2023 m. ir privers Europą importuoti daug daugiau dujų, tačiau tik nesmarkiai daugiau, nei vidutiniškai per pastarąjį dešimtmetį.“

„Modeliavimo rezultatai rodo, kad minimalus saugyklų užpildymo lygis žiemos pabaigoje turėtų siekti 43%, kad 2025 m. vasaros pabaigoje būtų pasiektas 90% užpildymo lygis“, – prieš šį šildymo sezoną publikuotame žiemos rizikų vertinime teigė Europos dujų sistemų valdytojų asociacija ENTSO-G.

Tokio užpildymo prieš būsimą žiemą iš Europos energetikų tikisi Europos Komisija.

Tačiau, modeliuojant situaciją nuo 30% pradinio užpildymo lygio, dujų infrastruktūra leido saugyklas užpildyti tik iki 83%.

„Tokiu atveju gausesnis suskystintų gamtinių dujų (SkGD) importas galėtų užtikrinti pakankamą tiekimo lankstumą ir galimybę pasiekti tikslą visoms dujų saugykloms“, – teigiama ataskaitoje.

Kol kas sunkumų didindama suskystintų dujų importą Europa nepatiria. Žydrojo kuro kovą Šiaurės Vakarų Europoje, gausiausiai šį kurą naudojančioje Europos dalyje, įsivežta daugiau nei 25% daugiau nei tuo pačiu metu pernai, skaičiuoja „Bloomberg“. 

Tam padeda ir pirmą kartą nuo 2022 m. mažėjantis šio kuro importas į Kiniją.

Visa tai kartu su ateinančiu pavasariu lemia ir mažėjančias gamtinių dujų kainas.

Ateinančio mėnesio kontrakto kaina Nyderlandų TTF prekybos taške, ICE biržoje, penktadienį mažėjo 0,4% ir siekė 41,050 Eur/MWh. Nuo pastarojo piko vasario 10 d. gamtinės dujos Senajame žemyne yra atpigusios apie 28%.

Šis rodiklis naudojamas indeksuojant gamtinių dujų kontraktus Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

[infogram id="35275228-61f9-43ce-ad64-1640376f29b9" prefix="uVt" format="interactive" title="Rinkos: Dujų kaina Europoje TTF 2023-2025 m. 250326"]

Tačiau kol kas rinkoje išlieka dujų saugojimui nepalanki tendencija, kai dujų kainos rugpjūčiui – pildymo sezono pikui – yra didesnės nei šildymo sezono pradžiai. Tai reiškia, kad komercinės logikos pirkti ir saugoti dujas vasarą nėra, kai galima jų pigiau pirkti tiesiai šildymo sezonui.

Situacija yra sušvelnėjusi nuo metų pradžios, kai dujos žiemai buvo iki 5 Eur/MWh pigesnės nei vasarai. Dabar dujos žiemai yra mažiau nei 1 Eur/MWh pigesnės nei dujos vasarai. Tačiau kol kas į įprastą situaciją, kai vasarą dujos pigesnės, situacija negrįžo.

Rusiškų dujų ilgesys

Gamtinių dujų rinką Europoje blaško ne tik pasiūlos ir paklausos dėsniai, bet ir su geopolitine situacija glaudžiai susijusios rinkos dalyvių nuotaikos. Jie itin jautriai reaguoja į naujienas apie net mažiausiai tikėtinus poslinkius link Rusijos invazijos į Ukrainą pabaigos.

Pavyzdžiui, anot ING banko analitikų, „blėstančios viltys dėl dalinio Rusijos dujų tranzito sugrįžimo“ praėjusią savaitę dujų kainą pašokdino daugiau kaip 6% per vieną dieną.

„Nesakykime to per garsiai, bet Rusijos vamzdinėms dujoms į Europą sugrįžti laikas tikrai ne per ankstyvas“, – miglotą rusiškų dujų ilgesį socialiniame tinkle „X“ (buv. „Twitter“) praėjusią savaitę reiškė ir Javieras Blasas, „Bloomberg“ žaliavų apžvalgininkas.

Anot jo, be jų Europai bus sudėtinga užpildyti dujų saugyklas, taip pat ir saugyklas Ukrainoje.

Visgi, lieka neatsakytas klausimas, kaip bent jau teoriškai rusiškos dujos galėtų grįžti į Europos rinką dar šiam saugyklų pildymo sezonui. Žaliavų prekybos bendrovių vertinimu, taikos susitarimas Rusijos kare prieš Ukrainą, – jis potencialiai turėtų atverti kelią atšaukti sankcijas ir hipotetiniam dujų srautui į Europą – gali užtrukti ne vienus metus.

„Realiai manome, kad praeis metai ar dveji, tad bendrovėje nejaučiame jokio streso, kad turime būti tam pasiruošę ar turime tam ruoštis“, – teigė Russellas Hardy, žaliavų prekybos milžinės „Vitol Group“ vadovas, jį cituoja „Bloomberg“.

„Bet, žinoma, aš galiu ir klysti“, – pridėjo jis.

Marco Saalfrankas, šveicarų komunalinių paslaugų ir prekybos bendrovės „Axpo Holding“ Europos prekybos vadovas, taip pat nesitikėtų „didelių (rusiškų – VŽ) dujų kiekių anksčiau nei 2026 m.“

Dujų tiekimo, transportavimo susitarimams pasirašyti reikia laiko, o vienam iš svarstomų potencialių importo kelių – „Nord Stream 2“ likučiui – reikėtų leidimų iš dalies Europos šalių.

„Mes tikimės, kad įtampa dujų rinkoje išliks tol, kol joje nepamatysime daugiau SkGD, o ir tuomet poveikis bus šiek tiek atidėtas“, – teigė jis.