Lietuvos bankas II pensijų pakopos tobulinimui siūlo įtraukti darbdavius, steigti valstybinį pensijų fondą

Papildyta LIPFA, darbdavių konfederacijos komentarais

Pensijų fondų apžvalgą atlikęs LB pagrindiniais pensijų sistemos iššūkiais įvardina mažas pensijas, neigiamas demografines tendencijas, nepakankamą darbdavių įsitraukimą ir valstybės finansavimo krūvį.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia 45-50% buvusio atlyginimo, o tam, kad „būtų užtikrinta ori senatvė“, šis rodiklis turėtų siekti 70-80% buvusių pajamų.

Vien tam, kad išlaikytume dabartinę pakeitimo normą iš valstybės lėšų, reikėtų tam skirti papildomus 3-5% nuo BVP.

Be to, Lietuvos visuomenės senėjimo tempai yra vieni sparčiausių ES, o gimstamumas šalyje yra mažas.

„Gimstamumas yra kritiškai menkas, mažiau nei 20.000 per metus, – surengtoje spaudos konferencijoje teigė Simonas Krėpšta, Lietuvos banko valdybos narys. – Situacija šiuo metu yra prasta ir ji užkoduoja demografinę duobę.“

II pensijų pakopa, anot jo, yra vienas iš būdų spręsti šias problemas. Tačiau reikia didinti jos efektyvumą.

Darbdavių įsitraukimas

Vienas iš pagrindinių tobulintinų dalykų, anot jo, yra darbdavių įsitraukimo skatinimas.

„Tai iš esmės padidintų kaupimo apimtį ir kiekio prasme, ir žmonių prasme“, – teigė LB valdybos narys. – Tai yra mūsų esminis pasiūlymas ir tai generuotų didesnes išmokas senatvėje.“

Tuo pačiu siūloma atsisakyti valstybės skatinimo – jis siekia 300 mln. Eur kasmet ir tai nėra įprasta situacija pensijų kaupimo sistemose. 

Tam, kad jį pakeistume darbdavių įnašais, jie turėtų siekti 1,5% nuo atlyginimo. Tačiau S. Krėpšta pažymi, kad tai leistų toliau derėtis ir dėl dar didesnio įsitraukimo – kai kuriose pažengusiose šalyse jis siekia ir iki 6% atlyginimo.

Nors valstybės tiesioginis indėlis turėtų būti naikinamas, ji turėtų imtis kito darbo – anot LB, derėtų steigti valstybės valdomą pensijų fondą. 

Tokiu būdu būtų didinama konkurencija, taip pat būtų didinamas pasitikėjimas visa pensijų sistema.

„Daliai žmonių tai padidintų pasitikėjimą, ne visiems, bet daliai tikrai“, – įsitikinęs S. Krėpšta.

Pensijų fondas, anot LB, „ne tik generuotų grąžą pensijų kaupimo dalyviams, bet investicijomis prisidėtų ir prie šalies ekonomikos plėtros“.

LB taip pat siūlo didinti automatinio įtraukimo lankstumą. Tai yra, sudaryti galimybę per 3 mėn. po įtraukimo pasitraukti iš kaupimo, neužkertant kelio prisijungti prie jo vėliau. 

Taip pat siūloma pakartotinai neįtraukti į pensijų kaupimą gyventojų, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti šiame procese, bei sudaryti galimybę gauti atostogas nuo įmokų mokėjimo į pensijų fondus.

VŽ paklaustas, ar tai nepasunkins kaupiančiųjų sistemoje gausinimo (šiuo metu II pakopoje kaupia tik pusė dirbančiųjų), S. Krėpšta patikino, kad tai padės užtikrinti darbdavių įsitraukimas.

„Kalbant apie automatinį įtraukimą – taip, jis veikia, – sakė jis. – Tačiau turime girdėti ir visuomenės keliamus klausimus.“

Pensijų fondų valdytojai turi klausimų

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigiamai vertina Lietuvos banko iniciatyvą pristatyti siūlymus pensijų sistemos tobulinimui, skelbiama jos išplatintame komentare. 

„Visgi, dalis siūlymų kelia papildomų klausimų, pavyzdžiui, kokią naudą pensijų kaupimo sistemai ar pačiam kaupiančiajam tai duotų, arba kaip tai būtų realiai įgyvendinama“, – teigiama asociacijos pranešime.

Ji pritaria mintims dėl būtinybės gerinti gyventojų informuotumą ir skatinti darbdavių įsitraukimą, taip didinant pensijų sistemos pakeitimo normą. 

Tačiau valstybės paskatos atsisakymas, LIPFA nuomone, ne stiprintų, o silpnintų pensijų sistemą. 

„Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad valstybės paskata yra svarbus finansinis stimulas gyventojams aktyviai kaupti pensijai. Jų atsisakymas gali sumažinti žmonių motyvaciją asmeniškai prisidėti prie pensijų kaupimo“, – teigia asociacija.

Kvestionuotina jie laiko ir valstybinio pensijų fondo idėja – ypač, jei šalyje papildomas kaupimas II pakopoje nebūtų privalomas.

„Šiomis aplinkybėmis valstybinis fondas niekuo nesiskirtų nuo privačių pensijų fondų, o, vertinant konkurencinę aplinką, reikalautų dar ir didelių administracinių išlaidų. LIPFA nuomone, tai nebūtų efektyvus būdas naudoti valstybės biudžeto lėšas“, – teigiama pranešime.

Darbdavių konfederacija – prieš

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė keistu vadina LB pasiūlymą į kaupimą įtraukti ir darbdavius – ji tikina, jog bendrovės jau dabar prie darbuotojų senatvės prisideda per mokesčius, o centrinis bankas neteisingai traktuoja šį indėlį.

„2019 metais ta mokama pensija nuo darbdavio mokamos sumos buvo perkelta ir įtraukta į darbo užmokesčio „bruto“ (iki mokesčių – BNS) sumą. Kas gi kitas, jei ne darbdavys dabar moka ir darbuotojo atlyginimą, ir su tuo susijusius mokesčius“, – naujienų agentūrai BNS antradienį sakė A. Maldutytė.

„Tai neteisingas traktavimas, nes darbdavys moka atlyginimą bei visus su tuo susijusius mokesčius. Tai yra darbdavio prisidėjimas visa apimtimi“, – pridūrė darbdavių atstovė.

Jos teigimu, centrinio banko siūlomas įnašas didintų finansinę naštą Lietuvos įmonėms, galėtų pakenkti jų konkurencingumui.