Kol Europa puikuojasi kruizais, ant JAV pramonės Achilo kulno nuospaudą trina Azijos šalys

Europos Sąjunga (ES) pažadėjo greitą ir ryžtingą atsaką JAV planuojamiems muitams, o ekonomikos ekspertai įvairiose šalyse pradėjo skaičiuoti, kokios galėtų būti muitų pasekmės atskirų šalių ekonomikoms.

Savo ruožtu Kinija pradėjo riboti kai kurių retųjų žemės metalų eksportą į JAV, šią savaitę pranešė apie atsakomuosius muitus kai kurioms amerikiečių prekėms. Rodos, daugelis pasaulio valstybių pradėjo ieškoti silpnų JAV vietų, o priešpriešą su ES dar labiau padidino TV šou virtęs Ukrainos vadovo išbarimas dėl per mažos padėkos ir netinkamo JAV karinės ir ekonominės galios vertinimo. 

Ir nors svertų, derantis su šia pasaulio supervalstybe, rasti yra sudėtinga, kai kurių JAV pramonės šakų sunykimas gali pasufleruoti tam tikrų idėjų. 

Apleistos laivų statyklos

Pavyzdžiui, Azijos šalių laivų statyklos per metus pagamina šimtus didelių krovininių laivų ir naftos tanklaivių. JAV pasiseka, jei jos kasmet užbaigia daugiau nei vieną laivą.

Ir taip buvo dešimtmečius. 

Liko nedaug didžiųjų Amerikos laivų statyklų, kurios dabar daugiausia stato arba remontuoja laivus JAV kariniam jūrų laivynui. Tos, kurios gamina naujus komercinius laivus, dažniausiai stato mažus laivus JAV bendrovėms, plaukiojančioms vietos maršrutais, o ne milžiniškus konteinervežius ir okeaninius laivus, kurie yra pasaulinės prekybos pagrindas, rašo „The Wall Street Journal“.

Įdomu ir tai, kad D. Trumpo administracija pateikė pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama pakeisti šią tendenciją, nustatant uosto mokesčius Kinijoje statomiems laivams ir reikalaujant, kad dalis JAV eksporto būtų gabenama JAV pastatytais laivais. 

Taip tarsi būtų didinama JAV autonomija ir šioje srityje, tačiau idėja susiduria su darbo jėgos ir investuotojų pritraukimo klausimais.  

Antrojo pasaulinio karo metais Amerikos laivų statyklose dirbo daugiau kaip milijonas žmonių, tačiau po karo JAV užleido didžiąją dalį rinkos kitoms šalims. Nuo devintojo dešimtmečio pradžios suvirintojų, inžinierių ir kitų laivų statytojų skaičius nesiekė 200.000, nors pastaraisiais metais dėl karinių užsakymų jų skaičius šiek tiek išaugo.

Šiuo metu laivų statybos pramonėje dominuoja Kinija, kuriai tenka daugiau nei pusė 2023 m. pasaulinio tonažo ir 74% praėjusių metų naujų laivų užsakymų. Didžiausios laivybos linijos, tokios kaip MSC, „Maersk“ ir CMA CGM, dabar naudojasi šimtais Kinijoje pastatytų laivų, kad galėtų gabenti prekes visame pasaulyje. Pagal D. Trumpo pasiūlymą jiems tektų mokėti naujus mokesčius už įplaukimą į JAV uostus.

Teigiama, kad pasauliniame kontekste JAV laivų gamybos bendrovės jau negali pasiūlyti konkuruojančių kainų. Tai rodo ir konkretūs skaičiai. 

Rugsėjį Filadelfijos laivų statykla gavo JAV operatoriaus „Matson Navigation“ užsakymą trims nedideliems laivams (juose telpa 3.600 20 pėdų ilgio konteinerių). Vieno laivo kaina – 355 mln. USD. Pasak laivų savininkų, panašus laivas Kinijos laivų statykloje kainuotų apie 55 mln. USD.

Maždaug tuo pačiu metu „Maersk“ iš „Hanwhos“ Pietų Korėjos padalinio užsakė šešis daug didesnius laivus (telpa 16.000 20 pėdų konteinerių). Vidutinė šių laivų kaina buvo apie 200 mln. USD.

ES dėl laivų statyklų neturi bendros politikos

Tik nedideliu kąsniu nuo pasaulinės laivybos stalo, rodos, pasitenkinti pasiruošusi ir ES.

„Europa nebestato krovininių laivų. Europiečiai stato pramoginius laivus, kruizinius, specialios paskirties laivus, gilinimo darbus galinčius atlikti laivus ir t. t., bet krovininių laivų rinka yra beviltiškai prarasta Pietryčių Azijai“, – interviu VŽ sakė Arnoldas Šileika, Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomos AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) generalinis direktorius. 

Anot jo, vos ne kiekviename Europoje skelbiamame konkurse dalyvauja Kinijos, Turkijos laivų statyklos, nors užsakymo suma ir nėra didelė.

Vadovo paklausus, ar dar yra būdų apsaugoti Europos laivų statyklas, jis teigė, kad tam reikia bendros ES politikos. 

„Laivų statybos pramonė yra aktuali daugeliu aspektų, bet svarbiausia, kad laivų savininkai būtų suinteresuoti statyti laivus Europoje. Senojo žemyno laivų savininkai valdo 43% ar 44% viso pasaulio laivyno, bet, deja, visas laivynas statomas Pietryčių Azijoje. Tik 8% laivų tenka Europos statykloms. Azijoje kaštai yra 30–40% mažesni“, – aiškino jis.

A. Šileika pridūrė, kad Pietų Korėjoje, Kinijoje laivų statyba yra paskelbta strategiškai svarbiu sektoriumi: „Subsidijos, kompensaciniai mechanizmai, kaip gali su jais konkuruoti. Taip ir užleidžiamos tos pozicijos. Europoje belieka tik labai sudėtingų laivų, pavyzdžiui, kruizinių, statyba.“

Nišinį Europos pasirinkimą patvirtino ir Giedrius Valainis, kruizinių laivų interjero gamybos UAB „Aros Marine“ vadovas ir pagrindinis akcininkas.

Pasak jo, Europa turi pačias seniausias kruizinių laivų statybos tradicijas, o visi didžiausi vandenynuose plaukiojantys kruiziniai laivai yra pastatyti Europoje.

„Protai, brėžiniai yra Europoje. Kai reikia laivus remontuoti, 80% laivų savininkų ateina į Europą. Žengti į kitas rinkas neapsimoka, nes jų tiesiog nėra. Taip, didelė dalis laivyno yra valdoma iš JAV, biurai yra Majamyje. Taip susiklostė, nes iš 40 mln. kruizų keleivių net 10–12 mln. yra amerikiečiai. Taip ir žaidžiame šachmatais: JAV priimami sprendimai, bet remontas vykdomas Europoje. Nauja statyba išskirtinai vykdoma Europoje“, – komentavo jis.