Dėl sąlygų verslui: apie sustabdytą investiciją, lygybę prieš įstatymą ir biurokratų atsakomybę

Kaip „Verslo žinioms“ aiškina Vyriausybė, ministerijoms bus pavesta, pasitelkus valstybės institucijų ir įstaigų, verslo, vartotojų organizacijų atstovus bei nepriklausomus ekspertus, sudaryti darbo grupes. Jos rengs verslui reikalingus sprendimus ir priemones pertekliniams reikalavimams pašalinti.

Iškilus tarpinstituciniams nesutarimams dėl darbo grupių parengtų priemonių, sprendimus priims speciali komisija, kurią sudarys valstybės institucijų, verslo, vartotojų organizacijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

Sigitas Žvirblis, UAB „Intersurgical“ Lietuvoje vadovas, neslepia sunkiai įsivaizduojantis, kaip tokia speciali komisija veiks.

„Ta biurokratinė mašina yra tokia didelė, kad kur dursi – ten problema. Valdininkija šiandien gyvena tam, kad įrodytų savo egzistencijos būtinumą. Ir jeigu ta komisija bus sukurta, man kol kas sunku įsivaizduoti, kaip ji dirbtų“, – svarsto medicininių kvėpavimo sistemų kūrimo ir gamybos bendrovės vadovas.

Dabar, anot jo, biurokratai tik „atsimušinėja“ nuo problemų, jų nespręsdami. Užuot padėję verslui – jį stabdo. Todėl „Intersurgical“, kuri užsimena apie investicinius planus Visagine, kol kas nuo jų įgyvendinimo susilaiko.

Pasak S. Žvirblio, jam sunku suprasti, kaip tokia komisija dera prie kalbų apie keturių darbo dienų savaitę ir streikų liberalizavimą. Apie ketinimus didinti progresinius mokesčius aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kartu žadant pritraukti daugiau talentų į Lietuvą, ir taip toliau.

„Tokių prieštaravimų nesuprantu. Ir jeigu ateinanti nauja Vyriausybė leidžia sau apie tai kalbėti, tai vertinu neigiamai“, – pabrėžia S. Žvirblis.

Tuo, kad biurokratai spręs savo sukurtas problemas, netiki ir Marius Horbačauskas, alaus gamybos UAB „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.

„Verslas turėtų būti pagrindiniu varikliu tose komisijose. Jų komisijose turėtų būti daugiau negu biurokratų. Tik verslas gali vertinti, ar svarbi problema ir ar ji pašalinta. Nes jeigu biurokratai patys save bandys bausti – tai tokie dalykai neveikia“, – kalba vadovas.

Kaip vieną svarbiausių įmonei kylančių problemų M. Horbačauskas nurodo klausimus, susijusius su statybomis bei plėtra. Bet jis priduria, kad beveik kiekvienoje srityje galima surasti dalykų, kurie keistai atrodo, sprendžiami biurokratiškai, metų metais nejudinami ir yra tapę verslui našta.

Lukas Savickas, ekonomikos ir inovacijų ministras, „Verslo žinias“ patikina, kad priemonių plane yra švieslentės sukūrimas.

„Švieslentėje viešai būtų pateikiama informacija, kaip valstybės institucijoms ir įstaigoms sekasi laikytis teisės aktuose numatytų terminų. Be to, ministerija sieks įtvirtinti vieno pratęsimo principą, kuris numatytų, jog įstaiga ar institucija, susipažinusi su fizinio ar juridinio asmens pateikta informacija, galės patikslinimo prašyti ir terminą pratęsti tik vieną kartą“, – pažymi ministras.

Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisijos sukūrimas įtrauktas į ministerijos parengtą ekonomikos transformacijos planą START.

M. Horbačauskas įsitikinęs, kad kol valstybės tarnautojai neturės asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus ar už laiku nepriimtus sprendimus, viskas liks, kaip buvę.

Dvi bėdos

„Ačiū už tai, kad verslo problemas ruošiamasi spręsti. O kiek tai bus efektyvu – pamatysime“, – neskuba vertinti Inga Urbanavičiūtė, medienos plaušų plokščių gamybos UAB „Homanit Lietuva“ generalinė direktorė.

Vadovė neneigia, kad verslas turi būti reguliuojamas, tai normalu. Tačiau, jos nuomone, mažiausiai dviem atvejais toks reguliavimas sukelia problemų. Vienas jų – tarpinstituciniai sprendimai, kai viena institucija siunčia pas kitą, o toji – atgal. Arba kuri nors priima sprendimą, kuris ne visai tenkina kitą instituciją, ir ši gūmoja verslui. Kaip buvo „Teltonikos“ atveju dėl kabelių tiesimo. 

Arba kita situacija – kai verslas kartoja, kad mums reikia tokių ir tokių darbuotojų. Tačiau švietimo institucijos jo negirdi.

Kita problema – kai susikerta dviejų teisės aktų reguliavimas, pavyzdžiui, įstatymo ir poįstatyminio akto. Tada arba institucijos bijo priimti sprendimą, arba įstatymas galioja skirtingiems ūkio subjektams skirtingai. Su tuo teko susidurti „Homanit Lietuvai“.

„Labai konkretus pavyzdys. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. „Homanit“ gamykla – vandenvietės apsaugos zonoje. Todėl veikloje negali naudoti pavojingų medžiagų ir mes to neginčijame. Tačiau greta didelė parduotuvė, kuri turi šaldymo įrangą, kurioje cirkuliuoja freonas. Ir ta parduotuvė net nežino, kad pažeidžia įstatymą. Arba toje zonoje veikianti degalinė“, – pasakoja vadovė.

Įstatymas kažkodėl vandenvietės apsaugos zonoje taiko itin griežtus reikalavimus tik naujai statomoms įmonėms. Tačiau seniau veikiančioms jie netaikomi, gal tos įmonės apie reikalavimus net nežino.

„Tai būtų komisijos darbas, nes visoms įmonėms įstatymai turi būti taikomi vienodai. Ir mūsų bendrovė norėtų turėti galimybę į tokią komisiją kreiptis“, –pabrėžia I. Urbanavičiūtė. 

LPK dėlioja prioritetus

„Kalbant apie konkrečius įmonių atvejus, manau, kad komisija būtų tinkama vieta jiems nagrinėti. Tikiu, kad platforma turėtų būti atvira visiems – ir įmonėms, ir asocijuotoms verslo organizacijoms“, – įsitikinusi Raminta Radavičienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinė direktorė.

LPK nuomone, yra du svarbūs kriterijai, kurie garantuotų šios iniciatyvos ir komisijos darbo sėkmę. Pirmas būtų orientuotis į rezultatą, antras – susitarti dėl matavimo įrankio, kuris padėtų įvertinti pažangą. 

Tačiau kol kas nutarimas yra ganėtinai formalus. O didelė ir nelanksti vyriausybinė komisija gali nulemti, kad problemas spręsti bus palikta savarankiškai ministerijoms. Tai būtų logiška tuo atveju, jei svarstomas klausimas aiškiai patenka į konkrečios ministerijos atsakomybės sritį. Bet neretai problemos būna susijusios su kelių ministerijų kuruojamomis sritimis.

„Todėl svarbu, kad komisija turėtų galių ir nagrinėti, ir spręsti tokius komplikuotus atvejus. O konkrečių sprendimų paieška prireikus būtų itin aiškiai paskirstyta atsakingoms institucijoms“, – pabrėžia R. Radavičienė.

Ji priduria, kad tokių institucijų veikla arba neveikimas turėtų būti aiškūs ir matomi tiek komisijai, tiek ir visuomenei. Tačiau dabar svarbu pradėti darbą, o modelį toliau tobulinti.

Anot LPK, komisijos darbotvarkėje turi atsidurti prioritetiniai klausimai. Vienas tokių – ypatingu pertekliniu reguliavimu ir administracine našta pasižyminti sritis – visi su RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano) parama verslui susiję klausimai. Įmonėms yra užkrauti ypač dideli įpareigojimai teikiant paraiškas paramai, ir užkrauti jie nacionaliniu lygiu. Neretai sėkmingai lenkiant net biurokratizmu pagarsėjusią ES.