Pasirengimas krizei: valstybė su verslu sukūrė bendrą trijų pakopų aprūpinimo maistu sistemą

Vilmantas Vitkauskas, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas, VŽ sako, kad vienas svarbiausių valstybės prioritetų – pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms ir krizėms. Vienas esminių šio pasirengimo darbų – suplanuoti, kaip esant poreikiui šalies gyventojai būtų aprūpinami maistu.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su verslu, prekybos įmonėmis, pastebime atsakingą verslo požiūrį ir norą įsitraukti į svarbiausių gyventojų poreikių užtikrinimo plano įgyvendinimą“, – akcentuoja V. Vitkauskas.

Tarp svarbių su šiuo tikslu susijusių pokyčių jis mini praėjusiais metais pakeistą valstybės rezervo užtikrinimo modelį, kai vietoj neapdirbtų produktų, tokių kaip grūdai, kuriuos būtų sudėtinga ekstremaliomis aplinkybėmis apdoroti ir paversti vartojamais produktais, numatoma rezervacijos sistema jau paruoštiems ar greitai paruošiamiems maisto produktams saugoti.     

„Svarbu tai, kad Lietuvos maisto gamintojų pramonė visiškai aprūpina šalies gyventojus maisto produktais – jų gamybos pajėgumų pakaktų aprūpinti maistu piliečiams ir rimtos krizės atveju“, – pabrėžia V. Vitkauskas.

Įtraukti prekybos tinklai

Nacionalinis krizių valdymo centras yra suplanavęs ir įgyvendina maisto produktų tiekimo ir paskirstymo sistemą. Maisto produktų tiekimo ir paskirstymo sistemoje dalyvauja maisto prekių prekybos tinklai, veikiantys Lietuvoje, pasakoja V. Vitkauskas.

Jo teigimu, yra numatyta daugiau nei 125 maisto ir kitų būtiniausių prekių bei vaistų prekybos vietos visoje Lietuvoje, kurių veikimas bus užtikrinamas krizių metu.

„Siekiame, kad jos būtų pajėgios per vieną dieną būtiniausiais maisto produktais aprūpinti 50% gyventojų. Pavyzdžiui, Vilniuje numatyta, kad veiks apie 20 tokių prekybos vietų, kurios vadinamos atraminėmis prekybos vietomis“, – sako V. Vitkauskas.

Planuojama, kad šių vietų veikla bus vykdoma ir esant elektros tiekimo sutrikimams, nesant mobiliojo ryšio, duomenų perdavimo paslaugų ir t. t. Taip pat planuojamas gyventojų nukreipimo mechanizmas į minėtas parduotuves.

„Bus užtikrinama prekybos vietų fizinė apsauga, nenutrūkstamas prekių tiekimas ir papildymas, pasirūpinta, kad parduotuvės darbuotojai tęstų savo veiklą ir aptarnautų klientus“, – sako V. Vitkauskas.

Jo teigimu, lygiai toks pat mechanizmas bei veiklos algoritmai bus taikomi užtikrinant ir atraminių degalinių veiklą.

Trys pakopos

Tačiau prekybos tinklų įtraukimas – tik viena iš trijų gyventojų aprūpinimo maisto produktais sistemos dalių.

Iš esmės sistema susideda iš valstybės rezervo atsargų, kuris kaupiamas jau minėtų rezervavimo sutarčių pagrindu, antroji pakopa – atraminės prekybos vietos ir trečioji – gamintojai, perdirbėjai, didmenininkai ir kiti ūkio subjektai, vykdantys maisto produktų gamybą.

Planuojama, kad už maisto atsargų sukaupimą turėtų būti atsakingos bent kelios šalys. Viliamasi, kad patys gyventojai produktų visuomet turės bent pirmoms trims paroms. Už jų tiekimą nuo 4 iki 6 dienų bus atsakinga savivalda, o nuo 7 iki 30 dienų atsargas užtikrins valstybės rezervas.

Susidarius ypatingoms krizėms – tai apimtų nepaprastąją padėtį, mobilizaciją, karo padėtį, ruošiamasi pasitelkti maisto prekybos įmones, gamintojus, didmenininkus.

V. Vitkausko supratimu, pagrindinė atsakingų valstybės institucijų užduotis – užtikrinti sąlygas įmonėms veikti, o pačioms įmonėms tęsti veiklą.

