Karinių autonominių laivų gamintojai atranda savo nišą: vienaragis „Saronic“ derasi dėl 500 mln. USD

„Forbes“ rašo, kad derybos dėl C serijos raundo vis dar vyksta, o, pritraukus tokią investiciją, bendrovės įvertis padidėtų iki 3 mlrd. USD.

Du iš leidinio šaltinių teigia, kad bendrovė aptarė finansavimo galimybes su rizikos kapitalo įmone „Accel“; vienas iš šaltinių sako, kad į šį raundą įsitraukė esamas „verslo angelas“ investuotojas Eladas Gilas.

Tiesa, neaišku, ar ankstesni investuotojai, įskaitant „8VC“ ir „Andreessen Horowitz“, taip pat dalyvauja diskusijose dėl tolimesnio finansavimo.

Dėmesys gynybos technologijoms

Šios derybos yra naujausias rizikos kapitalo susidomėjimo gynybos technologijomis pakilimo signalas, o „Saronic“ įsitvirtintų tarp nedidelio, bet vis didėjančio skaičiaus vienaragių vertinamų bendrovių, kurios siekia apginkluoti Pentagoną didėjant JAV įtampai su Kinija. 

Pastaraisiais mėnesiais kitos gynybos technologijų bendrovės, pavyzdžiui, karinių ginklų gamintoja „Anduril“ ir Europos programinės įrangos ir dronų įmonė „Helsing AI“, užsitikrino didelį finansavimą iš tokių investuotojų kaip „Andreessen Horowitz“ ir „General Catalyst“.

Dino Mavrookas, „Saronic“ generalinis direktorius ir JAV karinio jūrų laivyno veteranas, anksčiau „Forbes“ sakė, kad „Saronic“ įkūrė, siekdamas atkreipti dėmesį į susirūpinimą, kad Kinijos karinio jūrų laivyno laivų statybos pajėgumai yra daug didesni ir efektyvesni nei JAV. 

2022 m. veiklą pradėjusi Ostine įsikūrusi bendrovė sukūrė bent du autonominių laivų prototipus, kurie, jos teigimu, galėtų būti naudojami kaip tam tikros rūšies „sparnuotieji“ JAV karinio jūrų laivyno laivai, naudojami tiek puolant, tiek žvalgybos duomenims rinkti.

Bendrovė dar nėra paskelbusi apie jokias svarbias vyriausybines sutartis ir anksčiau atsisakė pateikti finansinę informaciją, įskaitant duomenis apie pajamas. 

Liepos mėnesį. pranešta, kad „Saronic“ pritraukė 175 mln. USD B serijos lėšų ir perkopė simbolinę 1 mlrd. USD vertės ribą. Tuo metu D. Mavrookas tvirtino, kad bendrovė panaudos finansavimą, kad padėtų išplėsti „Saronic“ veiklą ir pagaminti šimtus bepiločių laivų naujoje gamykloje Ostine.

Rizikos kapitalo investuotojas Eladas Gilas, kuris vienas iš pirmųjų investavo į „Saronic“, jau atliko keletą statymų gynybos technologijų srityje, investuodamas į „Helsing AI“ ir „Anduril“. 

Tuo tarpu „Accel“ yra naujausias rizikos kapitalo dalyvis, kuris investuoja į gynybos sritį. Lapkričio mėn. partneris Steve'as Loughlinas paskelbė, kad jis pritaria 145 mln. USD investicijai į bendrovę „Chaos Industries“, kuri anksčiau tik miglotai apibūdino savo produktus: „pažangūs aptikimo, stebėjimo ir komunikacijos sprendimai“. 

„Tradicinė gynybos pramonė turi skubiai prisitaikyti prie naujos paradigmos“, – tuometiniame pareiškime cituotas S. Loughlinas.

Pamokos iš Ukrainos

Kad autonominiai kariniai laivai gali sėkmingai atlikti karines operacijas, jau įrodė Ukrainos kariuomenė. Nenuostabu, kad ir kitos valstybės nori vystyti tokių vandens dronų kūrimo programas. 

Jungtinės Karalystės vyriausybė kartu su Gynybos ministerija paskelbė apie universalaus jūrinio drono, skirto Ukrainai, kūrimą. Projektas pavadintas COOKSON.

Numatoma sukurti nedidelį ir greitą atakos laivą su moduliniu naudinguoju kroviniu.

Dronas turi būti daugkartinio naudojimo platforma, atsparus priešo elektroninės kovos sistemoms ir gebėti atakuoti taikinius net praradus signalą. Dronas bus aprūpintas bent dviem ginklais.

Sistema turi tilpti į 13 metrų ilgio sunkvežimį.

Be to, Gynybos ministerija nurodė keletą svarbiausių COOKSON sistemos specifikacijų: didžiausias greitis turėtų siekti 40 mazgų, o įkrautas dronas galėtų operacijas vykdyti bent 72 valandas.

Įdomu ir tai, kad gruodžio 31 d. Ukrainos kariškiams pavyko numušti Rusijos karinį sraigtasparnį, panaudojant raketą, paleistą iš jūrinio bepiločio laivo.

Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) gruodžio 31 d. paskelbė, kad panaudojo jūrinį smogiamąjį bepilotį orlaivį „Magura V5“, kuris pataikė į Rusijos sraigtasparnį Mi-8. Šis smūgis, kuris įvyko netoli Tarchankuto kyšulio Kryme, buvo pavadintas svarbiu įvykiu šiuolaikinėje kovoje, kurioje dalyvauja bepiločiai.

HUR nurodė, kad per mūšį Juodojoje jūroje prie vakarinės Krymo pakrantės 13-oji specialioji grupė iš bepiločio orlaivio „Magura-V5“ paleido raketą R-73 „SeeDragon“.

Nors jūros dronas susidūrė su dviem Rusijos sraigtasparniais, buvo numuštas tik vienas Mi-8. Kitas sraigtasparnis po apšaudymo sugebėjo grįžti į bazę.