Šiaulių bankas dėl savų akcijų supirkimų turi planą B

Kaip jau pranešta išvakarėse, Šiaulių bankas praėjusiais metais uždirbo 78,8 mln. Eur grynąjį pelną, 5% daugiau nei ankstesniais metais. Dividendais siūloma paskirstyti pusę pernykščio pelno ir 5% pelno paskirti savų akcijų supirkimams.

Praėjusių metų rezultatai viršijo paties banko prognozę. 3,3 mlrd. Eur tikslą paskolų portfelis viršijo išaugdamas iki 3,4 mlrd. Eur. Vietoje 3,3 mlrd. Eur indėlių portfelis pasiekė 3,6 mlrd. Eur.

Bendros veiklos pajamos buvo 210 mln. Eur ir viršijo gaires dėl 202 mln. Eur. Vietoje 13,7% sugeneruota 14% kapitalo grąža, vietoje 49,7% pasiektas 49% sąnaudų ir pajamų santykis.

Bankas skaičiuoja, kad bendra grąža akcininkams per praėjusius metus vietoje 20% tikslo pasiekė 28%. Po viršytų rezultatų gerinami ilgalaikiai augimo ir efektyvumo tikslai.

Pristatytose gairėse ateinantiems 5 metams numatomas maždaug 8% metinis paskolų portfelio augimas per metus, indėlių – 10%.

Prieš pagerėjant pelningumui, šiais metais investuotojai turi nusiteikti mažesniam nei pernai pelnui.

„Prognozių pagerinimą paveikė 2024 m. stiprūs rezultatai ir ekonominė plėtra Lietuvoje, stiprūs rodikliai rodo, kad ekonomika pasirodė gerai. Prognozuojamas paskolų portfelio augimas yra spartus, bet taip pat lygiagrečiai imamės priemonių išlaikyti kokybei, priimdami tik klientus, kuriuos norėtume išlaikyti ilguoju laikotarpiu“, – investuotojų auditorijai kalbėjo Vytautas Sinius, Šiaulių banko Administracijos vadovas.

Po mažesnio komisinių pajamų augimo laukiamas paspartėjimas vėliau, kai bus paleista bankininkystės sistema ir transformuota mažmeninės bankininkystės veikla. 

„Manome, kad turime daugiau potencialo auginti šią pajamų eilutę“, – sakė vadovas. 

Sąnaudų ir pajamų bei kapitalo grąžos rodiklius veiks banko sprendimas priskirti prie sąnaudų, bet ne kapitalizuoti bankininkystės platformos diegimą. 

„Toliau koncentruosimės į pažadą išmokėti ne mažesnius kaip 50% nuo pelno dividendus“, – sakė V. Sinius.

Tiesa, vėliau, klausimų ir atsakymų sesijoje, vadovas pripažino, kad augimo prognozėms iššūkius toliau kelia politinės ir geopolitinės aplinkos neapibrėžtumas, tačiau Lietuva esą išlieka atspari. 

„Mūsų verslai ir jų dydis turbūt leidžia mums būti lankstesniems, prisiderinti prie rinkų, – sakė V. Sinius, prie vidinių iššūkių išskirdamas politikų siekius, susijusius su palankesniu klientams būsto paskolų refinansavimu. – Tačiau čia nematome reikšmingų pokyčių, nuolat kalbamės su refinsnavimo ieškančiais klientais, darome tai sėkmingai. Šia prasme būsto rinka yra aktyvi. Kita sritis gali būti susijusi su pensijų reforma.“

Bankas įgyvendina kertini projektą – diegia bankininkystės platformą. Procese, anot vadovo, užbaigta „svarbi fazė“ – trūkumų identifikavimas ir jų šalinimas.

„Pradedame naują fazę, kuri tęsis 2025 m. testuojant funkcionalumus ir ruošiant paleidimui 2026 m. Viskas vyksta pagal planą. Yra pakoregavimų po ankstesnės fazės, nes reikalingi papildomi sprendimai, kaip centralizuota klientų bazė“, – sakė vadovas, apibūdindamas, kad pats bankas transformuojamas iš „orientuotos į paslaugas į orientuotą ir į pardavimus“.

Sulig metiniais rezultatais paskelbta apie pavadinimo keitimą, kuris bus pristatytas kitą savaitę, kovo 7 d., vyksiančiam akcininkų susirinkimui.

„Pavadinimo keitimas yra dalis mūsų strategijos. Nauja bankininkystės sistema yra technologinis būdas, tačiau sėkmei yra ir daugiau ingredientų. Manome, kad pavadinimo keitimas yra svarbus šiame strateginiame cikle. Pagrindinė priežastis, sakyčiau, yra gebėjimas sujungti visus padalinius po vienu prekių ženklu. Po mažmeninių verslų su INVL sujungimo sustiprėja mažmeninių klientų bazė ir tai suteikia naują bangą bankui augti, – argumentavo V. Sinius. – Laikas tam yra puikus, ir esame pasiruošę.“  

Atskiros eilutės

Mažėja banko grynoji palūkanų marža – rodiklis sumažėjo nuo 4,2% 2023 m. ketvirtą ketvirtį iki 3,3% 2024 m. ketvirtą ketvirtį, per šį laiką nuo 6,5% iki 6% sumažėjus turto pajamingumui ir nuo 2,2% iki 2,7% padidėjus finansavimosi kaštams. 

„Paskolų pajamingumas mažėjo kartu su mažėjančiu EURIBOR, nes didžioji dalis portfelio yra su kintamomis palūkanomis, – aiškino Tautvydas Medžius, Šiaulių banko partneris strategijai, pastebėdamas, kad, kita vertus, finansavimosi kaštų augimas pasiekė piką trečią praėjusių metų ketvirtį (ties 2,9%). – Ateinančiais ketvirčiais jie turėtų mažėti. Šiuo metu tikimės, kad grynoji palūkanų marža stabilizuosis ir nebeturėtų kristi.“

„Indėlių palūkanos šalyje mažėja gana sparčiai“, – pridūrė Tomas Varenbergas, Šiaulių banko Investicijų valdymo tarnybos vadovas.

Paskolų portfelio augimą lėmė verslo paskolų portfelio didėjimas. 

„Augimą lėmė pramonės ir atsinaujinančios energetikos sektoriai, kai statyba ir NT atsiliko, – sakė T. Mėdžius. – Toliau matome didelę paklausą būsto paskoloms, į rinką toliau ateinant pirmojo būsto pirkėjams. Matome kainodaros spaudimą sektoriuje, kuris, tikėtina, išliks ir 2025 m. Bendrai išliekame optimistiški, nes tai yra stipriai augantis aukštos maržos produktas mums.“  

Primenama, kad daugiau kaip 44% grynųjų paslaugų ir komisinių augimą, be organinių priežasčių, lėmė ir INVL mažmeninių verslų įsigijimas. 

Bankas tolesnio šios rūšies pajamų augimo tikisi iš renovacijos ir kapitalo rinkų veiklos segmentų. 

„Mes išliksime stiprus kapitalo rinkų lyderis Lietuvoje“, – žadėjo T. Mėdžius. 

Investuotojų dėmesį traukia šoktelėjusios banko sąnaudos, kurias lėmė po mažmeninių verslų sujungimo išaugęs darbuotojų skaičius ir atlyginimų augimas (atitinkamai 70% ir 30% padidėjimas), bei vienkartinės sąnaudos, susijusios su bankininkystės platformos diegimu. 

„IT, marketingo ir pastatų sąnaudų augimas atėjo iš organziacijos plėtros ir organiško sąnaudų augimo“, – aiškino T. Varenbergas.

Pirmą kartą bankas išskyrė vienkartinių sąnaudų eilutę. Jos pernai siekė 7 mln. Eur.

„Į sanaudas nusprendėme apskaityti mūsų bankininkystės sistemos išlaidas ir investicijas, nes matome, kad tai yra geresnis būdas, nei apskaityti jas balanse, nes galime efektyviau panaudoti kapitalą, – aiškino T. Varenbergas. – Kitu atveju mums reikėtų užrakinti gana reikšmingą kiekį kapitalo, kuris negalėtų būti panaudotas organiškam augimui arba išmokoms akcininkams.“  

„Toliau matome, kad pavadinimo keitimo, investicijų į naujas patalpas sąnaudos bus traktuojamos kaip vienkartinės ir turės poveikį pelningumui“, – sakė T. Varenbergas. 

Balanse, aiškinama, išlaikoma „gera turto kokybė“, kaip sparčiai augančiam bankui. 

„Blogų paskolų dinamika yra gera, ypač ketvirtą ketvirtį matėme gerą trečios stadijos paskolų sumažėjimą. Blogų paskolų lygis siekia 2,2%. Pagal klientų rezultatus matome, kad toliau galime pagerinti šiuos rodiklius“, – sakė banko atstovas. 

Mažėjant atidėjiniams, rizikos kaštai išlieka žemiau 0,5%. T. Varenbergas mato, kad pagal pernykščius rezultatus ir ekonominę aplinką Lietuvoje rizikos kaštų rodiklis turėtų būti artimas 0,3–0,35%. 

Per praėjusius metus bankas įgyvendino akcininkams aktualią kapitalo optimizavimo procedūrą, leisdamas į kapitalą įskaičiuojamas subordinuotas obligacijas, papildomo pirmo lygio (AT1) obligacijų emisiją. 

„Tęsime šią kelionę 2025 m., padidinsime AT1 sluoksnį. Dirbame ties papildomais instrumentais 2026 m., kad kapitalo struktūra būtų dar efektyvesnė. Turėdami stiprią kapitalo struktūrą galime finansuoti organišką tolesnį augimą ir išlaikyti aukštą paskirstymų akcininkams lygį“, – sakė T. Varenbergas. 

Kaip pranešta, bankas paskelbė apie pusės pernykščio pelno paskirstymą dividendais, kurie atitiktų 0,061 Eur akcijai, arba 6,3% pajamingumą.

Savų akcijų supirkimo planuose pažadėta tam skirsti 5% pernykščio pelno, papildomai ant neįgyvendintos ankstesnių supirkimų dalies. Tiesa, naujiems 5% nuo pernykščio pelno supirkimams dar reikalingas ECB leidimas.  

„Atsižvelgiant į laiką akcininkams reinvestuoti dividendus, manome, kad geriau pradėti supirkimus nuo gegužės baziniu scenarijumi. Tačiau tuo atveju, jeigu akcijos kaina rinkoje pasiųs mums signalų, turime planą B ir esame pasiruošę pakoreguoti grafiką“, – sakė T. Varenbergas.