„Ekologistikos“ byloje dvi įmonės ir fizinis asmuo lieka nubausti milijoninėmis baudomis
Kaip penktadienį pranešė Kauno apygardos teismas, patikslintos atskiros nuosprendžio dalys, susijusios su žalos dydžio paskaičiavimu, taip pat patikslintos kai kurios aplinkybės.
J. Cicėnas buvo nuteistas už tai, kad organizuodamas bendrovių „Ekologistika“ ir „Vivatrans“ veiklą, sistemingai pažeidinėjo aplinkos apsaugos teisės aktus bei neužtikrino priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tai nulėmė itin didelio gaisro kilimą 2019 metų spalio 16–25 dienomis Alytuje, įmonės „Ekologistika“ veiklos vietoje. Gaisro metu į aplinką pateko didelis kiekis teršalų, kilo pavojus žmonių sveikatai, buvo padaryta didelė žala aplinkai ir ūkininkų turtui.
Kaip rašė BNS, J. Cicėnui buvo skirta daugiau nei trejų metų laisvės atėmimo bausmė ją atidedant, iš jo ir dviejų įmonių priteista per 6,6 mln. Eur žalos atlyginimo, baudų ir civilinių ieškinių.
„Ekologistikai“ ir kitai J. Cicėno vadovautai įmonei „Vivatrans“ skirtos po 500.000 Eur baudos.
Teismas taip pat iš J. Cicėno ir jo vadovaujamų įmonių Aplinkos apsaugos departamentui priteisė 1,385 mln. Eur turtinei žalos atlyginimo, valstybės naudai – 4, 262 mln. Eur.
„Ekologistika“, „Vivatrans“ ir J. Cicėnas taip pat solidariai turės atlyginti 1,6 mln. Eur civilinį ieškinį įmonei „Gamybos parkas“ dėl patirtos turtinės žalos.
Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad J. Cicėno veiksmai buvo nusikalstamai nerūpestingi. Jo vadovautos bendrovės veikė jo nurodymu ir jų naudai, todėl juridiniai asmenys „Ekologistika“ ir „Vivatrans“ taip pat pagrįstai pripažinti kaltais.
Žala sumažinta 343 eurais
Apeliacinius skundus pateikė nuteistojo J. Cicėno gynėjas bei nuteistų juridinių asmenų atstovai, prašydami juos visus išteisinti. Taip pat apeliacinį skundą pateikė ir išteisintas A. Petrusevičius, prašydamas pašalinti iš nuosprendžio teiginį apie galimą jo baudžiamąjį bendrininkavimą.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija A. Petrusevičiaus apeliacinį skundą tenkino – pripažino, kad formuluotė apie galimą baudžiamąjį bendrininkavimą neatitinka byloje ištirtų įrodymų, todėl ji iš nuosprendžio buvo pašalinta.
Kiti apeliaciniai skundai atmesti kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai įvertino byloje surinktus įrodymus. Įrodymai pagrįstai susieti su kilusiu gaisru, oro užterštumu, gyvulių žūtimi, žmonių sveikatos sutrikdymais bei padaryta žala.
Nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, jog gaisro metu bendra nuostolių aplinkai materialinė išraiška siekė 2,835 mln Eur. Nuostolius sudaro žala orui ir žala gyvūnijai dėl vieno nugaišusio pilkojo kiškio bei sunaikintų ūkininkų gyvulių.
Kadangi žala dėl vieno kiškio nebuvo nurodyta skundžiamo nuosprendžio veikų faktinėse aplinkybėse, ją apeliacinės instancijos teismas iš nuosprendžio motyvų pašalino. Atitinkamai – dalyje dėl kiškio – apeliacinės instancijos teismas bendrą nuostolių aplinkai sumą sumažino 343 eurais.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokio dydžio suma, kurią Aplinkos apsaugos departamentas prašė priteisti iš vieno fizinio ir dviejų juridinių asmenų, yra labai didelė suma. Todėl įvertinęs nuteistųjų turtinę padėtį, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, valstybei priteistinos žalos atlyginimo dydį apylinkės teismas sumažino iki 1,385 mln. Eur.
Teisėjų kolegija su tuo sutiko, tik sumą dar sumažino 343 eurais (kiškio vertė).
Žala valstybei ir ūkininkų bei verslų turtui apskaičiuota teisingai
Apylinkės teismas iš dalies tenkino Kauno apygardos prokuratūros ieškinį, tiesiogiai susijusį su žala, kuri atsirado dėl sunaikintų galvijų, atšaukto pieno produktų supirkimo, kiaušinių užteršimo, žalos likvidavimo išlaidų, gyvulių migdymo išlaidų, įmonių patirtų nuostolių dėl prastovų ir iš nuteistųjų solidariai Lietuvai priteisė 4,262 mln. Eur.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad apylinkės teismas pagrįstai iš trijų kaltininkų valstybei solidariai priteisė tokio dydžio turtinės žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija tai pat nusprendė, kad dėl gaisro sugadintų patalpų iš J. Cicėno, „Ekologistika“ ir „Vivatrans“ buvo pagrįstai priteista daugiau nei pusantro milijono eurų civilinės ieškovės bendrovės „Gamybos parkas“ naudai.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad J. Cicėno ir bendrovių veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su padaryta žala – orui, gyvuliams ir žmonėms. Žalos apskaičiavimas pagrįstas specialistų išvadomis, o ūkininkų nuostoliai dėl gyvulių žūties – dokumentais.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas nepagrįstai procesines 5% metines palūkanas skaičiavo nuo baudžiamosios bylos perdavimo teisiamajam posėdžiui dienos.
Remiantis Aukščiausiojo Teismo praktika, palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio priėmimo dienos – šioje dalyje nuosprendis taip pat buvo pakeistas.
Apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo nusikalstamas veikas dėl šiemet įsigaliojusių Baudžiamojo kodekso pakeitimų, tačiau bausmės nepakeistos.
Baudos, paskirtos juridiniams asmenims, paliktos nepakeistos, nes teisėjų kolegija jas įvertino kaip proporcingas, atitinkančias padarytų veikų pavojingumą, nuteistųjų turtinę padėtį.
Duomenų, kad gaisras būtų buvęs sukeltas tyčia, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas tyčinio padegimo versiją atmetė pagrįstai.
VERSLO TRIBŪNA
Kaip rašė BNS, gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo 2019 metų spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.
Ekspertai konstatavo, kad tiksliai nustatyti gaisro priežasties neįmanoma, bet konstatavo galimas gaisro kilimo priežastis: elektros sistemų pažeidimai, technologinio proceso pažeidimai arba pašalinis atviros ugnies šaltinis.
Pagal taršos leidimą įmonės patalpose galėjo būti ne daugiau kaip 1.900 tonų padangų. Gaisro dieną jų buvo daugiau nei 5.000 tonų.