Plastiko pakuočių atliekų tvarkymas: ar ir toliau išradinėsime dviratį?

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, gamintojai ir importuotojai išsirenka pakuočių atliekų tvarkymo organizaciją ir jai sumoka atitinkamą mokestį už atliekų sutvarkymą. Tačiau, prisimenant pastarųjų mėnesių įvykius ar garsiąją „Metrail“ bylą, pažyma apie sutvarkytas atliekas dar negarantuoja, kad jos buvo sutvarkytos tinkamai, o ne yra kaupiamos atliekų tvarkytojų sandėliuose ar atokiose fermose, virtusiose nelegaliais sąvartynais.

Kiek plastiko pakuočių atliekų sutvarkoma taip, kaip reikėtų?

Šiuo metu Lietuvoje trūksta aiškesnio reglamentavimo ir griežtesnės kontrolės, kaip augalų apsaugos produktų pakuočių atliekos turėtų būti perdirbamos ar kitaip panaudojamos. Atliekų tvarkytojai taiko skirtingas šių pakuočių atliekų surinkimo, išvežimo ir naudojimo praktikas. Pavyzdžiui, vieni surenka visas ūkiuose susidariusias pakuotes, antri – reikalauja, kad jos būtų tinkamai išskalautos, išdžiovintos ir supakuotos į permatomus specialius maišus, treti – priima pakuotes nesigilindami į tai, ar jos išskalautos, ar ne.

Todėl nenuostabu, kad esant tokiai situacijai pakuočių atliekų tvarkytojai ir valstybės institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo priežiūrą ir kontrolę, pateikia labai skirtingus duomenis – nuo labai gerų rodiklių iki vos kelių procentų perdirbtų plastiko pakuočių. 2018 metais sukurta Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) šiandien nepajėgia užtikrinti skaidrumo, nes nėra visoje šalyje išvystytos infrastruktūros, kuri leistų tinkamai sutvarkyti tokias HDPE pakuotes.

Galima drąsiai teigti, jog gamintojų atsakomybės principas, kuris šiuo metu taikomas augalų apsaugos produktų gamintojams, nėra veiksmingas aplinkosaugos požiūriu, nes nėra įgyvendinamas taip, kaip planavo ES teisės aktų leidėjai. Šiandien augalų apsaugos produktų gamintojai ir importuotojai Lietuvoje, norėdami prisiimti atsakomybę už visą pakuočių gyvavimo ciklą ir užtikrinti, kad poveikis aplinkai ir sveikatai yra kontroliuojamas, negali to padaryti, nes neturi efektyvių teisinių kontrolės priemonių. Apie nesutvarkytas arba netinkamai sutvarkytas pakuotes gamintojai paprastai sužino tik gavę nurodymus sumokėti baudas už aplinkos teršimą.

Verslo iniciatyva – bandomasis pakuočių surinkimo projektas

Padedant Europos augalų apsaugos asociacijos (ECPA) ekspertams, LAAA 2015 metais pradėjo vykdyti bandomąjį projektą. Šio projekto tikslas – remiantis gerąja užsienio patirtimi sukurti Lietuvoje nuoseklią ir efektyvią augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ar kitokio panaudojimo sistemą, kuri būtų naudinga aplinkai, visuomenei, vartotojams, importuotojams ir patiems gamintojams.

Šiuo metu šioje iniciatyvoje dalyvauja 82 žemės ūkiai. Mūsų ekspertai kartu su licencijuotais atliekų tvarkytojais lankosi ūkiuose ir vertina augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų rūšiavimo įpročius: kaip ūkininkai laiko produktų pakuočių atliekas, kaip jas išskalauja, išdžiovina ir rūšiuoja, kaip patogiau jas atiduoti tvarkytojams ir t. t. Taip pat imami produktų pakuočių mėginiai, kurie siunčiami į akredituotą laboratoriją užsienyje nustatyti, kiek augalų apsaugos produktų buvo likę ant pakuočių sienelių. Vykdomo projekto rezultatai džiugina. Remdamiesi gautais tyrimų rezultatais, galime tvirtinti, kad projekte dalyvaujančiuose ūkiuose pakuotės yra išskalaujamos tinkamai ir jose augalų apsaugos produktų likutis neviršija 1%.

Mokykimės iš gerųjų pavyzdžių

14-oje ES valstybių jau yra sukurtos pažangios ir tinkamai veikiančios augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų surinkimo sistemos. Pavyzdžiui, Vokietijoje veikia Vokietijos augalų apsaugos produktų asociacijos ir partnerių sistema PAMIRA. Ūkininkai kartą per metus turi galimybę nemokamai atiduoti teisingai išskalautas, sausas ir išrūšiuotas augalų apsaugos produktų pakuotes viename iš 300 surinkimo punktų visoje šalyje. Specialistų patikrinta tinkamai išskalauta pakuotė yra priimama ir perduodama perdirbimui arba energijos gavimui ją sudeginant. Perdirbtų pakuočių plastikas yra tinkamas galutinių produktų gamybai. Visos augalų apsaugos produktų pakuotės Vokietijoje žymimos PAMIRA ženklu.

Šioje srityje Lietuvą lenkia ir Bulgarija, kur nuo sistemos sukūrimo iki jos įdiegimo visoje šalies teritorijoje prireikė tik 3–4 metų. Bulgarijos ūkininkai, paskambinę telefonu ir įvardinę turimą pakuočių kiekį, gali užsisakyti nemokamą atliekų surinkimo paslaugą, o jų atsakingą pakuočių tvarkymą patvirtina specialūs dokumentai.

Be to, šalyje veikia atliekų tvarkymo schema, suteikianti galimybę stebėti visą pakuočių tvarkymo procesą iki galutinio jų panaudojimo. Tokio suinteresuotų šalių – verslo, ūkininkų ir valdžios institucijų – įsitraukimo ir visose grandyse tinkamai veikiančios sistemos nauda žvelgiant iš žiedinės ekonomikos ir tvarumo perspektyvos yra didžiulė: šalyje perdirbama daugiau kaip 90% tokių HDPE pakuočių iš jų gaminant plastikinius optinių kabelių vamzdžius telekomunikacijų pramonei. Tos pakuotės, kurių negalima išvalyti, cemento gamykloje sudeginamos — iš jų išgaunama šilumos energija.

Taigi, ar mes sugebėsime pasinaudoti kitų valstybių praktika, ar užstrigsime išradinėdami savąjį dviratį? Pirmasis būdas, mano nuomone, efektyvesnis ir greičiau leidžiantis pasiekti norimų rezultatų. Galima pasimokyti iš EBPO narių, galima remtis ES valstybių patirtimi ir rasti geriausią, jau išbandytą ir patikrintą, žiedinės ekonomikos principus atitinkantį sprendimą, kaip tvarkyti HDPE pakuotes.

Labai noriu tikėti, kad susitelkus visoms suinteresuotoms pusėms pavyks išspręsti įsisenėjusias problemas. Geroji kitų šalių patirtis tvarkant plastiko pakuočių atliekas, o taip pat ir skandalingi taršos atvejai mūsų šalyje, manau, yra labai rimtos paskatos didinti politinę valią, vengti NIMBY (angl. Not In My Back Yard) sindromo priimant sprendimus ir daug dėmesio skirti detalaus, konkrečius veiksmus ir atsakomybes numatančio Nacionalinio atliekų tvarkymo plano 2021–2027 m. rengimui.

Komentaro autorė – Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovė