Naujasis prabangos kodas – ilgaamžiškumas

Galbūt ateityje nebus taip svarbu, kokio dizainerio rankinę turite, o bus kur kas svarbiau, kokias procedūras galite sau leisti, kad galėtumėte kontroliuoti senėjimo procesą

Kadras iš Paolo Sorrentino filmo „Partenopė“ (2024). „Scanpix“ nuotr.

Šiais neramiais laikais, kai daugelis iš mūsų jaučiasi (o tokie ir yra) bejėgiai paveikti pasaulio įvykius, gal ir nekeista, kad visuomenės vis aktyviau stengiasi įgyvendinti aukščiausią asmeninės kontrolės formą – savo mirties kontrolę, o ilgaamžiškumo siekis tampa tam tikra mada, ypač sveikatingumo, technologijų ir biohakingo srityse. Tačiau tai – ne vien tendencija, o ir sparčiai kylanti banga, keičianti prabangos prekių strategijas.

Troškimas gyventi ilgai senas kaip pasaulis: sukurti amžinojo gyvenimo eliksyrą savo pavaldiniams įsakė ir pirmasis Kinijos imperatorius Činas Ši Huangdis, gimęs 259 m. pr. Kr., kuriam valdant buvo pastatyta Didžioji kinų siena ir išrikiuota terakotinė armija. Dabar ši pastanga, tiksliau – pastangos, susilieja į vieną konkretų žodį: longevity, arba ilgaamžiškumas. Jo banga Lietuvos neaplenkia: tarkime, gegužės pabaigoje Vilniuje vykusioje „Login“ konferencijoje iš 250-ies pranešėjų 36 buvo pažymėti longevity grotažyme. Pasak „Financial Times“ (FT), tai išties aktuali tema, turint omenyje, kad, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, nuo 2015 m. iki 2050 m. Žemės gyventojų, vyresnių nei 60-ies metų, dalis beveik padvigubės – nuo 12% iki 22%.

Komercijos ritmu

Be pagrindinės reikšmės, žodis „ilgaamžiškumas“ įgijo daugybę naujų atspalvių. Įprasti būdai, suteikiantys žmogui šansų pailginti gyvenimą, pavyzdžiui, mesti rūkyti, daugiau sportuoti, neturėti antsvorio, nebūti vienišam ir pan., nebekelia tokio susidomėjimo kaip komerciniai gyvenimo trukmės pratęsimo metodai.