Plastiko pakuočių atliekų tvarkymas: ar ir toliau išradinėsime dviratį?

Publikuota: 2020-03-07
Asociacijos nuotr.
svg svg
Asociacijos nuotr.
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovė

Aplinkosaugos krizę išgyvenančioje Lietuvoje galimai tiksi dar ne viena ekologinė bomba. Viena jų – susijusi su neatsakingu plastiko pakuočių tvarkymu. Vien tik vertinant Lietuvos augalų apsaugos asociacijai (LAAA) priklausančių augalų apsaugos nuo kenkėjų ir ligų produktų gamintojų ir importuotojų užimamą rinką, aukšto tankumo polietileno (HDPE) pakuočių atliekų šalyje kasmet susidaro apie 300 tonų. Deja, kiek tokių pakuočių atliekų konkrečiai yra surenkama ir perdirbama ar panaudojama energijai gauti, patikimų ir tikslių duomenų neturime.

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, gamintojai ir importuotojai išsirenka pakuočių atliekų tvarkymo organizaciją ir jai sumoka atitinkamą mokestį už atliekų sutvarkymą. Tačiau, prisimenant pastarųjų mėnesių įvykius ar garsiąją „Metrail“ bylą, pažyma apie sutvarkytas atliekas dar negarantuoja, kad jos buvo sutvarkytos tinkamai, o ne yra kaupiamos atliekų tvarkytojų sandėliuose ar atokiose fermose, virtusiose nelegaliais sąvartynais.

Kiek plastiko pakuočių atliekų sutvarkoma taip, kaip reikėtų?

Šiuo metu Lietuvoje trūksta aiškesnio reglamentavimo ir griežtesnės kontrolės, kaip augalų apsaugos produktų pakuočių atliekos turėtų būti perdirbamos ar kitaip panaudojamos. Atliekų tvarkytojai taiko skirtingas šių pakuočių atliekų surinkimo, išvežimo ir naudojimo praktikas. Pavyzdžiui, vieni surenka visas ūkiuose susidariusias pakuotes, antri – reikalauja, kad jos būtų tinkamai išskalautos, išdžiovintos ir supakuotos į permatomus specialius maišus, treti – priima pakuotes nesigilindami į tai, ar jos išskalautos, ar ne.

Todėl nenuostabu, kad esant tokiai situacijai pakuočių atliekų tvarkytojai ir valstybės institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo priežiūrą ir kontrolę, pateikia labai skirtingus duomenis – nuo labai gerų rodiklių iki vos kelių procentų perdirbtų plastiko pakuočių. 2018 metais sukurta Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) šiandien nepajėgia užtikrinti skaidrumo, nes nėra visoje šalyje išvystytos infrastruktūros, kuri leistų tinkamai sutvarkyti tokias HDPE pakuotes.

Galima drąsiai teigti, jog gamintojų atsakomybės principas, kuris šiuo metu taikomas augalų apsaugos produktų gamintojams, nėra veiksmingas aplinkosaugos požiūriu, nes nėra įgyvendinamas taip, kaip planavo ES teisės aktų leidėjai. Šiandien augalų apsaugos produktų gamintojai ir importuotojai Lietuvoje, norėdami prisiimti atsakomybę už visą pakuočių gyvavimo ciklą ir užtikrinti, kad poveikis aplinkai ir sveikatai yra kontroliuojamas, negali to padaryti, nes neturi efektyvių teisinių kontrolės priemonių. Apie nesutvarkytas arba netinkamai sutvarkytas pakuotes gamintojai paprastai sužino tik gavę nurodymus sumokėti baudas už aplinkos teršimą.

Verslo iniciatyva – bandomasis pakuočių surinkimo projektas

Padedant Europos augalų apsaugos asociacijos (ECPA) ekspertams, LAAA 2015 metais pradėjo vykdyti bandomąjį projektą. Šio projekto tikslas – remiantis gerąja užsienio patirtimi sukurti Lietuvoje nuoseklią ir efektyvią augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ar kitokio panaudojimo sistemą, kuri būtų naudinga aplinkai, visuomenei, vartotojams, importuotojams ir patiems gamintojams.

