Lietuvos pramonė 2024 metais: nauji fabrikai, investicijų planai ir ko geriau nedaryti rinkimų metais

Nors jau atrodė, kad formuodami investicinę ir verslo aplinką Lietuvos valdininkai suprato, kokius pranašumus prieš konkurentus gali atnešti lengvesnė biurokratinė našta ir realiai veikiantis žaliasis koridorius, iliuzijas greitai išsklaidė Arvydo Paukščio, „Teltonikos“ įmonių grupės savininko, įrašas socialiniame tinkle.

Verslininko, suplanavusio milijardines investicijas sostinės Liepkalnyje, pareiškimas lapkričio 15 d. sukėlė didelį rezonansą visoje šalyje. Tuomet jis skelbė stabdantis 10 gamyklų statybas.

Kritikos lavina užgriuvo daugelį institucijų: nuo elektros perdavimo ir skirstymo tinklų operatorių iki kelininkų, neleidusių tiesti kabelių kelių apsaugos zonose. Pasirodė, kad „Rheinmetall“ pritraukimas į Lietuvą vis dar yra veikiau yra geroji išimtis nei taisyklė, o kliūčių, sudarytų investuojantiems verslininkams, yra apstu.

Šioje apžvalgoje VŽ primena dalį 2024 m. Lietuvos pramonei svarbių įvykių.   

Aukšta pridėtinė vertė

Rodos, vienas bendrų vardiklių, kuriuos vis labiau akcentuoja Lietuvos pramonininkai, yra aukšta pridėtinė vertė, kurią galima sukurti įdarbinant tiek žinias, tiek technologijas.

Jau minėta „Teltonika“ taikosi į pasaulinę daiktų interneto lustų rinką

„Mano lūkestis buvo, kad 2028 m. lustų gamyklos Lietuvoje jau veiktų, nes konkurencija šioje pramonėje yra žiauri ir laikas čia svarbus tiek pat, kaip žmogui deguonis“, – komentare, aiškinančiame lustų gamybos projektų stabdymą, rašė Arvydas Paukštys, „Teltonikos“ įmonių grupės įkūrėjas ir prezidentas.

Rodos data, kada bus pradėti gaminti lustai daiktų internetui (IoT), gali būti svarbi ne tik dėl formalių susitarimų, per kiek laiko turi būti įgyvendinti investiciniai projektai, bet ir dėl šių gaminių segmento dinamikos.  

VŽ rašė, kad jei dėl biurokratinių kliūčių gamybos pradžia nusikeltų į 2032 m. (tokį laiką po susitikimų su valdžios atstovais mini A. Paukštys), „Teltonikai“ būtų daug sunkiau įšokti į nuvažiuojantį specialių lustų gamybos traukinį.  

„Mes negalime sau leisti, kad kiti pirmiau pasistatytų tokio tipo gamyklas ir vėliau mums tektų atsikovoti užimtą rinką, geriau pirmiems ją užimti, o vėliau ginti“, – tikslina A. Paukštys. 

Pasaulinės IoT lustų rinkos dydis 2023 m. buvo 470 mlrd. USD. Šiemet vertė didėja iki 539,44 mlrd. USD, o iki 2034 m., prognozuojama, pasieks apie 2,14 trln. USD, nurodo statistikos ir duomenų bendrovė „Precedence Research“. 

Profesoriaus Vlado Algirdo Bumelio, „Northway“ įmonių grupės vadovo, akcininko, planas Vilniuje sukurti didžiausią Europoje biotechnologijų miestelį reikalautų dar didesnių investicijų. Jei „Teltonikos“ atveju jos siektų apie 3,5 mlrd. Eur, V. A. Bumelis skaičiuoja, kad reiktų apie 7 mlrd. Eur.

Šiemet Vilniuje, Molėtų plento pašonėje, buvo atidarytas pirmasis Baltijos šalyse genų terapijos centras „Celltechna“. Investicijos į centrą siekia 50 mln. Eur, o jame turėtų dirbti apie 100 specialistų.  

„Mes esame paslaugas teikianti organizacija. Mes idėjų, kokį geną reikia keisti, negeneruojame. Nežinau, kokį savo geną reiktų keisti, bet kokį nors turbūt reiktų“, – aprodydamas patalpas kalbėjo V. A. Bumelis.

Anot jo, kurti taip pat teoriškai būtų galima, bet tam reikia daug darbų ir lėšų, atlikti galybę klinikinių tyrimų.

