Plastiko pakuočių atliekų tvarkymas: ar ir toliau išradinėsime dviratį?

Publikuota: 2020-03-07
Asociacijos nuotr.
svg svg
Asociacijos nuotr.
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovė

Aplinkosaugos krizę išgyvenančioje Lietuvoje galimai tiksi dar ne viena ekologinė bomba. Viena jų – susijusi su neatsakingu plastiko pakuočių tvarkymu. Vien tik vertinant Lietuvos augalų apsaugos asociacijai (LAAA) priklausančių augalų apsaugos nuo kenkėjų ir ligų produktų gamintojų ir importuotojų užimamą rinką, aukšto tankumo polietileno (HDPE) pakuočių atliekų šalyje kasmet susidaro apie 300 tonų. Deja, kiek tokių pakuočių atliekų konkrečiai yra surenkama ir perdirbama ar panaudojama energijai gauti, patikimų ir tikslių duomenų neturime.

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, gamintojai ir importuotojai išsirenka pakuočių atliekų tvarkymo organizaciją ir jai sumoka atitinkamą mokestį už atliekų sutvarkymą. Tačiau, prisimenant pastarųjų mėnesių įvykius ar garsiąją „Metrail“ bylą, pažyma apie sutvarkytas atliekas dar negarantuoja, kad jos buvo sutvarkytos tinkamai, o ne yra kaupiamos atliekų tvarkytojų sandėliuose ar atokiose fermose, virtusiose nelegaliais sąvartynais.

Kiek plastiko pakuočių atliekų sutvarkoma taip, kaip reikėtų?

Šiuo metu Lietuvoje trūksta aiškesnio reglamentavimo ir griežtesnės kontrolės, kaip augalų apsaugos produktų pakuočių atliekos turėtų būti perdirbamos ar kitaip panaudojamos. Atliekų tvarkytojai taiko skirtingas šių pakuočių atliekų surinkimo, išvežimo ir naudojimo praktikas. Pavyzdžiui, vieni surenka visas ūkiuose susidariusias pakuotes, antri – reikalauja, kad jos būtų tinkamai išskalautos, išdžiovintos ir supakuotos į permatomus specialius maišus, treti – priima pakuotes nesigilindami į tai, ar jos išskalautos, ar ne.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Todėl nenuostabu, kad esant tokiai situacijai pakuočių atliekų tvarkytojai ir valstybės institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo priežiūrą ir kontrolę, pateikia labai skirtingus duomenis – nuo labai gerų rodiklių iki vos kelių procentų perdirbtų plastiko pakuočių. 2018 metais sukurta Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) šiandien nepajėgia užtikrinti skaidrumo, nes nėra visoje šalyje išvystytos infrastruktūros, kuri leistų tinkamai sutvarkyti tokias HDPE pakuotes.

Galima drąsiai teigti, jog gamintojų atsakomybės principas, kuris šiuo metu taikomas augalų apsaugos produktų gamintojams, nėra veiksmingas aplinkosaugos požiūriu, nes nėra įgyvendinamas taip, kaip planavo ES teisės aktų leidėjai. Šiandien augalų apsaugos produktų gamintojai ir importuotojai Lietuvoje, norėdami prisiimti atsakomybę už visą pakuočių gyvavimo ciklą ir užtikrinti, kad poveikis aplinkai ir sveikatai yra kontroliuojamas, negali to padaryti, nes neturi efektyvių teisinių kontrolės priemonių. Apie nesutvarkytas arba netinkamai sutvarkytas pakuotes gamintojai paprastai sužino tik gavę nurodymus sumokėti baudas už aplinkos teršimą.

Verslo iniciatyva – bandomasis pakuočių surinkimo projektas

Padedant Europos augalų apsaugos asociacijos (ECPA) ekspertams, LAAA 2015 metais pradėjo vykdyti bandomąjį projektą. Šio projekto tikslas – remiantis gerąja užsienio patirtimi sukurti Lietuvoje nuoseklią ir efektyvią augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ar kitokio panaudojimo sistemą, kuri būtų naudinga aplinkai, visuomenei, vartotojams, importuotojams ir patiems gamintojams.

