Latvijos darbo įstatyme – ir siūlymas įteisinti 4 darbo dienų savaitę

Tiek darbdaviai, tiek darbuotojų atstovai siūlomais pakeitimais nėra labai patenkinti, rašo visuomeninio transliuotojo interneto svetainė lsm.lv.

Pataisomis numatoma galimybė lanksčiau įspėti darbuotojus, jeigu prireiktų dirbti ilgiau, esant skubių užsakymų. Taip pat planuojama leisti 5 darbo dienų savaitę oficialiai sutrumpinti iki 4 dienų.

Priėmus Darbo įstatymo pakeitimus, keli pokyčiai būtų reikšmingi. Pavyzdžiui, siūlomi pakeitimai dėl prastovos reguliavimo leistų darbdaviams mokėti mažesnį darbo užmokestį už ilgą prastovos laiką. Tačiau darbuotojams būtų suteikta teisė nutraukti darbo santykius palankesnėmis sąlygomis ir gauti išeitinę išmoką.

Viena intensyviausių diskusijų tarp visų suinteresuotųjų asmenų kyla dėl mokėjimo už viršvalandžius reglamentavimo. Pataisos leistų darbdaviams už viršvalandžius mokėti mažiau nei iki šiol. Tiesa, yra tam tikrų sąlygų.

„Tai nereiškia, kad šiuo metu taikoma 100% minimalaus atlyginimo dydžio priemoka darbuotojams automatiškai visiems taps 50%. Tik jeigu profesinės sąjungos ir darbdaviai susitars ir bus sudaryta kolektyvinė sutartis, kurioje numatytas didesnis minimalus darbo užmokestis. Tada ši  priemoka galės būti ir 50%, ir 75%, priklausomai nuo to, kaip  bus susitarta“, – aiškina Ineta Vjaksė, Socialinės apsaugos ministerijos Darbo santykių ir darbo apsaugos politikos departamento direktoriaus pavaduotoja.

Aštri socialinių partnerių diskusija vyksta ir dėl kolektyvinės sutarties, kurioje siūlomos lengvatos darbuotojams, terminų. Pavyzdžiui, jei darbdavys nebegali sau to leisti.

„Šiuo metu pasiūlėme protingą sprendimą, kad jei kolektyvinėje sutartyje nebus nurodyta, kiek laiko tokios lengvatos galios, tai viena iš šalių galės pasitraukti iš kolektyvinės sutarties, kai lengvata nustos galioti“, – aiškina I. Vjaksė.

Nors Socialinės apsaugos ministerija tikina, kad bandoma suderinti darbuotojų ir darbdavių interesus, Latvijos darbdavių konfederaciją (LDDK) glumina šiuo metu pasiūlytas dokumentas. Konfederacijos teigimu, tai ne tas dokumentas, su kurio pataisomis ji buvo pasiruošusi sutikti.

Pavyzdžiui, iš įstatymo pataisų išbrauktos 110 straipsnio, kuriame kalbama apie profsąjungos narių atleidimą iš darbo, korekcijos. Pagal šį straipsnį darbdavys dabar negali atleisti profesinės sąjungos nario be profesinės sąjungos sutikimo.

„Pasiūlytame variante matome, kad kompromisinis variantas tapo dar didesniu kompromisiniu variantu, o 110 straipsnio pataisos iš viso išbrauktos. Taigi, problemos įvardijimas, pagrindinių sprendimų, kurie galėtų padėti spręsti problemą, įvardijimas ir jų neįgyvendinimas – mūsų nuomone, tai nėra tinkamas būdas judėti į priekį“, –  vertina Kasparas Gorkšas, LDDK generalinis direktorius.

Latvijos laisvųjų profesinių sąjungų konfederacija (LBAS) pataisomis yra labiau patenkinta.

„Na taip, tai nėra viskas, ko norėtų LDDK. Susitarimas yra trijų suinteresuotųjų šalių susitarimas, ir reikia suprasti, kad darbuotojai taip pat turi savo teises, savo interesus, ir į tai būtina atsižvelgti“, – pabrėžia Gita Oškaja, LBAS pirmininko pavaduotoja.

Kalbėdama apie darbuotojams palankius dalykus, ji mini įstatymo projekte apibrėžiamą situaciją – kai darbdavys nemoka darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę nedelsdamas nutraukti darbo sutartį. Ir darbdaviui bus privalu sumokėti išeitinę išmoką.

Visgi, Dacė Tarasova, Socialinių mokslų tyrimų centro ekspertė, analizuodama planuojamas Darbo įstatymo pataisas, atkreipia dėmesį, kad jos nebus palankios darbuotojams, kurie yra ekonomiškai silpnesnė pusė.

„Žvelgdama į šias pataisas, galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad jos yra palankios darbdaviui“, – neslepia ekspertė.

Kaip vieną iš pavyzdžių D. Tarasova pateikia mokėjimą už viršvalandžius. Ji pabrėžia, kad viršvalandžiai iš esmės turėtų būti vadinamosios nenumatytos aplinkybės. O darbdavių plačiai skleidžiami argumentai, kad 100% mokėjimas už viršvalandžius kaip Latvijoje egzistuoja tik kai kuriose trečiosiose šalyse, bet ne kaimyninėse šalyse, jos nuomone, melagingi.

Darbo įstatymo pataisos šiuo metu pateiktos derinti ir tai turėtų būti padaryta iki balandžio 1 d. Atsižvelgiant į darbdavių ir darbuotojų nuomonių skirtumus, tikėtina, kad galutinis įstatymo variantas skirsis nuo to, kas šiuo metu siūloma.