Gręžk, vaikyti, gręžk: D. Trumpo sprendimai dėl naftos tėra tuščių puodų barškėjimas

Sausio viduryje, paskatinta naujų JAV sankcijų Rusijos energetikos sektoriui, „Brent“ rūšies naftos kaina buvo pasilypėjusi iki 82,03 USD/bbl, aukščiausio lygio nuo 2024 m. liepos.

Tai yra 9,9% kainos šuolis nuo metų pradžios ir 18,6% – nuo pastarojo kainų dugno, pasiekto pernai rugsėjį (69,19 USD/bbl).

„Nafos kainos šoktelėjo virš 80 USD/bbl sausio pradžioje, keliamos griežtesnių sankcijų Rusijos ir Irano naftai ir šalčio antplūdžio Šiaurės Amerikoje“, – sausio apžvalgoje paaiškino Tarptautinė energetikos agentūra.

Tačiau kainos augimą netrukus sustabdė paskelbtos naujienos apie pasiektas paliaubas tarp Izraelio ir „Hamas“. Trapios paliaubos įsigaliojo šeštadienį.

Šis konfliktas buvo vienas iš rizikos židinių naftos rinkai – buvo nerimaujama, kad jis gali išplisti į kitas, naftą gausiai eksportuojančias regiono šalis, tad net ir trapi taika šias grėsmes mažina.

Kol kas, tiesa, palengvėjimas nedidelis, naftos kaina, kai įsigaliojo paliaubos, nuo pastarojo piko atlėgo 1,5%.

Šią savaitę rinkos dalyviai taip pat vertino ir Donaldo Trumpo, naujojo JAV prezidento, vykdomųjų potvarkių (angl. executive orders) lietų, kurį jis pažėrė pirmąją savo antrojo prezidentavimo dieną.

„Brent“ rūšies nafta pirmadienį pigo 0,79%, iki 80,15 USD/bbl, o antradienį dienos viduryje jos kaina buvo dar šiek tiek sumažėjusi – 0,5%, iki 79,75 USD/bbl.

[infogram id="a40345d1-08b9-409c-9d97-96e08cb6cc6a" prefix="ekR" format="interactive" title="Rinkos: Brent naftos kaina 250121"]

D. Trumpui paliepus

Pirmą dieną po inauguracijos D. Trumpas, naujasis JAV prezidentas, paskelbė daugybę vykdomųjų potvarkių. Dalis iš jų buvo skirti ir energetikos sektoriui. Daug dėmesio sulaukė šalyje paskelbta nacionalinė ypatingoji padėtis energetikoje.

Įsako tekste pažymima, kad JAV energetikos ir kritinių mineralų vertės grandinė yra nepakankama, energetikos sistema nėra izoliuota nuo priešiškos įtakos iš užsienio, o infrastruktūros plėtra yra būtina ginant ekonominį šalies saugumą.

Be to, JAV turi potencialą „panaudoti nerealizuotus energetikos resursus vidaus rinkoje ir parduoti užsienio sąjungininkams ir partneriams patikimą, diversifikuotą ir pigią energiją“.

„Jungtinių Valstijų nepakankama energijos gavyba, transportavimas, perdirbimas ir gamyba sudaro neįprastą ir išskirtinę grėsmę mūsų Tautos ekonomikai, nacionaliniam saugumui ir užsienio politikai“, – priežastis skelbti nepaprastąją padėtį apibendrinama dokumente.

„Tai reiškia, kad gali daryti viską, ką reikia daryti, kad šią problemą išspręstum. Ir mes susiduriame su tokio tipo ypatingąja situacija“, – savo sprendimą ovaliajame kabinete aiškino D. Trumpas.

Įprastai Nacionalinis ypatingųjų situacijų aktas yra naudojamas nelaimių, pavyzdžiui, uraganų, atveju.

D. Trumpas taip pat panaikino apribojimus naftos gavybai Arktyje ir jūroje. Tarp žodžiu išsakytų naujojo prezidento planų – užpildyti JAV strateginį naftos rezervą „iki pat viršaus“ ir „eksportuoti Amerikos energetikos išteklius į visą pasaulį“.

Poveikis kainoms

Tai, kad naujoji JAV prezidento administracija bus palankesnė tradiciniams iškastiniams ištekliams, netapo naujiena.

