Norvegijos naftos fondas pirko Šiaulių banką, „Enefit Green“

Tai rodo naujausia fondo rezultatų ir portfelio sudėties ataskaita.
Jau nuo praėjusių metų vidurio fondo valdytoja „Norges Bank Investment Management“ ją pradėjo skelbti dukart per metus.
Norvegijos vyriausybės pasaulinio pensijų fondo portfelyje – 8.659 kompanijų akcijos. Skaičiuojama, kad fondui priklauso apie 1,5% pasaulio biržose listinguojamų kompanijų. Tarp jų – ir Baltijos biržos bendrovių akcijos.
Fonas turi 9 vietinių įmonių akcijų. Per praėjusį pusmetį fondo pozicijų skaičius nesikeitė, tačiau pastebimai pasikeitė investicijų dydis.
Antrąjį praėjusių metų pusmetį pasididino investicijas į Šiaulių banko akcijas, didėjo estų finansų grupės LHV dalis.
Išsiskiria keliskart padidėjusios investicijos į nukraujavusias estų atsinaujinančios energetikos bendrovės „Enefit Green“ akcijas.
[infogram id="a88add52-dc9f-439e-b853-9ea099e6d001" prefix="ZKv" format="interactive" title="Copy: norvegijos naftos fondo investicijos baltijos šalyse 2023"]
Veikiausiai fondą pirkti „Enefit Green“ akcijų skatino bendrovės didinami gamybiniai pajėgumai.
„Metų pabaigoje pradėjo veikti keli stambūs projektai, o pelningumas turėtų atsirasti, kai anksčiau pasirašytų PPA (angl. Power Purchase Agreements – VŽ) neigiama įtaka pelningumui pradės mažėti, – svarsto Arvydas Jacikevičius, „SB Asset Management“ fondų valdytojas. – Aš asmeniškai visgi dar norėčiau palaukti tvaraus patvirtinimo ataskaitose, kad su šia bėda bendrovė jau susitvarkė, nes, kita vertus, maždaug 6 grynosios skolos ir EBITDA santykis yra labai aukštas.“
Prie lietuviško banko valstybinį fondą veikiausiai priviliojo žemi santykiniai įverčiai, kurie buvo mažiausi praėjusių metų viduryje, ir Lietuvos ekonomikos augimas, kuris buvo vienas sparčiausių Europoje, bei lūkesčiai, kad tempas išsilaikys.
Tiesa, Norvegijos naftos fondo investicijas į „Enefit Green“ ir Šiaulių banką didinosi ne tik praėjusį pusmetį, bet ir praėjusių metų pirmojoje pusėje. Besididindamas investicijas į energetikę „Enefit Green“, Norvegijos naftos fondas apeina energetikos flagmanę „Ignitis grupę“, kurios akcijas išpardavė prieš daugiau kaip 3 metus.
Gausesnės nei į Šiaulių banką tapo investicijos į „LHV Group“, kurios akcijos pernai pigo traukiantis Estijos ekonomikai.
„O būtent ekonomikos atsigavimas ir persivertimas į augimo kelią yra dar vienas papildomas argumentas pirkti. Labai supaprastinant, jei norima investuoti į šalies ekonomikos augimą, tai tiksliausiai galima padaryti per finansų sektorių“, – sako A. Jacikevičius ir priduria, kad pirkti „LHV Group“ akcijų fondą veikiausiai skatino ir „įspūdinga“, viršijanti 25%, kapitalo grąža, aukšti augimo tempai.
Daugiau kaip 20 trln. NOK (1,7 trln. Eur) fondo portfelio valdytojai neužsiima pavienių baltiškų investicijų analize ir atrinkimu. Mandatas pastaruoju metu buvo patikėtas estų investicijų valdymo bendrovės „Trigon Asset Management“ specialistams. Pastarųjų investicijų atranka remiasi vadinamuoju bottom-up požiūriu, taikomasi į didelius laisvuosius pinigus generuojančias akcijas su patraukliais įverčiais. Neretai estų bendrovės valdomi portfeliai reikšmingai skiriasi nuo regioninio indekso sudėties.
Anksčiau „Verslo žinių“ kalbinti minimos bendrovės valdytojai atskirų investicijų, atrinktų į Norvegijos naftos fondo portfelį, nekomentuoja.
Norvegijos gerovės fondo investicijos į Baltijos akcijas sudaro apie 30 mln. Eur.
Praėjusių metų pabaigoje Norvegijos naftos fondas turėjo Lietuvos Vyriausybės obligacijų už daugiau kaip 6,4 mlrd. NOK (550 mln. Eur), arba beveik 500 mln. NOK daugiau nei prieš pusmetį.
Latvijos vyriausybės obligacijų praėjusių metų pabaigoje fondas turėjo už beveik 5,9 mlrd. NOK (500 mln. Eur), arba 1 mlrd. NOK daugiau nei prieš pusmetį.
Estijos vyriausybės obligacijų vertė portfelyje per pusmetį išaugo nuo beveik 3,1 mlrd. NOK iki beveik 3,3 mlrd. NOK.
Į Norvegijos valstybinio fondo portfelį kelią atrado ir du estų verslo emitentai. Portfelyje yra LHV banko obligacijų už 610 mln. NOK ir „Luminor Bank“ obligacijų už 453 mln. NOK.
Rekordinė grąža
Kaip neseniai pranešta, Norvegijos suverenus turto fondas 2024 m. uždirbo 2,5 trln. Norvegijos kronų (NOK), arba 212,5 mlrd. Eur, grąžos.
Pelną nešė JAV technologijų bendrovių akcijų ralis. Fondas viršijo savo ankstesnį pelno rekordą, pasiektą 2023 m., – 2,22 trln. NOK.
„Fondas pasiekė labai gerą grąžą 2024 m. Amerikos technologijų bendrovių akcijos pasirodė ypač gerai“, – teigia Nicolai Tagenas, fondo vadovas.
Rezultatus kėlė ir JAV finansų įstaigos, kurioms gerų rezultatų pasiekti padėjo ilgiau aukštame lygyje išliekančios bazinės palūkanų normos.
Tik iki rugsėjo 30 d.
fiziniams asmenims nuo 18 Eur/mėn.
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- Manopinigai.lt - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai