Kodėl nebekvepia augaliniais kepsniais: gamintojai neperkerta Gordijaus mazgo

Tokie produktai kaip vadinamasis avižų pienas ir augalinė mėsa buvo pristatomi kaip patrauklūs vartotojams. Danijos maisto prekybos tinklai kalbėjo apie puikias augalinių produktų perspektyvas, o gamintojai konkuravo dėl kuo platesnės lentynos jų produktams.

Tačiau aiškėja, kad nei didiesiems maisto gamintojams, nei daugeliui naujai įsteigtų įmonių, kurios daugiausia dėmesio skiria augalinėms alternatyvoms, nepavyko užkariauti vartotojų simpatijų, rašo danų portalas „borsen.dk“.

Norvegijos maisto grupei „Agra“ priklausanti Danijos „Stryhns“ išbraukė augalinę mėsą iš savo asortimento dėl nepakankamos paklausos. Penkta pagal dydį pasaulyje pieno  produktų kompanija „Arla Group“ uždarė augalinės mėsos gamyklą „Jord“, patyrusią maždaug 200 mln. Danijos kronų (26,8 mln. Eur) nuostolių. Skerdyklų grupės „Danish Crown“ augalinė mėsos alternatyva nepateisino grupės prognozių, kad šios „mėsos“ pardavimai iki 2025 m. sudarys 10-20% visų pardavimų.

Tuo pat metu, kai į šią sritį investavo stambūs gamintojai, suklestėjo startuoliai, laikomi augalinės mėsos pramonės pradininkais. Tačiau dabar kai kurios jų bankrutavo, įskaitant augalinių saldumynų gamybos „Baeg“ ir paruošto augalinio maisto pristatymo į namus „Simple Feast“. Keletas vis dar stengiasi uždirbti pelno.

Viena iš maisto pramonės įmonių, investavusių į augalinės kilmės produktus, yra „Hanegal“. 2015 m. įmonė pradėjo gaminti augalines klasikinių produktų versijas. Nuo 2021 m. – augalinę „mėsą“. Buvo užsibrėžta, kad  2030 m. 85% produkcijos bus augalinės kilmės.

Tačiau dabar „Hanegal“  taip nebemano: jai, kaip ir kitoms, taip ir nepavyko nei išrišti, nei perkirsti Gordijaus mazgo – padaryti augalinį maistą panašų į tai, ką jis bando kopijuoti.

Arba, kaip sako Jesperas Ottzenas, kompanijos vadovas, atėjo supratimas, kad žmonės mieliau pirks gaminius su mažesniu mėsos kiekiu, bet su daugiau daržovių.

„Taip klientai gauna tai, prie ko yra pripratę, ir tai sąlyginai palankiau klimatui“, – svarsto pašnekovas.

„Hanegal“ gyvena iš ekologiškų produktų receptūrų be priedų kūrimo. Patirtis rodo, kad tai sudėtinga, nes reikia išgauti mėsos tekstūrą, kai ingredientai turi būti tik ekologiški.

„Esame sukūrę daugybę augalinių produktų. Bet turime pripažinti, kad pakeitėme kryptį, nes tiesiog nesugebėjome pasiekti masto ekonomijos, kadangi nebuvo paklausos“, – neslepia J. Ottzenas.

Priekaištai dėl gilaus perdirbimo

Naujausi analitinio centro „GFI Europe“ duomenys rodo, kad 2022 m. augalinių alternatyvų sektorius sudarė 784 mln. Danijos kronų  apie 100 mln. Eur). Vadinamasis augalinis pienas turėjo didesnę paklausą negu augalinė „mėsa“, kurios parduota už 230 mln. DKK (30 mln. Eur). Tai atitinka maždaug 2%  visos Danijos mažmeninės prekybos mėsa apimties.

Nuo to laiko augalinių gėrimų pardavimai augo, o mėsos alternatyvų – mažėjo.

Nors tokie Danijos mažmeninės prekybos tinklai kaip „Salling Group“, „Lidl“ ir „Coop“ tikisi didesnio augalinių produktų augimo ateityje. Danijos žemės ūkio ir maisto taryba tokios perspektyvos neįžvelgia. 

Prieš trejus metus ministerija numatė spartų augimą iki 2025 m., tačiau, pasak Linės Damsgaard,  Danijos žemės ūkio ir maisto tarybos Mitybos skyriaus vadovės, prognozės nepasiteisino. Ji tai sieja su infliacija, dėl kurios žmonės ieško pigesnių produktų. O taip pat gyventojų įpročiais.

„Akivaizdi tendencija, kurią vadiname „pasakyti-padaryti“. Mes sakome, kad norime pirkti, bet būdami prekybos centre esame linkę elgtis taip, kaip elgiamės įprastai“, – atkreipia dėmesį L. Damsgaard.

Toks vartotojų elgesys prieštarauja nepriklausomos ekspertų grupės Klimato taryba praėjusiais metais pateiktai rekomendacijai. Jeigu šalis nori iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumo tikslą, ūkininkai raginami  gyvulininkystę keisti į augalininkystę. O danai – mėsą keisti augalinės kilmės kepsniais.

„Tačiau jei norime, kad pirkinių krepšelyje atsirastų daugiau augalinės kilmės alternatyvų, manau, svarbu, kad gamintojai daugiausia dėmesio skirtų skoniui, maistingumui ir apdorojimo laipsniui. Iš savo tyrimų žinome, kad skonis daugeliui vartotojų yra vienas iš svarbiausių kriterijų, renkantis prekę. O pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama maisto produktų perdirbimo laipsniui“, – apie dar neperkirstą Gordijaus mazgą kalba L.Damsgaard.

Tyrimais nustatyta, kad itin apdorotas maistas susijęs su tokiomis ligomis kaip žarnyno vėžys, nutukimas ir diabetas. O daugelio augalinės kilmės alternatyvų sudedamųjų dalių sąrašas yra platesnis, jų apdorojimo lygis gilesnis, palyginti su gyvulinės kilmės produktais.

Bet yra ir kita nuomonė.

„Augalinės kilmės maisto produktų sektorius yra didžiulė galimybė Danijos žemės ūkiui, gamybai ir darbo vietoms visoje šalyje, taip pat mažmeninės prekybos sektoriui. Turime unikalią galimybę Danijos ekonomikos augimui ir eksportui – jei diegsime naujoves ir pertvarkysime maisto gamybą“, – pabrėžia Henrikas Lundas, vienos seniausių augalinių maisto sektoriuje veikiančios „Naturli Foods“ vadovas.