„D. Trumpo vadovaujami respublikonai taikysis didinti energijos gavybą – net jei JAV naftos ir dujų gavyba jau pasiekė visų laikų aukštumas. Bet gavybos didinimas užtruks, – prieš pat D. Trumpo inauguraciją teigė „BlackRock Investment Insitute“ ekspertai. – Mes tikimės, kad D. Trumpas sieks reformuoti leidimų sistemą, siekdamas išplėsti energetikos infrastruktūrą.“

Išankstinis žinojimas ir vertinimas, kad gavybos didėjimo teks palaukti, iš dalies paaiškina nedidelį poveikį naftos kainoms. Kitas dalykas – nauji nurodymai daro priešingą poveikį žaliavos kainai.

„Nafta pinga. Lūkestis daug gręžti reiškia didesnę pasiūlą. Kita vertus, pažadas užpildyti strateginį rezervą „iki viršaus“ pakloja ir grindis kainoms“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ investicijų strategas.

O Bjarne Schieldropas, SEB banko vyriausiasis žaliavų analitikas, pažymi, kad naftos kaina jau ir be JAV prezidento įsikišimo buvo pribrendusi nuosmukiui.

„Sunku susekti ir priskirti tiksliai, kas iš D. Trumpo vakarykščių pareiškimų darė poveikį naftos kainoms. Tačiau naftos kaina buvo pribrendusi korekcijai žemyn, nes pastaruoju metu buvo patekusi į stipriai perpirktą (angl. overbought) teritoriją. Tad „Brent“ būtų šiek tiek atpigusi net ir be D. Trumpo pareiškimų“, – teigia jis.

Jis vertina, kad nieko nepakeis ir įsakymas pildyti strateginį JAV naftos rezervą, kuriame gali būti saugomi papildomi 300 mln. bbl naftos.

„Joe Bidenas (buvęs JAV prezidentas – VŽ) jau pildė JAV SPR maksimaliu tempu, po 3 mln. bbl per mėnesį“, – sako jis.

SPR pajėgumas išleisti naftos siekia apie 1 mln. bbl/d, tačiau maksimalūs pildymo pajėgumai yra „daug, daug mažesni“.

„Niekas turbūt neįsivaizdavo, kad staigus užpildymas galėtų būti svarbu. Sprendimas būtų perdaryti kompresorių stotis, vedančias į SPR saugyklas“, – svarsto analitikas.

[infogram id="29013b3e-f855-4641-b34b-f049f9bca61b" prefix="85c" format="interactive" title="Rinkos: JAV strateginis naftos rezervas SPR 250121"]

Kas nors turi pasitraukti

Pastebėtina, kad JAV išgauna daugiausia naftos pasaulyje, yra didžiausia SkGD eksportuotoja, o energijos išteklių kainos vidaus rinkoje yra daug palankesnės nei Europoje ar Rytų Azijoje.

Priešingai nei dauguma kitų didžiųjų naftos išgavėjų pasaulyje, JAV neturi valstybinės naftos bendrovės, kuriai gali nurodyti, ko, kiek ir kada išgauti. Todėl tam, kad JAV gavyba didėtų toliau, reikės aukštesnių naftos kainų.

„D. Trumpas, skelbiantis ypatingąją padėtį energetikoje ir žadantis žvalgybai atverti federalines žemes, gali skambėti pavojingai meškiškai naftos kainoms, – pripažįsta B. Schieldropas prieš pat inauguraciją paskelbtoje apžvalgoje. – Bet dienos, kai JAV skalūnų naftos gavyba klestėjo vidutinei naftos kainai laikantis ties 58 USD/bbl (2015–2019 m.), jau praėjo.“

2023 ir 2024 m. naftos kaina laikėsi ties 81 USD/bbl, o JAV skalūnų naftos gavyba taikosi nustoti augti 2026 m.

Visa tai reiškia, jog tam, kad JAV naftos gavyba didėtų, kas nors kitas turėtų pasitraukti iš rinkos. Naujosios administracijos taikinyje, anot jo, galėtų atsidurti Venesuela ir Iranas.

„D. Trumpas eina ranka rankon su JAV naftos pramonės atstovais, Vladimiru Putinu (Rusijos diktatoriumi – VŽ) ir Muhammedu bin Salmanu (faktiniu Saudo Arabijos vadovu – VŽ). Jie visi nori išgauti daugiau, jei įmanoma. Tačiau dar svarbiau, kad jie visi nori 80 USD/bbl ar didesnės naftos kainos“, – rašo B. Schieldropas.

Šie interesai, anot jo, ko gero, nusvers mažesnių kainų trokštančios visuomenės poreikius, tačiau ir dabartinė kaina nėra ypač didelė – 20 metų „Brent“ kainos vidurkis siekia 77 USD/bbl, o atsižvelgiant į infliaciją – 102 USD/bbl.