Nerimas dėl skandinaviškų investicijų Estijoje ir Latvijoje bei „Investuok Lietuvoje“ paaiškinimas

Suomijos interjero dizaino ir konstrukcinių elementų gamintoja „Maler Oy“, Kėdainiuose planavusi statyti gamyklą, sustabdė investiciją. Artūro Klangausko, Kėdainių LEZ direktoriaus, aiškinimu, potencialus investuotojas dar visiškai nepasitraukė, su juo palaikomi ryšiai.

„Investicijos sustabdytos dėl šiuo metu nepalankios finansinės situacijos Suomijoje“, – sako direktorius.

Suomijos kompanijas nuo žymesnių investicijų sulaiko bendras neapibrėžtumas, smuktelėjusi paklausa ir prasta ekonomikos padėtis. Tačiau dabar ekonomika jau yra atsispyrusi nuo dugno ir palengva kyla aukštyn, o verslo nuotaikos gerėja. Tai matyti iš nuosekliai augančios kreditavimo paklausos. Pastaruoju metu eksporto apimtis didėja ir jis tampa pagrindine šalies ekonomikos augimo varomąja jėga, rašo Estijos verslo dienraštis „Aripaev“.

Kad dabartinė verslo aplinka išlieka sudėtinga, neneigia ir Švedijos prekybos rūmai Lietuvoje. Tačiau Odilija Meilutė, Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje vykdomoji direktorė, paaiškina, kad švediško kapitalo įmonės iš asociacijos narių nesitraukė. Ji priduria, kad asociacijoje mažėja lietuviškų įmonių narių, norėjusių užmegzti eksporto ryšius Švedijoje.

„Mūsų patirtis rodo, kad švedų susidomėjimas Lietuva yra, bet priežastys pasikeitė. Anksčiau į mus žiūrėjo kaip į pigią darbo jėgą, o dabar kaip į kokybiškus produktus ir paslaugas teikiančią šalį“, – atkreipia dėmesį O. Meilutė.

Kas išgąsdino kaimynus

Nuo metų pradžios apie pasitraukimą iš Latvijos paskelbė du stambūs investuotojai – medienos pramonės koncernas „Sodra“ ir „ICA Gruppen“, kuriai priklauso parduotuvių tinklas „Rimi“. Tai kelia susirūpinimą, neslepia lsm.lv.

Švedijai tenka beveik trečdalis visų užsienio investicijų į Latvijos ekonomiką.

Verslininkų nuomonėse pasigirsta gaidelė: gal skandinavai žino ką nors, ko nežinome mes?

Tatjana Guzniajeva, Užsienio investuotojų tarybos Latvijoje (FICIL) vykdomoji direktorė, užsimena, kad Švedijos miškininkystės grupė „Sodra“ turėjo „tam tikrų problemų“, kurių nesugebėjo išspręsti. Tačiau neatskleidžia, kokia tų problemų, dėl kurių švedai nusprendė parduoti daugiau kaip 100.000 ha miško Latvijoje, esmė.

Sausį Švedijos koncernas „Sodra“ pranešė parduodantis 153.000 ha žemės Latvijoje ir Estijoje, iš kurių beveik 137.000 ha yra Latvijoje.

Kitas įvykis, paskatinęs kalbas apie skandinavų pasitraukimą iš Baltijos šalių, buvo „ICA Gruppen“ pranešimas apie „Rimi“ prekybos tinklo pardavimą Danijos „Salling Group“.

Kaip šį sandorį Latvijos radijui apibūdina Henrikas Danusevičius, Latvijos prekybininkų asociacijos vadovas, – „Rimi“ tinklas, sukurtas prieš 28 metus, „matyt, nesitikėjo, kad Baltijos šalių gyventojų gerovės augimas bus toks lėtas ir bėgant metams nesusilygins su Skandinavijos gyvenimo lygiu“.

Be šių įmonių, Latvijos žiniasklaida mini pernai parduotą vieną pirmaujančių Latvijos lentpjūvių „VikaWood“, kuri anksčiau priklausė Švedijos įmonei. Bei „Danish East Metal“, kuri sustabdė gamyklas Duobelėje ir Daugpilyje, tiekusias komponentus vėjo turbinų gamintojams.

Estijoje rašyta, kad šiemet Švedijos verslininkas nutarė parduoti medienos apdirbimo įmonę „Toftan“, o prieš tai Skandinavijos verslininkai pasitraukė iš kelių metalo apdirbimo įmonių.

„Projektų sustabdymai ar investicijų traukimasis iš Estijos ir Latvijos gali būti susiję ir su kylančiais iššūkiais statybos sektoriuje, bankų palūkanomis, didėjančiais kaštais bei bendru lėtėjančiu gamybos sektoriaus augimu“, – „Verslo žinioms“ komentuoja „Investuok Lietuvoje“.

Nuo tendencijų nepabėgsi

Jungtinių Tautų duomenimis, 2023 m. TUI projektų skaičius Europos Sąjungoje smuko labiausiai – 10%. Todėl Vidurio ir  Rytų Europoje vykstantis investicijų srauto lėtėjimas atitinka pasaulines tendencijas.

Visgi Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra pabrėžia, kad, nepaisant pasaulinių investicijų lėtėjimo, per pastaruosius metus skandinavų (Švedija, Suomija, Norvegija, Danija) kapitalo gamybos įmonės Lietuvoje imasi plėtros.

Pavyzdžiui, 2023 m. švediško kapitalo ventiliacijos ir kondicionavimo įrangą gaminanti „Systemair“ nusprendė investuoti Ukmergėje, sukurti apie 260 naujų darbo vietų. Norvegiško kapitalo kontroliuojama prabangių katerių gamybos UAB „Marex Boats“ projektuoja naują laivų surinkimo gamyklą Kauno rajone.

Per dešimtmetį (2014–2024 m.) „Investuok Lietuvoje“ iš Skandinavijos šalių skaičiuoja pritraukusi 96 projektus, o tai apie 20% visų projektų.

„Per visą šį laikotarpį didžiausias pikas buvo pasiektas 2015 m., nuo 2020 m. projektų skaičius stabilizavosi, o 2024 m. vėl pakilo. Vertinant ne tik projektų skaičių, bet ir jų mastą, 2023 m. kapitalo investicijos (CAPEX) pasiekė rekordinį lygį – beveik 278 mln. Eur, o 2024 m. išliko reikšmingos – per 130 mln. Eur. Šiuo metu gamybos projektai iš Skandinavijos sudaro apie 17% viso „Investuok Lietuvoje“ gamybos projektų pardavimo srauto“, – pažymi agentūra.

[infogram id="69ad1014-54a7-42e6-bb5f-1f1bb56da9c3" prefix="w8I" format="interactive" title="Tiesioginių užsienio investicijų projektai Lietuvoje 2015–2024 m."]