Todėl, pasak jo, nuo 2024 m. birželio vyksta periodiniai susitikimai su Prekybos įmonių asociacijos nariais. 

Praėjusiais metais centras organizavo pratybas su maisto prekybos bendrovėmis, jų metu nustatytos rizikingiausios aprūpinimo maisto produktais grandys. Identifikuoti būdai, kaip dar labiau pritraukti verslą dalyvauti maisto rezervavimo konkursuose ir maisto aprūpinimo sistemą padaryti atsparesnę įvairioms grėsmėms, reziumuoja V. Vitkauskas.

„Šiuo metu ypač svarbu tinkamai ir laiku panaudoti asignavimus, kurie buvo numatyti ir jau yra skirti institucijoms sukurti tvariai gyventojų aprūpinimo maistu sistemai“, – akcentuoja jis.

Paklaustas, kokio dydžio lėšos skirtos iš biudžeto, V. Vitkauskas pažymėjo, kad mobilizacijos užduotims vykdyti skirti asignavimai nėra vieši.

Maisto paskirstymui gyventojams, kurie negali patys atvykti į prekybos vietas, planuojama pasitelkti nevyriausybines organizacijas.

Pareikalaus investicijų

Kai kurių prekybos įmonių vadovai VŽ patvirtino, kad dalyvauja gyventojų aprūpinimo maisto produktais sistemos kūrimo procese.

Vaidas Lukoševičius, „Rimi Lietuvos“ generalinis direktorius, sako, kad kiekviename mieste išskirtos šiuo klausimu strategiškai svarbios parduotuvės. 

„Tikrai pasiruošimo darbai vyksta. Aišku, jie organizuojami su tam tikru konfidencialumu. Visi planai šiuo metu yra dėliojami. Pastaruoju metu gana dažnai vyksta stalo pratybos, bandome simuliuoti įvairias situacijas, kad kiekvienas maisto produktų tiekimo grandinės dalyvis žinotų, už ką būtų atsakingas“, – sako vadovas.

V. Lukoševičiui susidarė įspūdis, kad įvertinamas visos tiekimo grandinės vaidmuo, suprantama, jog ne vien pats tinklas būtų atsakingas už produktų patiekimą į lentynas.  

„Analizuojamas visas procesas, gamintojų, vežėjų įsitraukimas, degalų gavimo galimybės, kad prekybininkas galėtų sklandžiai aprūpinti vartotojus visų kategorijų prekėmis“, – pasakoja V. Lukoševičius.

Paklaustas, ar dalyvavimas šioje programoje pareikalaus iš įmonės investicijų, vadovas tuo neabejoja, ir pirmiausia, anot jo, galvojama apie elektros energijos užtikrinimo galimybes, taigi – generatorių įsigijimą. Jų kainos, priklausomai nuo galingumo, gali skirtis nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tūkstančių eurų.

„Papildomų sąnaudų bus ir dėl naujo įstatymo, įpareigojančio įrengti slėptuves, tad statydami naujas parduotuves daugeliu atvejų mes jau turime šį reikalavimą įgyvendinti – įrengti tam tikram žmonių skaičiui slėptuvę arba sutvirtinti statybines konstrukcijas“, – pažymi V. Lukoševičius.

„Iki“ taip pat aktyviai bendradarbiauja su Nacionaliniu krizių valdymo centru, rengia vidinius procesus. Pasak įmonės vadovybės, šiuo metu dar anksti kalbėti apie tai, kiek kainuos pasiruošimas, kaštai skaičiuojami. 

„Maximos“ planas

Vilius Rimkus, „Maxima LT“ Turto valdymo departamento direktorius, taip pat pozityviai atsiliepia apie vykstančius susitikimus, kuriuose, pasak jo, įmonė aktyviai dalyvauja. Jis taip pat numano, kad pasirengimas valstybės kuriamai sistemai kainuos ir verslui, tačiau dar nesiima vertinti, kokios tai bus sumos, nes dar nėra visiškai nuspręsta, kiek iš viso tinklo parduotuvių bus įtrauktos.