Šiuo metu šioje iniciatyvoje dalyvauja 82 žemės ūkiai. Mūsų ekspertai kartu su licencijuotais atliekų tvarkytojais lankosi ūkiuose ir vertina augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų rūšiavimo įpročius: kaip ūkininkai laiko produktų pakuočių atliekas, kaip jas išskalauja, išdžiovina ir rūšiuoja, kaip patogiau jas atiduoti tvarkytojams ir t. t. Taip pat imami produktų pakuočių mėginiai, kurie siunčiami į akredituotą laboratoriją užsienyje nustatyti, kiek augalų apsaugos produktų buvo likę ant pakuočių sienelių. Vykdomo projekto rezultatai džiugina. Remdamiesi gautais tyrimų rezultatais, galime tvirtinti, kad projekte dalyvaujančiuose ūkiuose pakuotės yra išskalaujamos tinkamai ir jose augalų apsaugos produktų likutis neviršija 1%.

Mokykimės iš gerųjų pavyzdžių

14-oje ES valstybių jau yra sukurtos pažangios ir tinkamai veikiančios augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų surinkimo sistemos. Pavyzdžiui, Vokietijoje veikia Vokietijos augalų apsaugos produktų asociacijos ir partnerių sistema PAMIRA. Ūkininkai kartą per metus turi galimybę nemokamai atiduoti teisingai išskalautas, sausas ir išrūšiuotas augalų apsaugos produktų pakuotes viename iš 300 surinkimo punktų visoje šalyje. Specialistų patikrinta tinkamai išskalauta pakuotė yra priimama ir perduodama perdirbimui arba energijos gavimui ją sudeginant. Perdirbtų pakuočių plastikas yra tinkamas galutinių produktų gamybai. Visos augalų apsaugos produktų pakuotės Vokietijoje žymimos PAMIRA ženklu.

Šioje srityje Lietuvą lenkia ir Bulgarija, kur nuo sistemos sukūrimo iki jos įdiegimo visoje šalies teritorijoje prireikė tik 3–4 metų. Bulgarijos ūkininkai, paskambinę telefonu ir įvardinę turimą pakuočių kiekį, gali užsisakyti nemokamą atliekų surinkimo paslaugą, o jų atsakingą pakuočių tvarkymą patvirtina specialūs dokumentai.

Be to, šalyje veikia atliekų tvarkymo schema, suteikianti galimybę stebėti visą pakuočių tvarkymo procesą iki galutinio jų panaudojimo. Tokio suinteresuotų šalių – verslo, ūkininkų ir valdžios institucijų – įsitraukimo ir visose grandyse tinkamai veikiančios sistemos nauda žvelgiant iš žiedinės ekonomikos ir tvarumo perspektyvos yra didžiulė: šalyje perdirbama daugiau kaip 90% tokių HDPE pakuočių iš jų gaminant plastikinius optinių kabelių vamzdžius telekomunikacijų pramonei. Tos pakuotės, kurių negalima išvalyti, cemento gamykloje sudeginamos — iš jų išgaunama šilumos energija.

Taigi, ar mes sugebėsime pasinaudoti kitų valstybių praktika, ar užstrigsime išradinėdami savąjį dviratį? Pirmasis būdas, mano nuomone, efektyvesnis ir greičiau leidžiantis pasiekti norimų rezultatų. Galima pasimokyti iš EBPO narių, galima remtis ES valstybių patirtimi ir rasti geriausią, jau išbandytą ir patikrintą, žiedinės ekonomikos principus atitinkantį sprendimą, kaip tvarkyti HDPE pakuotes.

Labai noriu tikėti, kad susitelkus visoms suinteresuotoms pusėms pavyks išspręsti įsisenėjusias problemas. Geroji kitų šalių patirtis tvarkant plastiko pakuočių atliekas, o taip pat ir skandalingi taršos atvejai mūsų šalyje, manau, yra labai rimtos paskatos didinti politinę valią, vengti NIMBY (angl. Not In My Back Yard) sindromo priimant sprendimus ir daug dėmesio skirti detalaus, konkrečius veiksmus ir atsakomybes numatančio Nacionalinio atliekų tvarkymo plano 2021–2027 m. rengimui.

Komentaro autorė – Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Boeing 737 Max“ vėl gali skraidyti Europoje

Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA) panaikino 22 mėnesius galiojusį draudimą vykdyti komercinius...

Pramonė
15:25
IAE paviršinio atliekyno rangovo konkurse – trys pasiūlymai 1

Nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno statybos...

Teismas atmetė „Agrokoncerno“ skundą: už trąšas antidempingo muitą susimokėti teks 1

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė AB „Agrokoncernas“ skundą Muitinės departamentui dėl...

