Nuo IKEA iki „Novo Nordisk“: šiauriečių verslo sėkmės formulėje – 4 žinomieji

Visgi tokios šalys kaip Danija, Švedija, Norvegija ar Suomija turi kai ką daugiau: regione išugdytos bendrovės greitai tampa pasaulinėmis žaidėjomis ir laimi konkurencinę kovą.

Šiaurės šalių regione sukuriama apie 1% pasaulio BVP, nors gyvena 0,3% pasaulio gyventojų, rašo „The Economist“.  

Pagal pajamas „Lego“ yra didžiausia žaislų gamintoja planetoje, IKEA yra didžiausia baldų gamintoja (o dėl švediškų mėsos kukulių – šeštas pagal dydį restoranų tinklas). 

Šiaurės šalyse yra ir daugiau pirmaujančių gamintojų – nuo pramoninių mašinų („Atlas Copco“) ir telekomunikacijų įrangos („Nokia“ ir „Ericsson“) iki saugos diržų („Autoliv“) ir liftų (KONE). Regione taip pat veikia didžiausia pasaulyje muzikos transliavimo bendrovė („Spotify“) ir didžiausia pasaulyje „pirk dabar, mokėk vėliau“ paslaugų teikėja („Klarna“). 

„Novo Nordisk“, Danijos vaistų svoriui mažinti pradininkė, yra vertingiausia Europos bendrovė net ir po to, kai gruodį jos akcijos smuko dėl nuviliančių naujo vaisto bandymų rezultatų.

Sėkmės priežastys

Per pastarąjį dešimtmetį Šiaurės šalių įmonės pasiekė geresnius rezultatus nei likusios Europos bendrovės. Visose keturiose valstybėse į biržos sąrašus įtrauktų nefinansinių įmonių akcininkų grąža per pastaruosius dešimt metų buvo didesnė nei Europos vidurkis.

Šiuo metu Šiaurės šalių įmonės sudaro apie 13% „MSCI Europe“ – žemyno vertingiausių bendrovių indekso, o prieš penkerius metus jų buvo 10%. Dabar ši dalis yra maždaug tokia pati kaip Vokietijos įmonių.

Leidinys palygino 20 vertingiausių regiono biržoje kotiruojamų bendrovių su jų pagrindiniais užsienio konkurentais pagal keletą rodiklių. Vidutiniškai 2023 m. jų veiklos maržos buvo 7 procentiniais punktais didesnės nei jų konkurentų grupės mediana, o investuoto kapitalo grąža – 5 procentiniais punktais didesnė.

Skolos, palyginti su veiklos pelnu (prieš nusidėvėjimą ir amortizaciją), taip pat buvo mažesnės 14-oje iš 20 nagrinėtų bendrovių, palyginti su jų konkurentėmis. Metinis pardavimų augimas buvo maždaug toks pat, kaip ir konkurentų.

Kaip galima paaiškinti tokią sėkmę?

„Mūsų mažumas yra dovana iš aukščiau, nes dėl jo privalome iš karto vertinti tarptautines verslo plėtros perspektyvas“, – aiškina Jacobas Aarupas-Andersenas, „Carlsberg“ vadovas.

Antras veiksnys – Šiaurės šalių įmonės jau seniai entuziastingai diegia technologijas. Iškart po Antrojo pasaulinio karo „Lego“ įkūrėjas, pažaidęs su naujausia plastiko liejimo mašina, pakeitė žaislų gamintojos pasirinktą medžiagą iš medžio (tai kainavo metų pardavimus). Rodos, ši dvasia išliko ir šiandien. 

Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys rodo, kad 45% Europos Sąjungos įmonių, kuriose dirba daugiau nei dešimt darbuotojų, moka už debesų kompiuterijos paslaugas. Vidutiniškai keturiose Šiaurės šalyse, kurios yra reitingo viršuje, tokių įmonių yra 73%.

Trečia priežastis, lemianti Šiaurės valstybių įmonių sėkmę, yra vyriausybės politika plačiąja prasme. Nors Šiaurės šalyse dosnioms gerovės sistemoms finansuoti taikomi dideli gyventojų mokesčių tarifai, įmonių pelnui taikomas maždaug toks pat tarifas, kaip ir Amerikoje. 

Vašingtone įsikūręs konservatyvus analitinis centras „Heritage Foundation“ kiekvienais metais sudaro šalių ekonominės laisvės indeksą, kuris parodo, kiek atviros yra rinkos, naudojant tokias priemones kaip muitų tarifai, ir kiek laisvai gali veikti įmonės, vertinant reguliavimo kokybę. Danija, Švedija ir Norvegija patenka į pirmąjį dešimtuką.

Ketvirtas veiksnys, lemiantis geresnius Šiaurės valstybių rezultatus, yra kantrūs akcininkai. Konsultacinės bendrovės „McKinsey“ duomenimis, keturi penktadaliai didžiųjų Šiaurės šalių bendrovių turi ilgalaikius savininkus, palyginti su trimis penktadaliais Europoje ir tik penktadaliu Amerikoje. Regione svarbų vaidmenį atlieka verslo dinastijos. 

„Maersk“ ir „Lego“ vis dar kontroliuoja atitinkamai Mollerių ir Kristiansenų šeimos, nors abiem įmonėms kasdien vadovauja samdomi darbuotojai.

Dekarbonizacija – konkurencinis pranašumas 

Perėjimas prie grynojo nulio ekonomikos pareikalaus didžiausio kapitalo perskirstymo per visą ekonomikos istoriją. 

O praėjusį šimtmetį galiojusią konkurencingumo paradigmą – laikas, kokybė ir sąnaudos, papildo ketvirtas aspektas – anglies dioksidas. Šis pokytis atveria didžiulių galimybių tiems, kurie bus tokių technologijų pionieriai. O būtent tokiais gali būti laikomi Šiaurės Europos šalių verslai. 

Tokios atsinaujinančios energetikos bendrovės kaip Danijos „European Energy“ ne tik investuoja į saulės ir vėjo jėgainių parkus, bet ir tampa sintetinių žaliųjų degalų gamybos pradininkais. 

Pirmoje pasaulyje didelio masto komercinėje ekologiško metanolio gamykloje „European Energy“ atsinaujinančią elektros energiją, gaunamą iš saulės kolektorių, perdirba į e. metanolį.

Jėgainėje įrengti trys 17,5 MW galios elektrolizeriai, kurie iš 90.000 tonų vandens per metus pagamins 6.000 tonų vandenilio. Vanduo gaunamas iš nuosavų gręžinių ir vietos vandens tiekimo įmonės. 

Vandenilis sujungiamas su biogeniniu CO2 ir, taikant įmonėje sukurtą metanolio sintezės procesą, per metus pagaminama iki 42.000 tonų e-metanolio. Po to šis metanolis siunčiamas „Maersk“, „Lego“ ir „Novo Nordisk“.

Perteklinė šiluma, gaunama gaminant e-metanolį, naudojama vietiniam centralizuotam šildymui.