Norvegų ekonominė bauda už tvarumą atsiliepia ir Lietuvai

Pernai ASC sertifikuotas lašišas pirko Raseinių UAB „Norvelita“, tačiau šiemet, kadangi klientai atsisako mokėti už sertifikuotas lašišas aukštesnę kainą, „Norvelita“ jų nebeperka.

„Klientai atsisakė papildomo sertifikavimo ir pasirinko žemesnę kainą. Kita problema, kad ir patys norvegai nebepasiūlė pakankamų kiekių“, – pasakoja Viktorija Kenstavičienė, žuvų perdirbimo bendrovės „Norvelita“ komercijos direktorė ir bendraturtė.

Tačiau, anot jos, su norvegiškų lašišų kainodara pastaruoju metu vyksta ir daugiau keistų dalykų. Teikiama kur kas mažiau duomenų, o ir teikiami ne tokie išsamūs, kaip anksčiau. Anksčiau aktyviai prognozavę, dabar norvegai tai daro vangiai.

„Kainos keičiasi kiekvieną savaitę, tad kiekvieną savaitę galime sulaukti staigmenų“, – neslepia V. Kenstavičienė.

Smūgis aplinkosaugai

ASC programa nustato daug griežtesnius aplinkosaugos ir socialinius reikalavimus nei pačios Norvegijos institucijos. Tad šalis apmokestina augintojus už didesnes pajamas, kurias jie gauna parduodami tvariai išaugintas žuvis.

Laetitia Rosing, „Producer Outreach“ ir ASC Šiaurės šalių regiono vadovė, sako suprantanti, kad mokestis yra grynai fiskalinis ir skirtas pajamoms generuoti. Nepaisant to, jis gali pakenkti kelerių metų pažangai, siekiant tvaresnės akvakultūros Norvegijoje. Organizacija baiminasi, kad požiūriui į akvakultūros pramonės aplinkosaugą bus suduotas smūgis.

ASC sertifikuotiems ūkininkams bus užkrauta didesnė mokesčių našta, tuomet kai kitiems, neįgyvendinantiems tokių griežtų reikalavimų, papildomo mokesčio mokėti nereikės. Dėl galimos finansinės naštos keli ūkiai jau peržiūrėjo savo sertifikavimo statusą.

ASC teigia ne kartą bandžiusi užmegzti dialogą su Norvegijos valdžios institucijomis, kad aptartų šio mokesčio pasekmes. Tačiau prašymai kol kas be atsako.

Norvegija yra viena iš svarbiausių šalių, iš kurių Lietuva importuoja šviežias atlantines lašišas.

Taip, pasiūlos užtenka

Pasak V. Kenstavičienės, lašišų pasiūlos užtenka. Ir nors anksčiau buvo etapų, kai žaliavos trūkdavo ir tekdavo mokėti brangiau, šiais metais problemų nėra.

Norvegijos „Kontali“, pirmaujanti jūrų gėrybių pramonės duomenų teikėja, skelbia, kad 2025 m. lašišų pardavimai augs apie 5%.

Iš ankstesnių duomenų matyti, kad 2021–2024 m. Norvegijos lašišų pasiūla sumenko 0,5%, Čilės – 0,9%. Tiekimas iš kitų šalių augintojų per šį laikotarpį smuktelėjo 1,2%.

Tačiau „Norvelita“, skirtingai nei kitos žuvų perdirbėjos, didelių plėtros planų neturi.

„Svajoti galima, bet reikia skaičiuoti, kur produktą parduosi ir kam“, – pabrėžia verslininkė.

Šiemet apie investicijas į žuvų, daugiausia į lašišų, perdirbimą paskelbė dvi įmonės. Lietuvoje surimio ir žuvų produktų perdirbimo bendrovės „Vičiūnų grupė“ įmonė „Vičiūnai ir partneriai“ (VIP) Plungėje pradeda 100 mln. Eur vertės lašišų perdirbimo komplekso statybą.  

Užbaigus šį projektą, skaičiuojama, kad lašišų ir lašišinių žuvų perdirbimo apimtis išaugs nuo 18.000 iki 50.000 t per metus. O „Vičiūnų ir partnerių“ metinė pajamų apimtis padidės nuo 150 mln. iki 500 mln. Eur.

„Pasiekus projektinį pajėgumą, gamykloje dirbs apie 900 žmonių, daugiau nei 95% čia pagamintos produkcijos bus eksportuojama į Vakarų Europą, JAV ir kitas Vakarų šalis“, – bendrovės pranešime cituojamas Dainius Matijošaitis, „Vičiūnų grupės“ valdybos narys.

Anot jo, atsižvelgiant į didžiausiose Vakarų šalyse vyraujantį poreikį, gerokai išaugs pakuočių rūšių ir pakavimo būdų skaičius, padaugės šviežių ir šaldytų lašišų su prieskoniais produktų, atsiras naujų pjaustymo būdų.

D. Matijošaitis patikina, kad laikantis griežtų taisyklių auginamų ir itin aukštos maistinės vertės lašišų paklausa Vakarų pasaulyje nuolat ir sparčiai auga.

„Tikimės, kad požiūrio lūžis Baltijos šalyse taip pat įvyks artimiausiais metais“, – priduria „Vičiūnų grupės“ valdybos narys.

Perdirbs daugiau lašišų

Valdemaro Šalausko kontroliuojamai UAB „Iceco Holding“ priklausanti logistikos, sandėliavimo ir nekilnojamojo turto nuomos bendrovė „Iceco Assets“ Marijampolės savivaldybėje, Liepynų kaime, projektuoja naują žuvų perdirbimo gamyklą. Pastačius ją, gamybos pajėgumas augtų beveik 4 kartus.

Remiantis poveikio aplinkai vertinimo informacija, įgyvendinus projektą, žuvų perdirbimo pajėgumai didės nuo 4.745 t iki 18.720 t per metus. Perdirbamų lašišų kiekis augs nuo 3.377 t iki beveik 9.118 t per metus.

„Lašiša yra Nr. 1 žuvis mūsų gamybiniame spektre (sudaro apie 63% viso gamybinio kiekio)“, – rašoma žuvų perdirbimo UAB „Iceco žuvis“ interneto svetainėje.

Lašišų produkciją „Iceco žuvis“ gamina iš Norvegijoje užaugintų žuvų.