D. Trumpas kol kas paliko 800 USD dovaną Lietuvos ir Europos verslui

Egidijus Kieras, advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas, pabrėžia, kad smulkusis verslas, kuris prekes parduoda tiesiogiai į JAV ir kurių vertė nesiekia 800 USD, nepatirs neigiamo muitų poveikio. Bent kol kas.

„Labai svarbu tai, jog prekėms iš ES vis dar yra taikoma „de minimis“ riba, minimali prekių vertė, nuo kurios taikomi muitai ir mokesčiai. Ši riba yra 800 USD, leidžianti siuntas, kurių vertė neviršija šios sumos, importuoti be muitų ir mokesčių“, – VŽ nurodo E. Kieras.

Advokatas pažymi, kad tai aktualu e. prekybai – dažniausiai čia tiekiamos prekės iki 800 USD ribos.

„Nepaisant to, visiškai ramiai jaustis neturėtų net smulkusis verslas, – nurodo E. Kieras. – Balandžio 2 d. D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo panaikinama „de minimis“ išimtis prekėms iš Kinijos, – visos siuntos iš šios šalies, nepriklausomai nuo jų vertės, bus apmokestinamos muitais ir mokesčiais.“

Kaip pranešime nurodo Baltieji rūmai, prezidentas D. Trumpas panaikina „de minimis“ išimtį mažos vertės importui iš Kinijos ar Honkongo nuo gegužės 2 d.

Muito tarifas – 30% nuo tokių importuojamų prekių vertės arba 25 USD mokestis už vieną siuntą. Nuo birželio 1 d. šis tarifas padidės iki 50 USD už siuntą. Taip, pasak pranešimo, kovojama su sintetinių opioidų, fentanilio krize, nes Kinijos siuntėjai mažos vertės pakuotėse slepia ir nelegalių medžiagų, sintetinių opioidų.

„ES šalims ši „de minimis“ išimtis vis dar galioja. Tai reiškia, kad siuntos iš ES į JAV, kurių vertė neviršija 800 USD, gali būti importuojamos be muitų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad prezidento D. Trumpo administracija nuolat teikia naujus pakeitimus ir nėra jokios garantijos, kad „de minimis“ nebus panaikinta ir ES“, – perspėja advokatas E. Kieras.

Paklaustas, ar „de minimis“ panaikinimas prekėms iš Kinijos jau netrukus gali paveikti ir Lietuvos verslus, kurie savo prekes gamina Kinijoje ir siunčia į JAV iš ten, advokatas E. Kieras patvirtina, kad tokiems verslams reikia apgalvoti galimybes prekes į JAV siųsti iš kitų šalių. 

Dar ne paskutinė stotelė

Kad išimtis mažos vertės prekėms iš ES gali būti laikina, tvirtina jaučiantys ir verslininkai.

Kauno UAB „Baltic Synergy“, dirbanti su odinės galanterijos prekių ženklu „Time Resistance“, rankines, kuprines ir kitus aksesuarus amerikiečiams siūlo nuo 2015 m. – jų pirkėjai užsako šiai rinkai pritaikytoje e. parduotuvėje.

„Ar aš ramus dėl to, kad ES nepasikeičia „de minimis“ išimtis ir mūsų prekėms iki 800 USD? Ne. Gal vėl kas nors naujo išeis, kas nors pasikeis? Ar „de minimis“ išimties panaikinimas mus paveiktų? Labai, nes nemaža dalis mūsų prekių palenda būtent po „de minimis“ taisykle“, – VŽ sako Artūras Kanapkis, UAB „Baltic Synergy“ vadovas ir įkūrėjas.

Lietuvių siūlomų odinių dirbinių kainos – nuo 40–50 USD kainų dėklų ir kitų aksesuarų iki 550 USD kainuojančių rankinių ir kelioninių krepšių. Taigi, jeigu klientai perka vieną daiktą, ar net kelias rankines, tokia siunta vis tiek neviršija 800 USD ribos ir atitinka „de minimis“ išimtį.

„Tiesiogiai klientams prekes siunčiame būtent pagal šią „de minimis“ taisyklę, – sako A. Kanapkis. – Pavyzdžiui, 300 USD vertės rankinė į JAV keliauja be muito, tada, jeigu išimtis tebėra taikoma, mums įtakos neturėtų kad ir 300% muito tarifas.“

Tačiau tokie svarstymai labiau teoriniai. Verslininkas pažymi, kad neaišku, ar tokios išimties JAV netrukus nepanaikins ne tik Kinijai, bet ir ES.

Taip pat pagal „de minimis“ taisyklę kauniečiai tiesiai klientams siunčia dalį gaminių, bet kita produkcija JAV pasiekia didesniais kiekiais konteineriuose. Tokiai jau bus taikomas 20% prekėms iš ES muitas.