Šiuo metu šioje iniciatyvoje dalyvauja 82 žemės ūkiai. Mūsų ekspertai kartu su licencijuotais atliekų tvarkytojais lankosi ūkiuose ir vertina augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų rūšiavimo įpročius: kaip ūkininkai laiko produktų pakuočių atliekas, kaip jas išskalauja, išdžiovina ir rūšiuoja, kaip patogiau jas atiduoti tvarkytojams ir t. t. Taip pat imami produktų pakuočių mėginiai, kurie siunčiami į akredituotą laboratoriją užsienyje nustatyti, kiek augalų apsaugos produktų buvo likę ant pakuočių sienelių. Vykdomo projekto rezultatai džiugina. Remdamiesi gautais tyrimų rezultatais, galime tvirtinti, kad projekte dalyvaujančiuose ūkiuose pakuotės yra išskalaujamos tinkamai ir jose augalų apsaugos produktų likutis neviršija 1%.

Mokykimės iš gerųjų pavyzdžių

14-oje ES valstybių jau yra sukurtos pažangios ir tinkamai veikiančios augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų surinkimo sistemos. Pavyzdžiui, Vokietijoje veikia Vokietijos augalų apsaugos produktų asociacijos ir partnerių sistema PAMIRA. Ūkininkai kartą per metus turi galimybę nemokamai atiduoti teisingai išskalautas, sausas ir išrūšiuotas augalų apsaugos produktų pakuotes viename iš 300 surinkimo punktų visoje šalyje. Specialistų patikrinta tinkamai išskalauta pakuotė yra priimama ir perduodama perdirbimui arba energijos gavimui ją sudeginant. Perdirbtų pakuočių plastikas yra tinkamas galutinių produktų gamybai. Visos augalų apsaugos produktų pakuotės Vokietijoje žymimos PAMIRA ženklu.

Šioje srityje Lietuvą lenkia ir Bulgarija, kur nuo sistemos sukūrimo iki jos įdiegimo visoje šalies teritorijoje prireikė tik 3–4 metų. Bulgarijos ūkininkai, paskambinę telefonu ir įvardinę turimą pakuočių kiekį, gali užsisakyti nemokamą atliekų surinkimo paslaugą, o jų atsakingą pakuočių tvarkymą patvirtina specialūs dokumentai.

Be to, šalyje veikia atliekų tvarkymo schema, suteikianti galimybę stebėti visą pakuočių tvarkymo procesą iki galutinio jų panaudojimo. Tokio suinteresuotų šalių – verslo, ūkininkų ir valdžios institucijų – įsitraukimo ir visose grandyse tinkamai veikiančios sistemos nauda žvelgiant iš žiedinės ekonomikos ir tvarumo perspektyvos yra didžiulė: šalyje perdirbama daugiau kaip 90% tokių HDPE pakuočių iš jų gaminant plastikinius optinių kabelių vamzdžius telekomunikacijų pramonei. Tos pakuotės, kurių negalima išvalyti, cemento gamykloje sudeginamos — iš jų išgaunama šilumos energija.

Taigi, ar mes sugebėsime pasinaudoti kitų valstybių praktika, ar užstrigsime išradinėdami savąjį dviratį? Pirmasis būdas, mano nuomone, efektyvesnis ir greičiau leidžiantis pasiekti norimų rezultatų. Galima pasimokyti iš EBPO narių, galima remtis ES valstybių patirtimi ir rasti geriausią, jau išbandytą ir patikrintą, žiedinės ekonomikos principus atitinkantį sprendimą, kaip tvarkyti HDPE pakuotes.

Labai noriu tikėti, kad susitelkus visoms suinteresuotoms pusėms pavyks išspręsti įsisenėjusias problemas. Geroji kitų šalių patirtis tvarkant plastiko pakuočių atliekas, o taip pat ir skandalingi taršos atvejai mūsų šalyje, manau, yra labai rimtos paskatos didinti politinę valią, vengti NIMBY (angl. Not In My Back Yard) sindromo priimant sprendimus ir daug dėmesio skirti detalaus, konkrečius veiksmus ir atsakomybes numatančio Nacionalinio atliekų tvarkymo plano 2021–2027 m. rengimui.

Komentaro autorė – Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

„Snaigė“ kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo 3

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės...

Pramonė
11:10
ESO: išmaniųjų skaitiklių projektas brangsta apie 10,5 mln. Eur 3

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir Prancūzijos bendrovės „Sagemcom Energy and Telecom“ pernai gegužę...