Pramonė
13:37
Ar Aplinkos ministerija sugrąžins investuotojus ir pasitikėjimą miškininkyste?

Kiekvienos įmonės plėtros planai, investicijos, metiniai planai ir kitos svarbios detalės yra, ar bent jau...

12:35
Prekybos sektorius: bangų netrūks ir šiemet Premium

Tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys rodo, kad pernai modernios prekybos rinka, nepaisant COVID-19 bei...

Prekyba
11:55
„Linas Agro Group“  valdomuose paukštynuose Latvijoje įdarbino robotus 

Žemės ūkio ir maisto produktų gamybos bendrovės „Linas Agro Group“ valdomose paukštininkystės įmonėse „Putnu...

Pramonė
10:10
„Vilniaus duona“ prisijungia savo akcininkę

Švedijos kepyklų grupei „Lantmannen Unibake“ priklausanti viena didžiausių duonos kepyklų Lietuvoje „Vilniaus...

Pramonė
09:29
„Grigeo Klaipėda“ pasigedo žalos apskaičiavimo mokslinių tyrimų 4

Aplinkosaugininkams pateikus 48 mln. Eur ieškinį, „Grigeo Klaipėda“ teigia, kad žala aplinkai turi būti...

Pramonė
08:46
Nauja VMG gamykla pretenduoja tapti vartais į Klaipėdą Premium

Pastatas galėtų tapti savotiškais vartais įvažiuojant į Klaipėdą – taip 20.956 kv. m aukštųjų technologijų...

Pramonė
05:45
Europoje griežtinant kaukių „madas“, Lietuvos gamintojai paklausos nepatenkintų Premium

Griežtinant reikalavimus gyventojų apsaugos priemonėms, prie naujų tendencijų rinkoje taikytis ruošiasi ir...

Pramonė
05:45
EK pozicija gali paskatinti naujas diskusijas dėl miško įsigijimo ribojimų 1

Europos Komisijai (EK) paprašius Lietuvos pasiaiškinti dėl draudimo vienam asmeniui įsigyti daugiau kaip...

Pramonė
2021.01.26
Vokietijos eksportuotojai pozityvūs, nors virš ekonomikos tvenkiasi debesys Premium

Vokietijos eksportuojančių bendrovių apklausą atlikęs IFO institutas konstatuoja, kad metus šalies verslas...

Pramonė
2021.01.26
Aplinkosaugininkai pateikė 48 mln. Eur ieškinį „Grigeo Klaipėdai“ 53

Aplinkos apsaugos departamentas pateikė 48 mln. Eur civilinį ieškinį Kuršių marias nevalytomis nuotekomis...

Pramonė
2021.01.26
Audines išnaikinti liepusi Danija augintojams ruošia 2,6 mlrd. Eur kompensacijų

Danija pranešė, kad šalies audinių augintojams, kurie dėl koronaviruso pandemijos buvo priversti atsisakyti...

Pramonė
2021.01.26
„Yukon Advanced Optics Worldwide“: produkcijos paklausa viršija gamybos pajėgumą Premium

Naktinio matymo prietaisų gamybos UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“ praėjusių metų pardavimo pajamos...

Pramonė
2021.01.26
Elektra Lietuvoje per savaitę pigo 13%

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, sumažėjo 13%,...

Pramonė
2021.01.26
Geriau nei prastovos: greitieji antigenų testai verslui suteiktų laisvės Premium

Kol verslas laukia vakcinos, viltis efektyviau tvarkytis su viruso sklidimu darbovietėse ar atlaisvinti kai...

Pramonė
2021.01.26
„Biok laboratorija“ metus pradeda su nauju įmonės įvaizdžiu 6

Kosmetikos gamybos bendrovė „Biok laboratorija“ po daugiau nei dešimties metų atnaujino identiteto kryptį.

Rinkodara
2021.01.26
Teismas „KG Constructions“ priteisė 52.000 Eur už darbus pastate „Green Hall“ 2

Koncerno SBA netiesiogiai valdoma įmonė „Upės projektai“ privalo grąžinti beveik 52.000 Eur skolą fasadų...

Statyba ir NT
2021.01.26
Gamyklas iškelia už miesto, bet į nuosavas patalpas  Premium

Švaros prekes gaminanti AB „Higėja“ perkelia gamybą iš Kauno miesto į Kauno rajoną. Stiklo paketų UAB...

Pramonė
2021.01.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus