Upių „įdarbinimas“ – aktyviausiai verslai imasi Neries Vilniuje

Kaip pasakojo Artūras Ždanovičius, gatvės maisto turgaus Neryje projekto sumanytojas ir jį įgyvendinančios UAB „Arklystu“ bendraturtis, specialiai maitinimuisi pritaikytoje baržoje veiks 5–6 populiariausių greitai pagaminamų patiekalų virtuvės, o viršutiniame denyje įsikurs baras „Arklystu“, o pats turgus veiks su prekių ženklu „Gastroboat“.

Trijų denių laive bus scena, planuojama rengti pradedančių muzikantų koncertus, stand up komedijų vakarus, politinius debatus ir kitus renginius.

Idėją nusižiūrėjo užsienyje

„Gastroboat“ ant vandens idėją A. Ždanovičius nusižiūrėjo viešėdamas užsienyje – didesniuose miestuose ant vandens dažniausiai būna ir maitinimo įstaigų. Maisto turgui tinkamo laivo ieškota net 4 metus.

„Matant tvarkomą Vilniaus pakrantę noras čia įrengti maisto turgų vis stiprėjo, bet Neris labai problemiška laivybai upė, tad atgabenti laivą buvo labai didelis iššūkis. Galiausiai mums pasisekė, nes Vilniuje buvę savininkai nusprendė parduoti didelę baržą“, – pasakoja A. Ždanovičius.

Pradėti veiklą ketinta jau pernai, tačiau kilo iššūkių, apie kuriuos nebuvo pagalvota iš pradžių, – laivo prijungimas prie komunikacijos tinklų.

„Tai pasirodė sudėtingiausia dalis, bet ačiū Vilniaus savivaldybei, kuri pažiūrėjo į tai labai geranoriškai ir padėjo išspręsti problemas, tad šį pavasarį jau tikrai galėsime pakviesti pirmuosius svečius“, – pasakoja „Arklystu“ vienas savininkų.

Pasak jo, konkreti vieta maisto turgui ant vandens dar nėra žinoma, bet ji tikrai bus centrinėje miesto dalyje. Kol kas planuojama veikti tik sezono metu nuo gegužės iki spalio.

520 kv. m. ploto laivą įrengti, kad tiktų maisto turgui, kainavo apie 0,5 mln. Eur. Planuojama, kad vienu metu laive pramogauti galės apie 250 žmonių.

Viešbutis prie Gedimino kalno

Dar viena naujovė, turėjusi pradėti veikti dar pernai, – floatelis, arba viešbutis ant vandens. Šis nakvynei pritaikytas laivas pernai buvo atplaukęs pasitikrinti, ar gali prisišvartuoti numatytoje lokacijoje, tačiau veikti nepradėjo.

Kaip pasakoja Karolis Paulauskas, viešbutį statančios UAB Vilniaus upių direkcijos direktorius, laivo statyba užtruko dėl įvairių techninių sprendimų paieškų: toks statinys statomas pirmą kartą, ieškota kuo lengvesnių medžiagų, tad statybos ir užtruko, ir kainavo daugiau, nei numatyta.

Kaip VŽ rašė, projektas pradėtas įgyvendinti dar 2020-aisiais, tačiau pradžioje darbus sustabdė COVID-19, vėliau – tinkamų techninių sprendimų paieška.

„Viską darome iš kuo lengvesnių medžiagų. Fasadas bus iš anglies pluošto, vidinės pertvaros iš specialių ispaniškų plokščių, kurios keturis kartus lengvesnės už gipso kartoną. Skaičiuojame vos ne kiekvieną gramą, ir tai, žinoma, kainuoja kelis kartus brangiau, nei įrengiant namą sausumoje“, – pasakoja Vilniaus upių direkcijos vadovas.

Kai kurias specifines medžiagas statybai teko vežtis net iš Ispanijos.

2023 m. per sutelktinio finansavimo platformą „InRento“ viešbučio-laivo statybai jau buvo surinkta 973.000 Eur, kiek projektas kainavo iš viso, K. Paulauskas neatskleidė.

Planuojama, kad viešbutyje bus įrengti 23 nedideli 11 kv. m kambariai su vonios kambariais. Jei projektas bus sėkmingas, panašius plaukiojančius viešbučius planuojama statyti ir Kaune bei Klaipėdoje.

Galvoja apie naują žiemos uostą

Dar viena naujovė – maršrutinis transportas, kurį paleisti sezono pradžioje žada Vilniaus savivaldybė.

Kaip VŽ informavo Elonas Šaparnis, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ viešojo transporto eismo organizavimo inžinierius, laivybos sezonas vyks atsižvelgiant į vidaus vandenų laivybos navigacijos sezoną, kuris Vilniuje trunka nuo balandžio iki spalio.

Elektrinis keleivinis vandens transportas į Vilniaus viešojo transporto sistemą bus integruotas trimis etapais. Pirmuoju etapu – 2025 m. – vandens transportas kursuos maršrutu Žirmūnai–Žvėrynas su 6 stotelėmis.

Numatoma, kad mobiliojoje „Judu“ programėlėje ar savitarnoje vienkartinis 90 minučių bilietas kainuos 3 Eur, o laive – 4 Eur. Taip pat mobiliojoje sistemoje bus galima įsigyti bilietą į abi puses (du 90 minučių bilietai) už 5 Eur, laive toks bilietas nebus parduodamas. Šeimos bilietas (2 suaugę ir iki 3 vaikų iki 18 metų) mobiliojoje platformoje kainuos 7 Eur, o laive – 9 Eur. Be to, bus taikomos nuolaidos – 50% ir 80% lengvatiniai tarifai studentams, senjorams ir kitoms teisę į nuolaidas turinčioms grupėms.

Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto meras, sako, kad vandens transportas Nerimi – tik vienas iš daugelio projektų, kurie planuojami Neries prieigose.

„Neris yra mėgstama vilniečių, tačiau inventorizuodami aplinkinę infrastruktūrą pastebėjome, kad nemaža jos pakrančių dalis yra neišnaudojama dėl įvairių priežasčių. Šiuo metu analizuojame, kokie gyventojų, verslo, įvairių suinteresuotų šalių poreikiai. Iki vasaros planuojame užbaigti analizes ir turėti baigtinį projektų sąrašą“, – sako V. Benkunskas.

Dar šiais metais ketinama apšviesti tamsias krantinės atkarpas arba pakoreguoti esamą apšvietimą, kad jis būtų jaukesnis, saugesnis, mažiau akintų ir geriau apšviestų pėsčiųjų bei dviračių takus.

Taip pat šiemet planuojama aiškiau apibrėžti plūduriuojančių priemonių ir laivų švartavimosi reikalavimus, imtis iniciatyvų, kad krantinės būtų išnaudojamos renginiams.

„Papildomai skatinti laivybos ar pritaikyti infrastruktūros šiai funkcijai nesame numatę. Vis dėlto miestui tikrai trūksta estetiško, daugiafunkcio žiemos uosto, aiškių reikalavimų ir paslaugų, susijusių su privačių ir turistinių laivelių bei kitų plaukiojančių priemonių švartavimu. Tad šiuos klausimus, be abejo, spręsime – šiuo metu atliekama studija dėl žiemos uosto pertvarkymo galimybių, taip pat rengiami reikalavimai dėl švartavimosi“, – sako V. Benkunskas.

Yra norinčių statyti namus

Pramoginės laivybos Neryje senbuvis Remigijus Kinas, bendrovės „Barža.lt“ vadovas, sako, kad patogesnis žiemos uostas Vilniuje tikrai praverstų. Dabartinis prie Žirmūnų tilto yra seklus, jame nėra elektros, nėra galimybės šalia įrengti angarus, kuriuose būtų galima laikyti pramoginius laivelius, vandens motociklus.

R. Kino bendrovė turi keturis nuosavus laivus, kuriais organizuoja pramoginius plaukimus, dar kelis pagal poreikį kiekvieną vasarą nuomojasi. Iš viso, pasak jo, vasarą Neryje plaukioja 8–10 laivų ir kol kas to pakanka, bet plėsti verslus Neryje tikrai galima.

„Mes šiuo metu galvojame įsigyti didesnių laivų, kad būtų galima organizuoti pramogas didesnėms žmonių kompanijoms, įmonėms. Tačiau Neris labai sekli, įsigyti laivą, kuris būtų didelis ir galėtų plaukti Neryje, yra gana sudėtinga“, – pasakoja R. Kinas.

Pasak jo, Neryje būtų gerai įrengti daugiau prieplaukų, nes yra 17 km sužymėto vandens kelio, bet infrastruktūros, kur galėtų švartuotis laivai, nėra.

„Dabar savivaldybė numačiusi įrengti prieplaukas maršrutiniams laivams, gal galėsime ir mes naudotis, tai būtų gerai. Nes dabar nėra kur paimti ir išleisti turistų, tik dvi privatininkų įrengtos vietos, kur vieni kitiems leidžiame naudotis iš draugiškumo“, – pasakoja R. Kinas.

Taip pat sudėtinga situacija norintiems pradėti verslus upėje, kuriems reikalinga miesto infrastruktūra.

„Viena nekilnojamojo turto kompanija domėjosi galimybe įrengti plaukiojančius biurus. Bet kai sužinojo apie ribotas galimybes prisijungti prie miesto infrastruktūros, kiek reiktų gauti visokių leidimų, šio plano atsisakė“, – pasakoja „Barža.lt“ vadovas.

Bet, pasak jo, gyvenimas upėje akivaizdžiai vystosi. Prie to labai prisidėjo sutvarkytos krantinės, nes dėl to upė tampa vis didesniu traukos centru. Tikėtina, kad netrukus Neryje matysime ir dar daugiau įvairios veiklos, kaip tai matome kituose Europos miestuose.

Kaunas tik kuria strategiją

Kaip VŽ informavo Arnoldas Bukelis, Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas, Kaune taip pat galvojama apie per miestą tekančių upių bei krantinių įveiklinimą, tačiau kol kas tik vertinami poreikiai ir rengiama strategija.

Tiesa, Kaunas šalia miesto turi marias ir jachtklubą, kuriame organizuojamos įvairios vandens pramogos ir ekskursijos.

Pirmoji šalyje maršrutinį miesto vandens transportą organizavusi Klaipėda šiemet sezono metu jį paleis kursuoti jau trečius metus iš eilės.

Kaip informavo Rometa Danilevičienė, Klaipėdos keleivinio transporto administratorė, kaip ir pernai, numatyti du maršrutai: Senamiestis–Botanikos sodas–Senamiestis ir žiedinis Senamiestis–Liepų g.–Senamiestis. Kelionė, kaip ir pernai, asmeniui be nuolaidų kainuos 5 Eur.

Šiemet baigsis sutartis dėl šios paslaugos teikimo ir metų pabaigoje bus sprendžiama, ar ateityje tęsti tokią, kaip dabar, kai laisvas plaukia, nepriklausomai, yra keleivių ar ne, ar plaukimą organizuoti tik susirinkus tam tikram keleivių skaičiui.

Apie naujas verslo iniciatyvas ant vandens uostamiestyje kol kas nekalbama, bet šiame mieste jau yra kelios vandens maitinimo įstaigos Danės upėje, įvairios pramogos ant vandens organizuojamos Kuršių mariose.