VŽ ARCHYVAI. Kaip Pasaulio bankas į lietuvių dantis investavo

Sausio 9 d. vertinimo komisija, į kurią įeina daugiausia privatūs gydytojai stomatologai, pradėjo svarstyti 8 užsienio firmų pasiūlymus stomatologinei įrangai įsigyti. Įranga bus perkama už Pasaulio banko kreditą privatiems stomatologams remti.
Tai jau antrasis konkursas, susijęs su stomatologine įranga. Pirmąjį, surengtą reikalaujant Pasaulio bankui ir skirtą tarpininkaujančiai firmai pasirinkti, laimėjo JAV firmos „SK-impex“ filialas Lietuvoje. Ši firma nupirks, įrengs ir prireikus techniškai aptarnaus įrengimus, kuriuos, savo ruožtu, pagamins antrąjį konkursą laimėjusi firma ar firmos, į kurių sąrašą įeina garsi ADEC/NEY firma, valdanti 90 proc. Amerikos stomatologijos rinkos, Vokietijos stomatologinės įrangos gamintojos „Ka Vo Werk“ bei „Siemens“, taip pat Prancūzijos, Suomijos ir Švedijos firmos.
„SK-impex“ duomenimis, į firmą kreipėsi 77 stomatologai, norintys pirkti įrangą už Pasaulio banko kreditą. Stomatologinės poliklinikos „Stoma“ vadovas Ričardas Anusauskas tvirtina, kad tokia kredito panaudojimo tvarka yra bloga. Sausio 6 d. Lietuvos privačių gydytojų stomatologų bendrija kreipėsi į Premjerą Adolfą Šleževičių, prašydama pakeisti kredito teikimo stomatologams sąlygas.
Kreditas buvo skirtas prieš pusantrų metų
Dar 1993 metų rugsėjo mėnesį Vyriausybė, suderinusi su Pasaulio banku, pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui skirti privačių stomatologų rėmimo programai 2 mln. USD iš Pasaulio banko paskolos Lietuvos ūkiui atstatyti (60 mln. USD).
Valstybinė užsienio paskolų komisija nutarė šį kreditą privatiems stomatologams suteikti penkeriems metams su 10 proc. metinių palūkanų. Kreditas turėtų būti pradėtas grąžinti praėjus pusei metų nuo stomatologijos kabinetų įrengimo.
Pernai gruodžio 22 d. Finansų ministerijos salėje viešai buvo atplėšti vokai ir paskelbti aštuonių užsienio firmų, dalyvaujančių konkurse, komerciniai pasiūlymai, kurie bus pradėti vertinti 1995 m. sausio 9 d. Rūta Skyrienė, Finansų ministerijos Valstybės skolos valdymo skyriaus viršininkė ir konkurso komisijos pirmininkė, sako, jog garsios užsienio firmos stomatologinę įrangą siūlo pirkti už beveik per pusę mažesnę negu rinkos kainą. Ponia Skyrienė mano, kad tai tarpininkaujančios firmos „SK-impex“ nuopelnas. Konkurso nugalėtojas arba nugalėtojai, pasak p. Skyrienės, turi būti išrinkti per mėnesį, o stomatologinę įrangą gydytojai turėtų gauti pirmą šių metų ketvirtį.
Įrangos laukta praėjusių metų rudenį
„Kredito panaudojimas užtruko per ilgai, tačiau kažin ar buvo galima šį procesą pagreitinti“, – sako p. Skyrienė. Pasak jos, dirbant su Pasaulio banko kreditais neišvengiamas ilgo ir kruopštaus pasirengimo etapas, ir šiuo konkrečiu atveju lėmė objektyvios priežastys. Gydytojų komisija kartu su Pasaulio banko konsultantais ilgai ir labai atsakingai, kaip teigia p. Skyrienė, rengė norimos įsigyti įrangos specifikacijas (prekių sąrašus). Buvo nutarta pirkti sukomplektuotus stomatologijos kabinetus (110), rentgeno aparatus, sterilizatorius ir autoklavus, dantų technikos laboratorijas su krosnimis ir atskiras stomatologines kėdes. Užtruko ir daug aistrų sukėlė įrangą gaminančių firmų sąrašo konkursui sudarymas. Firmos buvo parinktos pagal solidumą ir reputaciją, atsisakyta viešo pasaulinio konkurso, kad tarp dalyvių nepatektų žemo lygio firmos.
Pasak „SK-impex“ atstovo Algirdo Apanavičiaus, ne taip paprasta atsakyti, kodėl net keturis mėnesius užsitęsė kontrakto tarp „SK-impex“ ir Pasaulio bankui atstovaujančios Finansų ministerijos pasirašymas. „Mes viską atlikome laiku – kontraktą pasirašėme, kaip ir buvo numatyta, liepos 1 dieną ir perdavėme Finansų ministerijai, kuri jį pasirašė tik lapkričio viduryje“, – teigia Algirdas Apanavičius.
Pasak jo, prieš metus buvo 124 stomatologų pareiškimai įrangai už kreditą pirkti. Dabar jų liko 77. Norintieji pirkti įrangą privalėjo Pasaulio banko reikalavimu sumokėti 3% kredito sumos užstatą į Lietuvos akcinio inovacinio banko Senamiesčio filialo sąskaitą. Pinigai buvo dvejopai įšaldyti: už juos nebuvo mokamos banko palūkanos ir niekas negalėjo jais naudotis. Užsitęsus įrangos pirkimui, daugelis norinčiųjų užstatus atsiėmė. Likusieni užstatai buvo pervesti į depozito sąskaitą, taigi užstatų teikėjai ėmė gauti banko palūkanas.