Pramonė
2022.07.01
Teismas nutarė nepriimti „Inter RAO Lietuvos“ skundo dėl sankcijų

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) penktadienį nutarė nepriimti Rusijos energetikos milžinės...

Pramonė
2022.07.01
M. Keizeris paskirtas naujuoju „Epso-G“ vadovu 8

Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „Epso-G“ valdyba naujuoju vadovu paskyrė Mindaugą Keizerį, kuris...

Vadyba
2022.07.01
Norvegijos BEWI perka Lietuvos termoizoliacinių medžiagų gamintoją „BalPol“ 2

Viena didžiausių pasaulyje pakavimo ir izoliacijos sprendimų kompanija BEWI perka 100% Lietuvos bendrovės...

Pramonė
2022.07.01
Maskvos karo kišenes pildo Kinijos ir Indijos tandemas Premium

Rusijai stringant sankcijų gniaužtuose, Kinija ir Indija pamažu tampa svarbiausiomis Maskvos finansuotojomis.

Verslo aplinka
2022.07.01
„Akmenės cemento“ 27,5 mln. Eur nuostoliai patirti dėl įsigytų ATL

Per 2021 m. cemento gamintoja AB „Akmenės cementas“ uždirbo 87,5 mln. EUR pajamų, metus baigė su 27,5 mln.

Pramonė
2022.07.01
V. Bumelio įmonės šuolis: dviem trečdaliais išaugę pardavimai ir grynasis pelnas Premium

Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“, užsiimantis mokslinių tyrimų ir taikomosios plėtros...

Pramonė
2022.07.01
Rygos biurų pastate „Verde“ kursis „Enefit“

Investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ fondas pranešė pasirašęs nuomos sutartį su Estijos...

Statyba ir NT
2022.07.01
JAV pirmąkart aplenkė Rusiją pagal dujų tiekimo Europai apimtis 2

Jungtinės Valstijos praėjusį mėnesį pirmą kartą istorijoje Europai tiekė daugiau dujų nei Rusija, paskelbė...

Pramonė
2022.07.01
Kontrolinį „Glassbee“ akcijų paketą įsigijo „Magnus Investments“

Alytuje veikianti aliuminio bei plastiko langų, durų, fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu užsiimanti...

Pramonė
2022.07.01
„Thermo Fisher“ projektuoja dar vieną gamybos pastatą 1

Medicinos ir mokslo įrangą gaminanti įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ planuoja plėstis ir statyti...

Pramonė
2022.07.01
Didėja elektros ir gamtinių dujų kainos gyventojams

Nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams didėja elektros bei gamtinių dujų kainos. Siekdama sumažinti jų...

Pramonė
2022.07.01
Apeiti sankcijas: į gudrias schemas įpainiotos ir Baltijos šalys Premium

Išradingumui, siekiant apeiti Rusijai taikomas sankcijas, nėra ribų. Ir tai daro ne tik pačios Rusijos, bet...

Pramonė
2022.07.01
Renovuojantiems šilumos punktus valstybė kompensuos iki 80% kaštų

Valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30%, o iki 80% šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų...

Pramonė
2022.06.30
„Lifosa“: patvirtinta pardavimo sandorių už 19 mln. Eur, dar 6 mln. Eur vertės sandoriai vertinami

AB „Lifosa“, kuri dėl sankcijų taikymo sustabdė savo veiklą balandžio pradžioje, atnaujinti gamybą planuoja...

Pramonė
2022.06.30
„Gazprom“ žlugdo ilgametį savo partnerį „Uniper“ 2

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ svarsto galimybes prašyti Vyriausybės pagalbos, Rusijos „Gazprom“...

Rinkos
2022.06.30
Teismas spręs, ar priimti „Inter RAO Lietuva“ skundą dėl sankcijų

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama grupė „Inter RAO Lietuva“ skundžia teismui Finansinių...

Pramonė
2022.06.30
„Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ naujasis vadovas – R. Čepaitis

Nuo liepos 1 d. naujuoju „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovu paskirtas Robertas Čepaitis, pastaruoju...

Vadyba
2022.06.30
„Samsung“ pirmoji pasaulyje pradeda masinę pažangių 3 nm lustų gamybą

„Samsung Electronics“ tapo pirmąja lustų gamintoja pasaulyje, pradėjusia masinę pažangių 3 nanometrų...

Inovacijos
2022.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku