Lietuva gali daugiau: pilietinės mecenatystės anatomija su Andriumi Tapinu

Nuo 800 eurų vaikų dienos centrui iki 5 milijonų „Bayraktar’ui“ Ukrainai – atviras ir įkvepiantis „Verslo tribūnos“ pokalbis su žurnalistu, rašytoju, visuomenininku ir vienu ryškiausių pilietinės mecenatystės lyderių Lietuvoje, Andriumi Tapinu. Apie garsiausias iniciatyvas, kaip jos gimsta ir kokia komanda reikalinga joms suvaldyti, kaip išlaikyti pasitikėjimą ir išsaugoti reputaciją rėmėjų akyse.

„Kai dirbau žurnalistu, tai yra toks pakankamai vienpusis ryšys, tu informuoji apie problemą, bet nesiimi jos spręsti“, – sako Andrius Tapinas. Tačiau, atsiradus socialiniams tinklams, viskas pasikeitė. Būtent jie tapo platforma, kurioje pilietinės iniciatyvos virto galingu įrankiu tiek COVID-19 krizės metu, tiek Rusijos kare Ukrainoje, tiek ir parodant dėmesį žuvusiems JAV kariams ar padedant išpildyti svajones.

„Pradžia buvo būtent per socialinius tinklus, kai aš pamačiau įrašą, kad vaikų dienos centrai dėl finansavimo „nesuvaikščiojimo“ laiku, net nelabai turi už ką nupirkti maisto ir skolinasi.“ – prisimena žurnalistas. – „Jiems ten trūko kažkokios juokingos sumos. Aš apie tai parašiau, pasidalinau, daviau sąskaitą ir žmonės sumetė tiek pinigų, kad jie nežinojo ką daryti“.

Tai buvo pradžia, parodžiusi, ką gali pilietinė mecenatystė. Tuomet sekė pandemija ir chaosas pasaulyje, o „Laisvės TV“ komanda per kelias dienas sukūrė savo logistikos tinklą ir sutelkė visuomenę pagalbai ligoninėms, senelių namams ir kt. Vėliau, Rusijai užpuolus Ukrainą, gimė viena žymiausių paramos iniciatyvų, kai vos per 3,5 dienos žmonės sudėjo daugiau nei 5 milijonus eurų „Bayraktar“ drono įsigijimui.

Klausykite plačiau „Verslo tribūnos“ pokalbyje su Andriumi Tapinu apie patirtis, pilietinės mecenatystės galią ir svarbą visuomenės emocinei sveikatai, artėjančias iniciatyvas ir iššūkius – nuo nuolatinės neapykantos bangos iki biurokratinių kliūčių.

2 Komentarai