Laimėjusi konkursą „SK-impex“ Pasaulio banko reikalavimu pateikė 2 mln. USD bankinę garantiją, kuri bus grąžinta, kai visi stomatologai grąžins Pasaulio bankui kreditus.
„Stoma“ siūlė kitą kelią
Pasak stomatologijos poliklinikos prezidento Ričardo Anusausko, jis vienas iš pirmųjų Lietuvoje sužinojęs apie galimybę gauti Pasaulio banko kreditą ir parengęs verslo planą, kuriame buvo numatyta per „Stomą“ šalies miestuose ir rajonuose sukomplektuoti 44 stomatologijos kabinetus. Amerikos koncernas „Dentsply“, kuriam atstovauja „Stoma“, į Lietuvos stomatologijos plėtrą, jeigu projektui pritartų Sveikatos apsaugos ministerija, pažadėjo papildomai investuoti 2 mln. USD.
Vyriausybės sprendimu „Stomai“ buvo skirtas Pasaulio banko kreditas, tačiau prieš šį sprendimą protestavo Lietuvos privačių gydytojų stomatologų bendrija. „Gediminas Šlepikas, bendrijos pirmininkas, pareiškė, kad mums nereikia monstro, kuris prarytų Lietuvos stomatologiją“, – prisimena „Stomos“ prezidentas.
Ilgai svarsčius Sveikatos ministerijoje buso nuspręsta tarpininkaujančią firmą išrinkti konkurso būdu (taip reikalauja ir Pasaulio banko taisyklės.. Pasak Ričardo Anusausko, rengiant šį konkursą, „Stoma“ buvo tyliai nustumta į šalį“. Pono Anusausko nuomone, „Stomos“ idėja pasinaudojo kitos komercinės struktūros, kurioms ir buvo atiduota projektą įgyvendinti. „Stomos“ prezidentas įsitikinęs, kad, atmetus jo verslo planą, buvo sužlugdytas daugelio stomatologų darbo vietų sukūrimas.
„Miestai ir rajonai seniai būtų turėję stomatologijos kabinetus su centralizuoto techninio aptarnavimo centrais, mažomis stomatologinių medžiagų parduotuvėmis ir netgi su draudimo kompanijų filialais“, – sako jis.
Privatūs stomatologai tebetiki sėkme
Lietuvoje šiuo metu yra per 2000 stomatologų, iš kurių apie 1000 turi privačios praktikos licencijas, tačiau tokia praktika verčiasi gal kokie 600, nes tiek registruota individualių įmonių. Lietuvos privačių gydytojų stomatologų bendrija vienija maždaug 200 narių.
Bendrijos pirmininkas Gediminas Šlepikas sakosi įtikinęs Pasaulio banko atstovus, kad atiduoti kreditą, skirtą privatiems stomatologams, į vienos firmos rankas būtų katastrofiška, nes tokiu būdu atsirastų monopolija su kabinetų tinklu visoje Respublikoje ir samdomais, o ne privačiais stomatologais.
Pasak p. Šlepiko, Lietuvos stomatologijai šis Pasaulio banko kreditas – tai galimybė padaryti didžiulį kokybinį šuolį. „Tai pirmoji tokia investicija į privačią Lietuvos stomatologiją, ir aš labai džiaugiuosi, kad mes jos nepaleidom“, – sako jis.
Pono Šlepiko nuomone, viskas kol kas vyksta sėkmingai. Tai patvirtina ir įrangą gaminančių firmų konkurso eiga. „Tos firmos, kurios norėjo tik parduoti savo įrangą, aišku, pralaimėjo rimtoms ir garsioms firmoms, turinčioms toli siekiančius planus ir todėl dėl rinkos aukojančioms pelną“, – mano bendrijos pirmininkas.
Sausio 6 d. Šlepiko vadovaujama bendrija kreipėsi į premjerą Adolfą Šleževičių, kuris yra dar ir Lietuvos valstybinės užsienio paskolos komisijos pirmininkas. Bendrija prašo, kad Vyriausybė pakeistų kredito teikimo stomatologams sąlygas. Mat Vyriausybė iš Pasaulio banko gavo kreditą 17 metų, ir grąžinti jį reikės pradedant 1997 m., o to kredito lėšos perpaskolinamos stomatologams jau kitomis sąlygomis: grąžinti reikia per penkerius metus pradedant skolos mokėjimą po pusmečio nuo įrangos pirkimo.
Stomatologams uždėtos 10% metinės palūkanos, nors Pasaulio bankas Vyriausybei paskolino už mažesnį procentą. Bendrija prašo p. Šleževičiaus sulyginti kredito stomatologams grąžinimo sąlygas su Vyriausybės sąlygomis, kuriomis ji atsiskaito su Pasaulio banku. Bendrija taip pat siūlo, kad skirtumas tarp stomatologų Vyriausybei mokamų palūkanų ir palūkanų, kurias Vyriausybė moka Pasaulio bankui, būtų panaudotos nemokiems klientams gydyti. Bendrijos nuomone, dabartinės kredito stomatologams sąlygos yra viena iš priežasčių, kodėl daug stomatologų atsiėmė paraiškas kreditui.