Krizių akivaizdoje regionų verslininkai vienijasi: kartu spręsti problemas lengviau nei po vieną

Visi šie neramumai sukėlė grandininę reakciją, palietusią kone visus verslo sektorius, įnešė daug chaoso ir nežinomybės. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį praėjusių ir pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo įmonių bankrotų skaičius. Verslininkai tokių krizių akivaizdoje dar aktyviau ėmė burtis į įvairias struktūras bei organizacijas. Išaugusį įmonių norą vienytis pastebėjo ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai (ŠPPAR). Praėjusiais metais Rūmų narių skaičius išaugo kone 10 procentų ir perkopė tris šimtus. ŠPPAR prezidentas Vytis Lembutis sako, kad verslo noras burtis – puikiai suprantamas, nes kartu spręsti iškylančias problemas visada lengviau nei po vieną.

Rūmų stiprybė – padėti verslams veikti krizių metu

„Pasaulinė pandemija, migrantų krizė, žaliavų tiekimo sutrikimai ir visuotinis kainų augimas buvo tos priežastys, kurios stipriai koregavo mūsų pradžios planus ir privertė sulėtinti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo tempą. Ir kai jau atrodė, kad šiuos iššūkius įveikėme ir išmokome veikti tokių pokyčių aplinkoje, susidūrėme su dar viena ir gerokai skaudesne pasauline problema. 2022 metais prasidėję kariniai veiksmai Ukrainoje ir su tuo susijusios pasekmės dar kartą privertė peržiūrėti savo planus ir savo vertybes bei imtis pagalbos priemonių koordinavimo, kurios tuo metu buvo labai svarbios ir reikalingos“, – pasakoja V. Lembutis.

Tiek visą pasaulį sukrėtusių įvykių vos per kelerius metus atrodė kaip neįveikiamas iššūkis, tačiau čia pasirodė, kad vienybėje ir susitelkime slypi didžiulė jėga. 

„Pirmiausia, prasidėjus pandemijai, mes greitai reagavome į problemas, kurias išsakė verslai. Situacija buvo rimta – grėsė užsidarymas, veiklų stabdymas, darbuotojų atleidimas. Mes apibendrinome tas problemas, teikdami siūlymus savivaldybėms, įvairioms institucijoms, Seimui ir Vyriausybei. Ieškojome būdų, kaip įveikti tą sunkmetį, ir manome, kad dėl tikslingo bei nuoseklaus darbo mums tai pavyko. Be abejo, labai skaudus įvykis buvo prasidėjęs karas Ukrainoje. Verslams tai vėl smogė visa jėga, sutrūkinėjo tiekimo grandinės, prarasta daug užsienio rinkų, smarkiai išaugo energetinių išteklių, įvairių žaliavų kainos. Rūmų pagalba čia vėl buvo labai svarbi, teikėme siūlymus LR Vyriausybei dėl pagalbos priemonių, siekdami padėti įmonėms išsilaikyti, rasti alternatyvų ir stabilizuoti savo veiklą“, – apie iššūkių kupiną laikotarpį pasakoja ŠPPAR generalinis direktorius Alfredas Jonuška.

Nepaisant užgriuvusių problemų, Rūmų nariai buvo ir išliko socialiai atsakingi. ŠPPAR pirmieji Šiauliuose rado patikimą logistinę grandinę, pristatant įvairią paramą į Ukrainą. Per keletą pirmųjų karo mėnesių į Ukrainą iškeliavo net 13 sunkvežimių su parama, verslas tragedijos ištiktą šalį aktyviai rėmė ir finansiškai.

Dėmesys smulkiam ir vidutiniam verslui

Stambios įmonės neabejotinai turi didelę reikšmę regionų ekonominei gerovei, kuria daug darbo vietų, tačiau labai svarbu skatinti ir smulkiojo verslo plėtrą. Būtent mažos įmonės, tapusios ŠPPAR narėmis, gauna itin naudingos, kompleksinės pagalbos. Šiuo metu daugiau nei pusė visų Rūmų narių yra labai mažos ir mažos įmonės.

„Mažam verslui yra sudėtingiau išgyventi konkurencingoje rinkoje, todėl reikalinga specifinė pagalba. Tačiau Rūmų platformoje visoms įmonėms yra atstovaujama visais įmanomais lygiais: ir aukščiausiu europiniu, ir nacionaliniu, ir regioniniu. Esame išskirtinė asocijuota verslo struktūra, dirbanti pagal Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą. Taip pat Rūmai organizuoja mokymus, seminarus tiek darbuotojams, tiek verslininkams, siekiant padėti jiems įgyti naujos patirties, kelti profesinę kompetenciją. Turime galimybę, išgirdę problemas, teikti siūlymus įvairiais lygiais dėl palankaus verslui reglamentavimo ir apmokestinimo. Tai yra labai svarbu“, – įsitikinęs A. Jonuška.

Pagalba, ieškant naujų partnerių, rinkų ir plėtros galimybių, smulkesniam verslui itin svarbi, mat tokios įmonės neretai negali paieškoms skirti papildomų žmogiškųjų išteklių, neturi pakankamai kontaktų bei ryšių.

„Suprasdami tarptautinių santykių svarbą, keliame sau užduotį keisti nusistovėjusį supratimą ir plėsti narių galimybes už Lietuvos ribų, padėti jiems rasti naujų partnerių, rinkų, žaliavų ir paslaugų tiekėjų. Skirtingai nei kitų šalių rūmuose, Lietuvoje narystė nėra privaloma, todėl augantis narių skaičius mums leidžia daryti išvadą, kad einame teisingu keliu, ir suteikia vilties, kad kartu kuriame tvarią ir stiprią verslo bendruomenę“, – sako V. Lembutis. 

ŠPPAR prezidentas pabrėžia, kad dokumentų tvirtinimas tarptautinėje prekyboje, kilmės sertifikatų išdavimas ir Force Majoure pažymų išdavimas – Rūmų veiklos, kurios itin svarbios šiandieninių įvykių kontekste. Be viso to, Rūmai padeda verslams plėstis į užsienio rinkas, rasti partnerių, pritraukti užsienio investicijų.

Prisijungė ir Telšių regionas

2019-aisiais įsteigtas Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Telšių filialas. Tai ne tik sustiprino organizacijos veiklą geografiškai, bet ir ženkliai padidino jos narių gretas. ŠPPAR Telšių filialo pirmininkas Mantas Vaškys sako, jog poreikis steigti šį filialą kilo todėl, kad Telšių krašto verslininkai liko be jokios juos vienijančios organizacijos, o aktyvių įmonių čia veikia tikrai daug.

„Telšiuose veikė Verslininkų ir Smulkiųjų verslininkų asociacijos, tačiau jos sustabdė savo veiklą ir Telšiai liko be jokios verslą telkiančios organizacijos. Kadangi su ŠPPAR palaikėme glaudžius santykius, kilo mintis steigti čia, Telšiuose, Rūmų filialą. Šiuo metu turime 51 narį ir siekiame, kad jų kuo daugiau jungtųsi“, – pasakoja M. Vaškys.

Telšių regione dominuoja paslaugų ir turizmo sektoriaus verslai. Itin stambių įmonių čia nėra labai daug, o smulkesniam verslui bendrystė ir ryšių palaikymas yra labai svarbu. M. Vaškys sako, kad, būnant Rūmų dalimi, daug efektyviau  ir paprasčiau sprendžiami kasdieniai klausimai bei problemos.

„Verslininkams nebereikia minti savivaldybės slenksčio, nes mes esame tas tiltas, fiksuojantis problemas, išsakantis jas vietos savivaldai ir padedantis rasti atitinkamus sprendimus. Pavyzdžiui, Telšiuose jau kelerius metus remontuojama pagrindinė miesto gatvė. Tie verslai, kurie įsikūrę toje gatvėje, dėl remonto darbų priversti riboti ar net stabdyti veiklą. Išklausę jų nuogąstavimus, pateikėme prašymą savivaldybei, kad jie būtų šiuo laikotarpiu atleisti nuo nuomos, nuotekų šalinimo mokesčių, kol vėl gales dirbti visu pajėgumu ir generuoti pelną, ir tas prašymas buvo patenkintas“, – sako M. Vaškys.

Ir tai – tik vienas iš pavyzdžių, kaip bendradarbiavimas padeda siekti kompromisų ir tikslų.

M. Vaškys sako, kad net ir neformalių susitikimų metu, tiesiog susėdus išgerti kavos puodelį su Rūmų nariais, yra nuolat keičiamasi patirtimi, kontaktais bei patarimais.

„Būna, kad kartais net neformaliai užsimeni apie situaciją, kurią nežinai, kaip išspręsti. Ir visada sulauki kitų patirčių, patarimų. Verslui tokie iš pirmo žvilgsnio maži dalykai yra labai svarbūs“, – mano verslininkas.

Siekis – stipri organizacija, atvira kiekvienam verslui

Per pastaruosius kelerius metus, pasak V. Lembučio, daug darbų atlikta švietimo srityje, populiarinant patraukliausias profesijas. Kartu su Švietimo, sporto ir mokslo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis pasiektas susitarimas, kad reikalingiausios profesijos būtų papildomai skatinamos regioniniu lygmeniu. Taip pat suburta Šiaurės regiono verslo bendruomenė, kuri jau antrus metus skiria vardines stipendijas geriausius rezultatus pasiekusiems studentams ir reikalingiausių profesijų dėstytojams. 

Su Šiaulių miesto savivaldybe vykdomi svarbūs pokyčiai mokyklinio ugdymo srityje. Dėl bendrų pastangų mieste atsirado specializuota inžinerinė gimnazija, kuri turi ambicijų tapti ir regionine inžinerine ugdymo įstaiga. 

2022 metai užbaigti įgyvendinant bendradarbystės, inžinerijos ir technologijų projektą „BIT“, kuris ilgainiui tapo IT verslumo skatinimo platforma. Bendradarbiaujant su aukštojo mokslo įstaigomis ir technologijų bendrovėmis, ši erdvė peraugo į IT technologijų centrą, kurio tikslas – kurti saugius, tvarius ir inovatyvius IT sprendimus Šiaurės regiono bendruomenei. 

ŠPPAR prezidentas džiaugiasi, kad, metams bėgant, auga bei keičiasi ir patys Rūmai.

„Mano subjektyvia nuomone, Rūmai pasikeitė – tapo lankstesni, kūrybiškesni ir laisvesni. Labai norisi, kad ši organizacija būtų atvira kiekvienam verslui, siekiančiam aktyviai augti ir keistis, kartu išlaikančiam aukštus etikos ir moralės standartus bei aktyviai dalyvaujančiam socialinėje veikloje. Verslas yra kiekvienos ekonomikos „arterija“ ir kuo ši „arterija“ sveikesnė – tuo gyvesnė ir stipresnė šalies ekonomika“, – įsitikinęs V. Lembutis. 

ŠPPAR sieks išlaikyti aukštą bendravimo ir verslo kultūros lygį, nuolat ieškoti naujų technologinių sprendimų, leidžiančių efektyviai veikti ir geriau suprasti Rūmų narių interesus ir jų verslų poreikį. 

Ateityje Rūmai turėtų išlikti platforma, skirta vystytis ir tobulėti verslams, o organizacijos bendruomenė padėtų regionams tapti patrauklesniems investicijoms, gyventojams.