G. Pangonis dėl „Grigeo Klaipėda“ taršos mato buvusio vadovo atsakomybę
Trečiadienį apklausiamas Šiaulių apygardos teisme G. Pangonis teigė „niekada tokių nurodymų pro šalį leisti ar dar kažką daryti nedavęs“.
„Pagal vidinius tyrimus, aš tuos tyrimus mačiau, skaičiau, įtariama, kad atleistas bendrovės vadovas Vidas Beržonskis (kaltas – BNS). Nuo 2016 metų, kada buvo padaryta mašinos modernizacija, prasidėjo problemos“, – kalbėjo G. Pangonis.
Jo teigimu, bendrovės valdybai apie tai nebuvo sakoma, valdybai visą laiką buvo akcentuojama, kad yra kvapų problema.
Šioje baudžiamojoje byloje V. Beržonskis ir buvęs įmonės gamybos vadovas Jonas Garalis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes abu prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamus nusikaltimus, įskaitant nevisiškai išvalytų nuotekų leidimą į Kuršių marias.
G. Pangonio nuomone, minėti du „Grigeo Klaipėda“ vadovai slėpė nuotekų problemas nuo valdybos, tačiau „Grigeo“ savininkas negalėjo įvardyti tokių veiksmų motyvų.
„Aš manau, kad jie daug ką slėpė. Kada vyksta neteisėti veiksmai, slėpė ir dažų pirkimus, ir krakmolo pirkimą. Matomai, slėpė ir nuotekų problemą. Aš nežinau, kodėl, koks čia pretekstas buvo, nes tai tikrai buvo galima lengvai išspręsti tuos klausimus“, – nurodė G. Pangonis.
V. Beržonskis „Grigeo Klaipėda“ vadovavo 2013–2019 metais, nuo 2019-ųjų birželio iki gruodžio laikinai vadovu buvo paskirtas Robertas Krutikovas, o gruodį – dabartinis vadovas Tomas Eikinas. Pastarieji du asmenys byloje yra kaltinamieji.
VŽ rašė, kad antradienį apklausti „Grigeo Klaipėda“ vadovai tvirtina neturėję konkrečių duomenų apie įmonės išleidžiamas iš dalies nevalytas nuotekas, nors teismui nurodė buvus ženklų, kad nuotekos išvalomos neefektyviai.
G. Pangonis trečiadienį taip pat neigė V. Beržonskio parodymus, kad valdybos pirmininkas taupęs ir dėl to neleidęs svarstyti 2 mln. Eur vertės anaerobinio reaktoriaus investicinio projekto.
„Norėčiau pasakyti, kad tas projektas nebuvo pateiktas, jis nebuvo paruoštas 2018 metais. Jis buvo paruoštas pilnai ir valdybai pateiktas, ir patvirtintas 2019 metų pabaigoje“, – teigė G. Pangonis.
„Grigeo“ grupės savininkas taršos byloje yra kaltinamas nusikalstamos grupės organizavimu, dokumento klastojimu ar disponavimu tokiu dokumentu, piktnaudžiavimu bei aplinkosaugos taisyklių pažeidimu.
„Su kaltinimais nesutinku, kaltės nepripažįstu. Aš neorganizavau jokios bendrininkų grupės, nevadovavau, nedaviau jokių nurodymų. Dalis kaltinime nurodytų teiginių neatitinka tikrovės, kita dalis aplinkybių yra interpretuojama neteisingai“, – tvirtino G. Pangonis.
Jis teigė „nedalyvavęs jokioje ūkinėje kasdienėje bendrovės veikloje“, o visi klausimai esą buvo sprendžiami Akcinių bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.
„Apie nuotekų valymą ir patį procesą, kaip jis vyksta, niekada nieko nesu girdėjęs ir apie tai nebuvo kalbama per tą visą laikotarpį“, – kalbėjo G. Pangonis.
Gamtai padarytą žalą nustatęs Aplinkos apsaugos departamentas bendrovei baudžiamojoje byloje yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. Eur civilinį ieškinį.
„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų, įtarus, kad su tuo susijusi bendrovės dokumentacija galėjo būti klastojama.
Teisėsaugos duomenimis, įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienerius metus.
