Naftos produktų bendrovės vadovas siūlo į Europą importuoti daugiau plastiko atliekų

Alfredas Sternas, tarptautinės naftos, dujų ir naftos produktų bendrovės „OMV“ vadovas. Lisos Leutner („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Dar 2022 m. 175 šalių pažadėtas įgyvendinti Globalaus plastiko susitarimas žlugo – pernai įvykusioje paskutinėje derybų sesijoje Ženevoje nepakankamai šalių norėjo prisiimti bendrą atsakomybę ir tai procesui vadovavusiam Jungtinių Tautų atstovui kainavo postą. Davoso ekonomikos forume už aplinką atsakinga eurokomisarė atskleidė, kas bus daroma toliau, o stambių Europos ir Azijos bendrovių vadovai įvardijo, kokias perdirbimo problemas galima išspręsti technologijomis ir investicijomis į infrastruktūrą, o kur laukiama šalių vyriausybių paramos.

„Taip, aš nusivylusi, kad Globalaus plastiko susitarimas neįvyko. Bet mums jo reikia, nes plastiko tarša auga, mes pastebime ją savo upėse ir kituose vandens telkiniuose, – kalbėjo Jessika Roswall, Europos Komisijos narė, atsakinga už aplinką, hidrologinį atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką. – Visuomenei tai rūpi, rūpi ir verslui. Svarbu rasti tokį susitarimą, kuris būtų ne tik ilgalaikis, bet apimtų visą plastiko gyvavimo ciklą.“

Luisas Vayas Valdivieso, Jungtinių Tautų tarpvyriausybinio derybų komiteto vadovas, po nepavykusio pernykščio globalaus susitarimo dėl plastiko taršos spalį pasitraukė iš savo pareigų. Vasarį bus išrinktas naujas šio komiteto vadovas – komisarė J. Roswall tikisi, kad jis pirmiausia išnagrinės priežastis, kodėl 2025 m. per dvi derybų sesijas šalims nepavyko susitarti, o tuomet procesas prasidės iš naujo.