D. Matulionis ir A. Kubilius nepritaria mažesniam nei 5,38% BVP gynybos biudžetui
„Tai yra visiškai nepriimtina pozicija“, – žurnalistams pirmadienį teigė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Kaip skelbė BNS, siūlymą gynybai skirti mažiau lėšų registravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Rimas Jonas Jankūnas, Jaroslavas Narkevičius, Bronis Ropė, „aušriečiai“ Aidas Gedvilas, Lina Šukytė-Korsakė ir Mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas.
Tuo metu Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai suplanavo skirti 4,8 mlrd. Eur arba 5,38% šalies BVP.
Didesnio nei šiuo metu biudžeto lėšų Lietuvai iki 2030-ųjų siekiant įkurti diviziją, o iki 2027-ųjų pabaigos – priimti apie 4.000–5.000 karių Vokietijos brigadą.
Tačiau opozicija nuogąstauja, kad iš gynybai numatytų lėšų gali būti finansuojami dvigubos paskirties projektai, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingi keliai.
Tą leidžia daryti pasikeitęs NATO traktavimas. Jei anksčiau sutarti 2% BVP gynybai galėjo būti naudojami tik kariuomenių poreikiams tenkinti, dabar 5% BVP išskaidomi į dvi dalis – 3,5% skiriant kariuomenių poreikiams, o 1,5% – susijusioms reikmėms.
Prezidentūra anksčiau yra sakiusi, kad visas gynybos biudžetas turėtų būti skirtas tik kariuomenės reikmėms atliepti.
D. Matulionis tikino manantis, jog bus laikomasi Valstybės gynimo tarybos sutarimo kasmet šiems poreikiams nukreipti 5%–6% BVP.
„Aš manau, kad bus laikomasi (...). Pasižiūrėkit, aplink Rūdninkus kas vyksta. Yra tikrai daug padaryta. Tai čia išlaidos, kurios reikalingos, kad tie poligonai būtų veiksmingi, jos tinkamai gali būti finansuojamos iš gynybos biudžeto. Bet jeigu mes kalbam apie, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, tai yra karinio mobilumo projektas, tai absurdas būtų imti iš gynybos biudžeto ir finansuoti, nes tai reikštų, kad milijardus turėtume skirti iš gynybos biudžeto“, – kalbėjo jis.
Premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad asignavimai skiriami pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikius, bet juose bus numatytos lėšos ir kitiems, tiesiogiai su karinių pajėgumų plėtra nesusijusiems projektams, pavyzdžiui, į poligonus vedantiems keliams. Visgi, anot ministrės pirmininkės, tai nepakenks pagrindiniams Lietuvos įsipareigojimams gynybos srityje.
Anot D. Matulionio, Ministrų kabineto ir Prezidentūros supratimas, kas yra išlaidos gynybai – nesiskiria.
„Yra NATO nustatyti reikalavimai, jie pakankamai aiškūs. Ir išplėstinis traktavimas – netinkamas“, – tikino šalies vadovo patarėjas.
A. Kubilius: siūlantys mažinti finansavimą kartu siūlo Lietuvai nesirūpinti savo gynyba
A. Kubilius teigė, jog paskelbus apie gynybai skiriamą biudžeto dalį, Lietuva atrodys nepatikimai, finišo tiesiojoje ją sumažindama.
„Jeigu jau Lietuvos Vyriausybė pasakė, kad skirs gynybai 5,38% (nuo BVP – VŽ), tą patvirtino ir prezidentas, tai bet kokie bandymai tą skaičių kaip nors sumažinti ir bandant tai paaiškinti pačiais įvairiausiais argumentais, jie neįtikins nei vieno iš mūsų partnerio dėl Lietuvos patikimumo, – pirmadienį Vilniuje žurnalistams sakė eurokomisaras. – Tai reikš tik vieną: kad Lietuvos įsipareigojimai gynybai, kuriuos skelbia Vyriausybė, jie gali būti labai lengvai pakeičiami arba neįvykdomi“.
A. Kubilius akcentavo, kad gynybos finansavimas yra grįstas ne tik NATO sutartais, bet ir realiais Lietuvos gynybos poreikiais.
„Tie, kurie siūlo mažinti, jie siūlo Lietuvai nepasirūpinti savo gynyba pilna apimtimi, bet čia yra jau valdančios koalicijos ir atitinkamų partijų, įeinančių į valdančią koaliciją, apsisprendimo reikalas“, – tikino politikas.
Kalbėdamas apie oro gynybą, A. Kubilius ragino „aiškiai apsispręsti, kokie šiandien yra gynybos prioritetai ir į tuos prioritetus investuoti“.
Šis klausimas Lietuvai ir kitoms pasienio su Rusija bei Baltarusija valstybėms tapo itin aktualus į šalis įskrendant rusiškiems dronams ir kontrabandiniams balionams.
Lenkija kelis įskridusius dronus yra numušusi.
„Jeigu Lenkijoj buvo naudojamos raketos, kurių kaina – milijonas eurų, tam, kad numuštų droną kelių dešimčių tūkstančių vertės, tai akivaizdu, kad tie mūsų gebėjimai šiandien nėra tokio lygmens, kokį turim turėti. Ir todėl į tai reikia investuoti“, – kalbėjo A. Kubilius.
„Tai čia gynybos biudžete, mano manymu, šitam reikalui turėtų būt numatytas prioritetas, galbūt atidedant kai kurias kitas gynybos pajėgumų vystymo sritis, nes visiškai akivaizdu, kad tos Rusijos dronų provokacijos, jos gali tęstis, jos gali dažnėt ir tam reikia pačiu artimiausiu metu būt pasirengus“, – pridūrė jis.
