JAV muitų kiniškoms prekėms labirinte ir velnias koją gali nusilaužti

Nors 125% muitas gali atrodyti milžiniškas, tačiau dėl nuolat besikeičiančių prekybos taisyklių jis bus taikomas ne kiekvienam produktui, teigia prekybos teisininkai, muitinės tarpininkai ir importuotojai. Kai kuriais atvejais nauji muitai bus taikomi kartu su jau galiojančiais. Kitais atvejais jie nebus sumuojami.

Perprasti naujoms ir greitai kintančioms prekybos taisyklėms prireiks laiko, konstatuoja „The New York Times“.

Muitai pagal prekių grupes 

Visgi yra keturios pagrindinės muitų kategorijos, taikomos prekėms iš Kinijos. Dvi iš jų galiojo dar iki antrosios Donaldo Trumpo kadencijos pradžios.

Pirma, daugeliui prekių galiojo bazinis tarifas. Šis standartinis mokestis taikomas importui iš viso pasaulio, jo dydis priklauso nuo konkrečių prekių. Vidutiniškai jis siekė 3,4%.

Antra, galiojo prieš kitų šalių dempingavimo politiką nukreipti muitai, įvesti per pirmąją D. Trumpo administraciją ir išplėsti buvusio prezidento Joe Bideno kaip būdas apsaugoti JAV pramonę. Jų dydis siekė nuo 7,5% iki 100%. 

Papildomai šiais metais D. Trumpas įvedė 25% muitus automobiliams ir jų dalims bei aliuminiui ir plienui (tiek žaliavai, tiek gaminiams). Be to, D. Trumpas šiais metais kelis kartus nustatė ir padidino muitus Kinijos prekėms (20% daugumai prekių kaip bausmę už fentanilio srautą į Jungtines Valstijas ir 125% daugumai prekių, siekdamas atkurti abiejų šalių prekybos balansą).

Taigi, įvertinus šiuos muitus, kurie yra svarbūs Kinijai, galima pažiūrėti į tarifus, kurie turėtų būti taikomi atskiroms kiniškoms prekių grupėms. 

„Įmonės stengiasi sumažinti muitų poveikį, ypač tos, kurių tiekimo grandinės yra susijusios su Kinija. Tačiau yra tik keletas svertų, kuriuos jos gali panaudoti“, – leidiniui sako Richardas A. Mojica, „Miller & Chevalier“ advokatų kontoros teisininkas.

Nuo išmaniųjų telefonų iki švirkštų

2024 m. Jungtinės Valstijos importavo išmaniųjų telefonų už beveik 52 mlrd. USD – daugiau nei 80% jų iš Kinijos. Iš pradžių išmaniesiems telefonams iš šios šalies buvo paskelbtas iki 145% padidintas muitas, tačiau vėliau patikslintose muitinės gairėse nešiojamiesiems kompiuteriams ir išmaniesiems telefonams padaryta išimtis. 

Visgi šiems prietaisams vis dar bus taikomi importo muitai, įvesti anksčiau šiais metais. Jie siekia 20%. 

Pagal dabartinę metodiką daugiausia apmokestinti bus Kinijoje pagaminti švirkštai ir adatos. 

Šios prekės yra vienos iš Kinijos prekių, į kurias iš pradžių taikėsi pirmoji D. Trumpo administracija, o vėliau, valdant J. Bidenui, muitai joms buvo padidinti. Praėjusių metų rugsėjį jo administracija švirkštams ir adatoms taikė 100% muitą, siekdama apsaugoti Amerikos gamyklas ir parodyti griežtą poziciją Kinijos atžvilgiu.

Kaip minėta, tokie muitai Kinijos prekėms gali svyruoti nuo 7,5% iki 100% ir taikomi drabužiams, saulės baterijoms, elektromobiliams ir kitoms prekėms, dėl kurių Pekinas kaltinamas, kad Kinija subsidijuoja savo gamintojus ir šie gali pasiūlyti gerokai patrauklesnes kainas nei daugelis Amerikos įmonių.

Įtraukus naujausius prekybos deficitą turinčius sumažinti muitus, Amerikos importuotojai dabar turės mokėti 245% muitą už švirkštus ir adatas, t. y. maždaug 2,5 karto didesnį už paties produkto kainą.

Gana dramatiškai turėtų pasikeisti ir prekyba kiniškais žaislais. Daugiau nei trys ketvirtadaliai į Jungtines Valstijas importuojamų žaislų atkeliauja iš Kinijos, kuri yra didžiausia žaislų tiekėja Amerikoje. Anksčiau tokie daiktai kaip triratukai, pliušiniai žaislai, lėlės ir dėlionės galėjo būti įvežami į šalį be muito. Dabar visos šios prekės apmokestinamos 145% importo mokesčiu. Tikimasi, kad šių daiktų mažmeninės kainos gerokai padidės.

Kinijos atsakas

VŽ rašė, kad Pekinas ne tik paskelbė apie 125% atsakomuosius muitus JAV prekėms, bet ir taikosi į JAV svarbiausių žaliavų tiekimo grandines.

Tokie metalai kaip stibis, galis ir germanis jau buvo įtraukti į apriboto eksporto sąrašą, tačiau Kinija dabar yra pasirengusi žengti dar vieną žingsnį į priekį ir įtraukti dar 7 retuosius metalus į dvejopo naudojimo prekių, kurių eksportas ribojamas, sąrašą.

Be to, Pekinas taip pat nustatė papildomus muitus atskiroms JAV prekėms, pavyzdžiui, sunkiajai technikai, naftai, dujoms ir žemės ūkio produktams. Kinijos pareigūnai pareiškė, kad sumažins JAV filmų, kuriuos leidžiama rodyti Kinijoje, skaičių.

Jei dabartinė padėtis išliks tokia pati, 145% muitai Kinijai ir 10% visiems kitiems reikš tai, kad tiek Vakarų, tiek Kinijos bendrovės tikriausiai sparčiau sieks kurti gamybos centrus už Kinijos ribų, pavyzdžiui, Vietname, Indijoje ir Meksikoje.

Problema ta, kad D. Trumpo prekybos šalininkai nori panaikinti strategiją „Kinija plius vienas“. Dabar sustabdytais D. Trumpo „Išlaisvinimo dienos“ muitais buvo nustatyti dideli tarifai tokioms šalims kaip Vietnamas ir Kambodža, kurios pritraukė Kinijos investicijų. Tokie pareigūnai kaip D. Trumpo patarėjas prekybos klausimais Peteris Navarro nori, kad vyriausybės sumažintų prekybą su Kinija kaip sąlygą sumažinti muitus.

Vietnamas derybose su JAV dėl muitų jau siūlo griežčiau kovoti su Kinijos prekėmis, keliaujančiomis per jo teritoriją, praneša „Reuters“, remdamasi vyriausybės dokumentu ir neįvardytu šaltiniu.

Tuomet yra rizika, kad D. Trumpui nepavyks susitarti su prekybos partneriais ir „Išlaisvinimo dienos“ muitai sugrįš. 

„Gamyklos, kurios jau persikėlė į jungiamąsias šalis, tikriausiai padidins gamybą, kad pasinaudotų pertrauka, tačiau naujų investicijų gali būti mažiau dėl baimės, kad vėliau muitai vis tiek bus grąžinti“, – fortune.com sako Yelingas Tanas, Oksfordo universiteto viešosios politikos profesorius.

Griežti Kinijos muitai taip pat skatina JAV bendroves, eksportuojančias į antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką, apsvarstyti galimybę diversifikuoti savo tiekimo grandinę. Kinijos puslaidininkių pramonės asociacija patvirtino, kad bendrovėms nereikia mokėti muitų už JAV lustus ir lustų gamybos įrangą, jei jie gaminami trečiojoje šalyje.

D. Trumpo pareigūnai teigia, kad Kinija yra daug labiau pažeidžiama prekybos karo nei JAV, nes Kinijos ekonomika priklauso nuo JAV vartotojų. Jei JAV užvers savo duris, Kinija neturės kam parduoti ir ekonomika žlugs.

Baltieji rūmai dabar taip pat tvirtina, kad D. Trumpo muitų pauzė buvo sąmoninga strategija siekiant izoliuoti Kiniją ir kartu pradėti derybas su likusiu pasauliu. „Galima net sakyti, kad jis įstūmė Kiniją į blogą padėtį“, – teigė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

Visgi dabar Kinija mažiau priklauso nuo JAV nei pirmosios D. Trumpo administracijos laikais. Mažiau nei 15% Kinijos eksporto keliauja tiesiogiai į JAV, o 2018 m. šis rodiklis siekė 19%. Be to, Pekinas puoselėja alternatyvius šaltinius tam, ką importuoja iš JAV, pavyzdžiui, Braziliją ir Australiją žemės ūkio produktams. Australijos jautienos eksportas į Kiniją per pastaruosius du mėnesius, palyginti su praėjusiais metais, jau padidėjo 40%.

Savo ruožtu dalis ekonomistų tikisi, kad dėl D. Trumpo muitų Kinija patirs ekonominį smūgį, o tokie bankai kaip „Citi“ ir „Goldman Sachs“ sumažino antros pagal dydį pasaulio ekonomikos 2025 m. BVP prognozes.