„Tikėjomės, skaičiavome, kad muitai bus 25%, įvedė 20% – gerai, suskaičiuota. Taip pat tikėjausi, kad „de minimis“ taisyklės nekeis, tai dabar jos nepakeitė. Suprantant, kad dabar reiškia, kad tai dar gali pasikeisti. Laikome sukryžiuotus pirštus, kad tai nepasikeistų, nes būtų tikrai nesmagu, – sako A. Kanapkis. – Tačiau tai nėra paskutinė stotelė – ES netylės, Amerika – netylės. Nežinau, kas dar gali įvykti, kol paleisime konteinerį – ar turėsime 100% ar 150%  muitą, o gal 0%. Tokios nuotaikos, toks ir planavimas – verslas nemėgsta neapibrėžtumo.“ 

Pašnekovas svarsto, kad baisu yra blogiausias scenarijus – muitų karai su 100%, 200% ir kitais panašiais tarifais. Jų poveikio verslas toleruoti negalėtų, kita vertus, negali tam ir daryti įtakos. Todėl daro tai, ką gali, – ieško naujų pardavimo vietų.

„Nieko naujo, pasaulis kraustosi iš proto, bet visada ir kraustėsi – juk nuolat kas nors vyksta, – paklaustas apie D. Trumpo paskelbtus muitus, VŽ sako A. Kanapkis. – Mes žiūrime, kaip diversifikuoti pardavimus, kad jų būtų ir ES, ir Rytuose, Kinijoje, ir Kanadoje ar Australijoje, ir JAV. Kai stovi ant 4 kojų ir viena nukrenta, gali laikytis ant trijų kojų.“

Tačiau jis pažymi, kad pasakyti – lengviau nei padaryti, taip pat diversifikavimas užima laiko.

„Kai pradėjome verslą, nuo Amerikos buvome priklausomi beveik visiškai. Dabar pavyko tą priklausomybę sumažinti iki 50–40%, taigi, nebe 90–80%, kaip anksčiau, bet JAV vis tiek sudaro reikšmingą dalį pardavimų“, – apibendrina „Time Resistance“ įkūrėjas.

Poveikis priklausys nuo skirtingų veiksnių

Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė, VŽ pažymi, kad muitų poveikis Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui priklausys ir nuo pačių įmonių veiksmų.

„Galutinis vienkryptis muitų poveikis priklausys nuo keleto veiksnių. Pirmiausia, nuo įmonių gebėjimo atrasti, kuo pakeisti JAV rinką. Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė, kad verslui prisitaikyti prie muitų ir rinkoms perorientuoti skyrė 20 mln. Eur, tai turėtų amortizuoti dalį neigiamų poveikių“, – nurodo ji.

Antra, įmonės gali bandyti ieškoti būdų sumažinti muitų poveikį per tarpininkus, kuriems taikomi žemesni muitų tarifai.

„Pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei pavyko susitarti dėl kuklesnių muitų, tad galima bandyti ieškoti ten reeksporto partnerių. Muito našta labai priklausys ir nuo JAV paklausos tam tikroms prekėms elastingumo – gali būti, kad, neturėdami kuo pakeisti kai kurių prekių, JAV importuotojai, o galiausiai ir vartotojai patys susimokės JAV importo muitą“, – nurodo I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistė taip pat primena, kad Lietuvos tiesioginė prekybos priklausomybė nuo JAV rinkos nėra kritinė – į JAV eksportuojame mažiau nei 7% lietuviškos kilmės prekių.

„Nors Lietuva muitų karus pasitinka stipriose pozicijose ir tiesioginiai Lietuvos prekybos ryšiai su JAV nėra kritiniai, tačiau neišvengsime platesnio masto netiesioginio poveikio per prekybos partnerius, kuriems tiekiame tarpinio vartojimo prekes“, – nurodo ji.

Tačiau I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį ir į galimą teigiamą netiesioginį poveikį – kai kurių užsakymų Lietuvos gamintojams gali padaugėti.

„Pavyzdžiui, kertinėms eksporto partnerėms Vakaruose ieškant galimybių optimizuotis ir didinti konkurencingumą, tam tikrų komponentų užsakymų mums gali netgi padaugėti, – nurodo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė. – Mums jau tapo įprasta, kad Lietuvos gamybos apimtis auga net ir kertinėms eksporto rinkoms susiduriant su stagnacijos grėsmėmis. Lietuvos eksportuojančios įmonės išnaudoja savo lankstumą, gamybos greitį, kainą ir palankią sąnaudų struktūrą ir laimi nedidelius užsakymus ES rinkose.“