Jo teigimu, dar anksčiau įmonė savo iniciatyva sudarė kritinių parduotuvių sąrašą, parengė planą, kaip jos turėtų savarankiškai veikti tam tikrą laiką nutrūkus ryšiui su kitais įmonės padaliniais, sutrikus elektros tiekimui ar IT sistemų veikimui bei kitomis sudėtingomis aplinkybėmis.

Savarankiško veikimo planas sudarytas ir svarbiausių sandėlių veikimui, taip pat parengtas būtiniausių prekių sąrašas bei planas, kaip būtų užtikrintas jų tiekimas į parduotuves net ir karo atveju. 

Svarbu, kad nenugultų stalčiuje

Dainiaus Dundulio, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinio akcininko, nuomone, tokio pobūdžio iniciatyvos aktualios, bet svarbu, kad jos nebūtų rengiamos tik dėl akių.

„Ar nebus taip, kad surašys dokumentus, padės į stalčių, panaudos biudžeto pinigus ir tuo viskas baigsis, o iškilus krizei realios naudos tie planai neturės? Prisiminkime pasirengimą Astravo elektrinės galimai katastrofai. Kas šiandien likę iš to pasirengimo?“ – kelia klausimus D. Dundulis.

Pasak jo, „Norfa“ kol kas nėra gavusi kvietimo prisijungti prie aprūpinimo maistu sistemos. Kaip VŽ informavo V. Vitkauskas, kvietimas per prekybininkų asociaciją buvo pateiktas visoms didžiosioms prekyboms įmonėms, tarp jų – ir „Norfai“. Jis esą galioja ir šiandien, minimas tinklas bet kada gali prisijungti.

Šiuo metu programoje iš didžiųjų tinklų dalyvauja „Maxima“, „Iki“, „Lidl“ ir „Rimi“.

Pastarąjį sykį panašaus pobūdžio susitikimas vyko prieš 8–10 metų vienoje ministerijoje, kai prekybininkai buvo raginami kaupti maisto atsargas. Tuomet, anot pašnekovo, iš esmės tebuvo apsikeista nuomonėmis, bet jokių įpareigojimų verslas nesulaukė, todėl „Norfa“ atsargų ir nepadidino.

„Atsargas sukaupus, jas po kurio laiko reikia ir realizuoti, neatsiradus poreikiui panaudoti. Pamenu atvejus, kai rinkoje buvo išpardavinėjamos didelės druskos atsargos. Visos tokios su atsargų kaupimu susijusios iniciatyvos pareikalauja investicijų“, – samprotauja D. Dundulis.  

Svarbiausia – atsirado aiškumas

Rūtos Vainienės, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorės, požiūriu, pastaruoju metu vykstantys prekybininkų ir Nacionalinio krizių valdymo centro susitikimai visoms pusėms padeda geriau suprasti esamą situaciją ir pasirengimo krizei galimybes.

„Atsirado aiškumas, koks yra valstybės planas, jei ateitų „data x“. Dabar jau matome laikančiąsias konstrukcijas, architektūrą, kuri dar apaugs sprendimais, konkrečių prekybininkų veikimo planais, kaip tokiu atveju būtų gyventojai aprūpinami maistu“, – pasakoja R. Vainienė.

VŽ žiniomis, visų suinteresuotų asociacijų – bankų, vaistinių, prekybininkų degalais, mažmeninės prekybos įmonių – nariai kol kas dar nebuvo susėdę prie vieno stalo, tačiau vyksta valdžios institucijų ir sektorinių asociacijų pasitarimai. Jie, anot R. Vainienės, tikrai vaisingi ir juose prekybos įmonės dalyvauja savanoriškai.

„Neabejoju, kad klausimų turi visi sektoriai. Galiu kalbėti tik už prekybininkus, kuriems, manau, pavyko pagilinti valdžios supratimą apie prekybos verslo specifiką, suteikti aiškumo, kas krizės atveju būtų įmanoma ir kas – ne. Suprantu, kad mes žinome tiek, kiek mums reikia žinoti, kad galėtume planuotis individualiai“, – reziumuoja R. Vainienė.

Pasak jos, prekybininkus labiausiai domina pasirengimo karui tema, tačiau, jos žiniomis, Nacionalinio krizių valdymo centro kompetencija yra kur kas daugiau scenarijų, įskaitant ir pasirengimą Astravo elektrinės avarijai ir pan.