„Aš labai abejoju, ar mes Lietuvoje esame pajėgūs nuo pradžios iki pabaigos pagaminti vaistus. Reikia kooperacijos su didelėmis bendrovėmis. Dabar, mano supratimu, reikia daryti tai, ką galime daryti“, – teigė V. A. Bumelis.

Profesorius mano, kad biotechnologijos turėtų išlikti Lietuvos prioritetas, visgi netiki, kad investuojant vien tik į biotechnologijų startuolius galima pasiekti ambicingų tikslų. 

„Kartais politikai labai greitai priima sprendimus, bet paskiau, kai reikia juos įgyvendinti, niekas nebežino, kaip tai padaryti. Buvo toks sprendimas, kad biotechnologijų sektorius 2030 m. turėtų sudaryti 5% BVP. Galvoju, kad tuo metu BVP bus 100 mlrd. Eur, todėl reikės 5 mlrd. Eur generuoti. Šaunu, kad yra daug startuolių, bet jei nevystysime didelių kompleksų, to niekaip nepasieksime“, – sakė jis.

Verslininkas užsiminė apie planus statyti fabriką Vismaliukuose, kur toliau būtų vystoma „Bio City“ idėja. 

„Man vienam fabrikui pastatyti reikia 560 mln. Eur, todėl reikia kažkaip dabar man su valstybe draugauti. Milijardas verslui (skatinamoji finansinė priemonė „Milijardas verslui“ – VŽ), premjere, yra gera idėja, manau, kad dalis tų pinigų galėtų būti skiriama ir biotechnologijoms“, – į buvusią premjerę Ingridą Šimonytę kreipėsi verslininkas.

Gamyklų atidarymai

Kalbant apie 2024 m. atidarytas gamyklas, norėtųsi išskirti tris. Įdomu tai, kad visos jos, bent jau jų vadovų teigimu, buvo pastatytos laiku ir reikšmingai nenukrypstant nuo biudžeto. 

Rugsėjį Kėdainių LEZ duris atvėrė Nyderlandų bendrovės „Pon.Bike“ gamykla. Nors naująją gamyklą Kėdainiuose galima laikyti jau veikiančių Dyrene, Nyderlanduose, ir Emšteke, Vokietijoje, kopija, 40.000 kv. m. ploto pastate turėtų būti gaminami 5-ių skirtingų prekių ženklų dviračiai. 

Olandai teigia, kad tai bus pirmoji tokia jų multi-brand gamykla, o per metus, dirbant visu pajėgumu, pro duris turėtų išriedėti 450.000 dviračių.

Elektriniai dviračiai turėtų sudaryti 80–90% visos gamybos Kėdainiuose. Gamyklos statybos ir įrengimas kainavo apie 57 mln. Eur.

Alytuje atidaryta 32 mln. Eur kainavusi „Kauno grūdų“ gamykla.

Pasak Andriaus Pranckevičiaus, „Kauno grūdų“ generalinio direktoriaus, naujoji gamykla yra būtina siekiant patenkinti augančią greitai paruošiamų makaronų paklausą Europoje bei pasaulyje.

„Greitai paruošiamų produktų segmentas yra stabiliai augantis. Šiandien eksportuojame 96% savo produkcijos, tačiau auganti paklausa jau viršijo mūsų esamų gamyklų pajėgumus“, – atidarymo ceremonijoje sakė A. Pranckevičius.

Šiuo metu bendrovė turi dvi greitai paruošiamų produktų gamyklas Kėdainiuose ir Alytuje. Pastaroji gamykla veikia nuo 2019 metų ir per metus pagamina apie 120 mln. vienetų greitai paruošiamų makaronų indeliuose. Kėdainių greitai paruošiamų produktų gamykla, veikianti nuo 2011 metų, pagamina ir realizuoja 105 mln. vienetų greitai paruošiamų makaronų pakeliuose ir 40 mln. vienetų greitai paruošiamų košių indeliuose per metus.

Savo ruožtu išmaniųjų vandens apskaitos prietaisų gamintoja UAB „Axioma Metering“ išplėtė gamybos pajėgumą Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).

Ultragarso principu veikiančius vandens skaitiklius ji gamins dar vienoje gamykloje, kuri leis per metus bendrai pagaminti apie 6 mln. skaitiklių, kurie keliaus į 60 šalių.

Igno Vosyliaus, „Axioma Metering“ vadovo, teigimu, bendrai investicijos į naują gamyklą sieks apie 20 mln. Eur.

170 mln. Eur Ukmergėje

Nors kalbos apie prastėjančią geopolitinę padėtį ir neapibrėžtumą turėjo neigiamo poveikio, 2024 m. netrūko pranešimų apie planuojamas investicijas.

