Fiksuoja rekordą: parduoti taršos leidimai Vokietijoje uždirbo 18,5 mlrd. Eur

Visos gautos pajamos iš taršos leidimų dabar nukreipiamos į Klimato ir pertvarkos fondą, kuris finansuoja energetikos pertvarkos ir klimato apsaugos projektus. Fondas remia tokius projektus, kaip pastatų renovacija, pramonės dekarbonizacija, vandenilio ekonomika,  elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra ir pan.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kainodara siekiama paskatinti įmones ir vartotojus naudoti mažiau iškastinio kuro, primena Vokietijos verslo leidinys „Deutsche Wirtschafts Nachrichten“.

Jėgainėms, didelėms pramonės įmonėms, Europos vidaus oro eismui, o nuo 2024 m. pirmą kartą – ir jūrų eismui reikia Europos apyvartinių taršos leidimų. Šiuos leidimus galima įsigyti aukcionuose, taip pat Leipcigo energetikos biržoje.

Europoje prekyba mažėjo

2024 m. prekyba apyvartiniais leidimais Europoje sudarė 5,5 mlrd. Eur – maždaug 28% mažiau nei ankstesniais metais. O vidutinė sertifikatų kaina smuktelėjo nuo kiek mažiau nei 84 Eur iki 65 Eur/t.

Vokietijos prekybos apyvartiniais taršos leidimais tarnybos (DEHSt) teigimu, tam didžiausią įtaką turėjo sumažėjusi paklausa iš anglimi kūrenamų elektrinių ir bendra nestabili ekonominė padėtis ES.

Europos sistemoje kasmet mažinamas apyvartinių taršos leidimų kiekis, siekiant palaipsniui mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Skaičiuojama, kad pajamos iš Vokietijos nacionalinės prekybos apyvartiniais taršos leidimais vien šildymui ir transportui padidėjo 21% iki 13 mlrd. Eur. Vadinamuoju CO2 mokesčiu, be kita ko, apmokestinamas benzinas, dyzelinas, mazutas, suskystintos naftos dujos ir gamtinės dujos. Nuo 2024 m. šis mokestis taip pat taikomas atliekų deginimui. Jį moka dujų tiekėjai ir mineralinės naftos pramonės įmonės, kurios išlaidas perkelia vartotojams.

Skirtingai nei europinėje sistemoje, pabrėžia leidinys, Vokietijoje nacionalinių sertifikatų stygiaus nebuvo.

Pakeliui į europinę sistemą

Nacionalinėje prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje CO2 kaina 2024 m. buvo 45 Eur/t, o 2025 m. pradžioje ji buvo padidinta iki 55 Eur/t. Todėl šiais metais DEHSt tikisi dar didesnių pajamų.

Nuo 2026 m. iš pradžių bus nustatytos kainos žirklės, vėliau kainą diktuos rinka, kaip šiuo metu vyksta europinėje sistemoje. Ekspertai prognozuoja, kad tuomet CO2 kainos gerokai padidės.

Abi prekybos sistemos – nacionalinė ir europinė – apima skirtingus Vokietijos ūkio sektorius. Tačiau kai kurioms bendrovėms taikomos abi sistemos. Tokiais atvejais mechanizmai užtikrina, kad nebūtų dvigubos naštos.

„2024 m. buvo geri metai prekybos apyvartiniais taršos leidimais srityje, tačiau dar daug ką reikia nuveikti“, – sako Danielis Klingenfeldas, Vokietijos Prekybos apyvartiniais taršos leidimais tarnybos vadovas.

Jis ragina atsigręžti į transporto sektorių ir plėsti elektromobilumą, naikinant lengvatas tarnybiniams automobiliams ir kitas klimatui žalingas subsidijas.

Dirkas Messneris, Federalinės aplinkos apsaugos agentūros (UBA) prezidentas, pabrėžia, kad CO2 kainų nustatymas gali tapti reikšminga paskata formuoti klimatui palankią visuomenę.

Pajamos, gautos iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais, čia atliktų pagrindinį vaidmenį.

„Mums dabar skubiai reikalingi pinigai, kad galėtume užtikrinti kompensacijas privatiems namų ūkiams  tuo atveju, jei CO2 kainos ir toliau didės bei paramos programoms ypač nukentėjusioms gyventojų grupėms“, – aiškina L. Messneris.