NSGK pirmininkas – apie „Achemos“ nacionalizavimą, naujosios Šilalės statybas ir kur investuotų 100 mln. Eur

Giedrimas Jeglinskas, NSGK pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Giedrimas Jeglinskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas teigia, kad Lietuva neturėtų praleisti galimybės tapti gynybos pramonės centru, o iš teisėkūros pusės tam turi būti sudarytos visos galimybės. Apie Lietuvos gynybos pramonės ateitį, D. Trumpo keičiamą finansų pasaulį ir aiškią žinią pasauliui, Pabradės poligone įvykus nelaimei, – klausykite podkaste.

NSGK pirmininkas pritaria, tam, kad ginklų dalių gamyba nebūtų taip griežtai reglamentuojama, be to, mato galimybių investuoti į sprogmenų gamyklą, kuri šiuo metu yra labai reikalinga.

„Ginklų dalių gamybą palengvinančios įstatymo pataisos iš esmės reikalingos. Pas mus į NSGK dabar ateis atsakingos institucijos ir pamatysime, ar sugebėsime pramušti tą dugną, kur esame ilgai save užsireguliavę. Siūlomai pataisai bendrai pritarčiau, bet tai tik vienas elementas, kuris reikalingas mūsų gynybos pramonės šuoliui. Vis dar nežinome, kuri institucija yra atsakinga už gynybos pramonę. Kai nėra vieno savininko, valdysenai yra labai sunku. Be to, tokių įmonių prieiga prie kapitalo yra ribota, kartais jie net negali atsidaryti sąskaitų. Jei bankai užsibrėžia, kad ginklai yra nefinansuojami, tai sustabdo daug dalykų. Reikia nuimti apynasrį“, – kalba jis.

G. Jeglinskas negaili kritikos pasirinktam karinio miestelio statybos modeliui.

„Kapitalo investicijos sieks 1,2 mlrd. Eur. Statome naująją Šilalę. Niekas iki šiol nesame to darę. Dabar padaryta taip, kad trys konsorciumai dirbs vienoje aikštelėje. Tai jau yra sudėtinga. Reikia juos rasti. Laiko terminai yra labai suspausti. Ministerija turi žiūrėti į B ir kitus planus, nes dabar paskelbtas konkursas jau vėluoja 4 mėnesius. Žinosime baigtį gal metų gale, jei nebus skundų. Žinau, kad KAM prašo neskųsti, bet reikia kitokių svertų, o prašymas lieka prašymu“, – dėsto NSGK pirmininkas.

Pasak jo, projekto suskaldymas suponuoja, kad Europos investiciniam bankui (EIB) bus sunkiau ateiti į projekto finansavimą: „Jei jis neateina, lieka vietiniai bankai. Jų maržos yra didesnės nei aiški EIB 3%. Maržos skirtumas yra 20 mln. Eur per metus. Per dvylika valdymo metų, tai yra ketvirtis milijardo. Jei EIB neateis, tai bus didžiulė Krašto apsaugos ministerijos atsakomybė. KAM sunkiai sugeba bendrauti su EIB.“

Pokalbio metu aptariame ir sprogmenų gamybos temą. Anot pašnekovo, NSGK yra susipažinęs su kai kuriais tokiais projektais, o jų įgyvendinimui reikėtų 100 ar 150 mln. Eur.

„Jei turite atliekamą 100 mln. Eur, tai yra ta sritis, į kurią apsimoka investuoti“, – nusišypso buvęs NATO vadovybės darbuotojas.

G. Jeglinskas taip pat mano, kad yra logiška svarstyti bent jau dalinį trąšų gamybos bendrovės „Achema“ nacionalizavimą: „Dėl Achemos matome įvairių interesų. Dabar žvelgiant į gynybos pramonės sferą, tikrai logiška svarstyti, kad ji turėtų tapti bent iš dalies nacionaline įmone. Visgi jei priimame kitus sprendimus ne tik laikyti ir pasiimti tą kapitalą, bet investuoti, reikia pasirūpinti, kad būtų sudaryti kontraktai su karinėmis bendrovėmis Lietuvoje ir užsienyje dėl tos gamyklos produkcijos. Logiška svarstyti tokį variantą.“

Anot G. Jeglinsko, dabar, kai ateina poreikis statyti sprogmenų gamyklas, valstybės valdomas „Detonas“ turėtų pirmi sulaukti skambučio.

„Jeigu per juos būtų investuoti tie pinigai, atvedami užsienio partneriai, bendrovė taptų tikruoju gynybos pramonės žaidėju. Paklausa sprogmenų dabar yra absurdiškai didelė“, – komentuoja jis.

Jo nuomone Giraitės ginkluotės gamykla, formaliai esanti po Finansų ministerijos skėčiu, valdoma buhalteriškai ir tai turėtų keistis: „Niekas nežiūrėjo į ją strategiškai. Klausimas, ar dabar galime tą požiūrį pakeisti? Galimybės didelės, šovinių paklausa yra. 2017 m. sudarėme su šia gamykla pirkimo sutartis. Nors jų šoviniai buvo šiek tiek brangesni, jų kokybė buvo daug geresnė nei kitų, atvežamų iš Brazilijos“, – vertina G. Jeglinskas.

Paklausus, ar labai nusiminė, kad netapo krašto apsaugo ministru, jis atsako: „Tai yra mano ministerija ir ji visą laiką liks mano ministerija. Būdamas NSGK pirmininku, matau galimybę pažvelgti į saugumą plačiau.“

Vertindamas JAV muitų politiką, G. Jeglinskas laikosi nuomonės, kad Donaldas Trumpas pasaulį mato per sandorius.

„Kalbant apie prekybos karus, neįlįsime į D. Trumpo galvą. Visgi man kyla klausimas, koks yra galutinis tikslas? Ar situacija eskaluojama tam, kad po to ją būtų galima tas įtampas sumažinti? Galbūt įvedi muitus, kad gautum pats įvairių nuolaidų. O galbūt tiesiog eini į nežinomą lauką, nes dar nesame buvę tokioje prekybos karų stadijoje nuo Didžiosios depresijos laikų“, – dėsto jis.