Petras Narbutas, biuro baldų gamybos ir pardavimo įmonių grupės „Narbutas“ savininkas, VŽ papasakojo apie vieną didžiausių plyno lauko investicijų Lietuvoje – kukliais skaičiavimais, 170 mln. Eur kainuosiančią dar vieną biuro baldų gamyklą Ukmergėje.

„Planuojame 93.000 kv. m pastatą. Į pastatus investicija bus apie 90–100 mln. Eur. Į įrangą minimali investicija bus 70 mln. Eur. Gal ne visą įrangą iš karto pirksime. Dar neapsisprendėme, ar visą pastatą iš karto statysime, ar dviem etapais. Sakyčiau, kad dviem etapais investicija, kukliu skaičiavimu, sieks apie 170 mln. Eur“, – pasakojo P. Narbutas. 

Jis kaip drąsų žingsnį įvertino ir SBA planus pradėti baldų gamybą JAV.

VŽ skelbė, kad 4 korpusinių baldų įmones valdanti „SBA Home“ įgyvendino ne vienos bendrovės svajonę – viena iš pirmųjų apdirbamosios gamybos įmonių 2025 m. spalio 1 d. ruošiasi pradėti gamybą JAV. 

Didžiausiems pasaulio prekybos tinklams produkciją gaminti siekianti gyvūnų priežiūros produktų gamintoja ir pardavėja „Kika group“ pradėjo naujos konservų gamyklos „Akvatera W“ statybas Žemaitkiemyje, Kauno rajone.

Planuojamos investicijos į gamyklą sieks 20,5 mln. Eur, bus sukurta 100 darbo vietų.

Naujoji gamykla produktų portfelį papildys 52 naujais šlapio maisto produktais. Aukštos kokybės konservai bus skirti ne tik vietos rinkai, bet ir eksportui į pagrindines Vakarų Europos ir Pietryčių Azijos šalis. Planuojama, kad gamybos pajėgumas per du plėtros etapus pasieks iki 11.000 t per metus. 

„Būtent tokio tipo produktai mums sudarys sąlygas aktyviau bendradarbiauti su didžiaisiais Europos prekybos tinklais ir pasiūlyti klientams naujos kartos „Nature Protection“ funkcinį maistą. Neabejoju, kad tai atvers mums kelią toliau auginti visos grupės konkurencingumą“, – komentavo Tauras Plungė, vienas iš bendrovės įkūrėjų.

Pamokos iš klaidų

Tiesa, rinkiminiai metai, rodos, atnešė ne tik gerų ir sektinų pavyzdžių.

Sausį VŽ skelbė, kad Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „European Energy“ renkasi vietą, kur Lietuvoje galėtų statyti vandenilio ir e-metanolio gamyklą. Bendrovė nurodė, kad investicijos siektų daugiau kaip 400 mln. Eur.

Po šio pranešimo, kilo dalies vietos bendruomenių pasipriešinimas, o dalis savivaldos politikų greitai pareiškė, kad viename ar kitame rajone tokios gamyklos tikrai nebus.

Nors Danijos bendrovė dabar skelbia, kad planų neatsisakė, o projekto vystymo procesas tiesiog pristabdytas vertinant įvairias technines gamyklas, dauguma ekspertų laikėsi nuomonės, kad Lietuva praleido istorinį šansą pirmai regione gaminti aukštos pridėtinės vertės energijos produktus.

„Manau, kad didžiausia klaida buvo bandyti projektą įgyvendinti rinkimų metais“, – komentavo Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, lobistas. 

Žaliojo vandenilio projektas užstrigo ir trąšų pramonėje. 

Įvertinusi technologinius ir ekonominius iššūkius bei su tuo susijusias rizikas, azoto trąšų gamybos AB „Achema“ atidėjo projekto „Elektrolizės integravimas į amoniako gamybą“ įgyvendinimą, pagal kurį buvo numačiusi iki 2027 m. rudens pastatyti žaliojo vandenilio gamybai skirtą 213 megavatų (MW) įrenginį.

Taigi ji nebepasinaudojo šiam projektui skirta 122 mln. Eur dydžio Europos Komisijos (EK) patvirtinta valstybine parama.

Anksčiau bendrovė nurodė, kad investicijos, būtinos tiesiogiai šiam projektui įgyvendinti, turėtų sudaryti 344 mln. Eur. Projektas turėjo būti iš dalies finansuojamas paramos fondų lėšomis (122,6 mln. Eur), likusi dalis – banko kreditas ir nuosavos lėšos.