Maisto papildų gamintojai institucijos sprendimo laukia ir 10 metų: užsienyje atrodome kaip aferistai

Iš 983 pateiktų per maždaug dešimtmetį 529 maisto papildų notifikavimo pranešimai dar yra nagrinėjami, bet prekiauti Lietuvoje jais galima. Pavyzdžiui, iš 2014-ųjų dar likę 15 nagrinėjamų maisto papildų, iš 2015-ųjų – penki. Iš viso šiame sąraše maisto papildų yra daugiau kaip 32.000.

Kai kurie maisto papildų gamintojai šią rinką prilygina laukiniams Rytams: pilna visagalių maisto papildų reklamos socialiniuose tinkluose, į Lietuvą plūsta tūkstančiai produktų su egzotinėmis sudėtinėmis dalimis iš, pavyzdžiui, Kinijos, vartotojams parduodami apskritai VMVT nenotifikuoti papildai ir t. t.

O Lietuvos gamintojai sako laukiantys už durų, kol bus užbaigta jų pateiktų maisto papildų notifikavimo procedūra, verslui iš anksto bus žinomi jos terminai ir reikalavimai.

Vien šiemet jau notifikuota 500 maisto papildų, per savaitę vidutiniškai po 50 naujų produktų, VŽ nurodo VMVT. Tačiau, pirmiausia norint tiekti – gaminti, parduoti, įvežti ir t. t. – maisto papildus Lietuvos rinkai, privaloma turėti išduotą leidimą tvarkyti maistą.

Privalomas maisto papildų notifikavimas Lietuvoje užtrunka ir kelerius metus, ir dešimtmetį. Kai kurie šių produktų gamintojai sako prie to jau įpratę, ypač kai Lietuvoje juos galima pardavinėti neužbaigus procedūros. Tačiau kiti pasakoja apie bėdas ir gėdą užsienyje, kurių patiria aiškindamiesi, kodėl lietuviškas maisto papildas Lietuvoje taip ir nebuvo patvirtintas.

„Mūsų maisto papildus įsileidžia griežčiausius reikalavimus taikanti Japonija, bet Lietuvoje jie vis dar nagrinėjami, iki galo nenotifikuoti“, – VŽ sako Arūnas Matačius, maisto papildų prekių ženklų „Soulel“ ir „Nutrivore“ įkūrėjas.

UAB „Soulel“ 2024 m. notifikuoti pateikė 9 maisto papildus, UAB „Aeterna Cibus“, valdanti „Nutrivore“, – 4. Nė vienas iš 13-os pranešimų apie papildus dar nėra baigtas nagrinėti. Per metus nuo pateikimo pareiškėja nesulaukė ir jokių klausimų, prašymų patikslinti ar pateikti papildomos informacijos ir pan.

VMVT nurodo, kad jeigu pateikiami visi dokumentai (užpildytas pranešimas, etiketės pavyzdys lietuvių kalba, įrodymas, kad sumokėta valstybės rinkliava už notifikavimą – 98 Eur), jeigu maisto papildas atitinka maisto papildo apibrėžimą ir jeigu jo sudėtyje nėra draudžiamų medžiagų, per 5 darbo dienas jis įtraukiamas į viešai skelbiamą Maisto papildų sąrašą.

„Toks maisto papildas laikomas notifikuotu ir jis gali būti tiekiamas rinkai nuo įtraukimo į Maisto papildų sąrašą dienos“, – nurodo VMVT.

Tačiau A. Matačius sako, kad nors Lietuvoje tokia tvarka įprasta, ji tiesiogiai kenksminga Lietuvos verslui ir jo konkurencingumui svetur. Partneriams užsienyje nesuprantama, kodėl maisto papildas gamintojo šalyje iki galo dar nėra notifikuotas, o dideli platintojai ar prekybos tinklai, tokie kaip „Holland & Barrett“, net ir nelabai veltųsi į aiškinimąsi.

„Prekiaujame visoje Europoje ir už jos ribų – Japonijoje ar JAV. Užsienio partneriai mūsų natūraliai prašo: „Atsiųskite dokumentus, kad esate notifikuoti savo rinkoje.“ Ir mes atrodome kaip kokie aferistai – pasakome, kad savo šalyje nesame notifikuoti“, – VŽ sako prekių ženklų „Soulel“ ir „Nutrivore“ įkūrėjas.

Dėl to, kad nesulaukiama galutinio sprendimo dėl maisto papildų notifikavimo Lietuvoje, lietuviški maisto papildai „Soulel“ ar „Nutrivore“ yra notifikuoti (procedūra jau baigta) kitose ES šalyse.

„Nežinau, kaip gali būti, kad aš, lietuvis, lietuvišką maisto papildą per savaitę notifikuoju Airijoje ir per dieną Ispanijoje, o Lietuvoje antrus metus kabu pending?“ – stebisi verslininkas.

A. Matačius paaiškina, kad patekti į kitas rinkas leidžia notifikavimas kitose šalyse.

„Jeigu nebūčiau Lietuvos gamintojas, man būtų nei šilta, nei šalta, kas čia darosi. Bet kai dabar mūsų užsienyje klausia, prašo atsiųsti duomenis apie notifikavimą vietos rinkoje, nes juo remiantis taikoma supaprastinta procedūra patekti į kitas Europos šalis, o aš pasakau, kad tokio įrodymo neturiu, atrodau kaip aferistas. Kilmės šalis nurodyta Lietuva, bet paduodame Airijos ar Ispanijos dokumentą – jiems atrodo keista“, – stebisi verslininkas.

Vieni iš gamintojų, notifikuoti per pastarąjį dešimtmetį pateikusių daugiausia maisto papildų, yra „Švenčionių vaistažolės“ – 21. Nė vieno iš 21 papildo notifikavimo procedūra dar nėra baigta.

Dr. Elmantas Pocevičius, UAB „Švenčionių vaistažolės“ ir UAB „Acorus Calamus“ vadovas, VŽ sako, kad prie ilgų notifikavimo procedūrų gamintojai yra įpratę. Tačiau gerai yra tai, kad notifikuojamu papildu galima prekiauti ir dar galima gauti tarptautinį sertifikatą, kuris užsienio partneriams tarsi ir įrodo legalumą.

„Jei notifikavimo procedūra užtrunka labai ilgai, gelbėja tai, kad, vien jau maisto papildui atsiradus Maisto papildų sąraše, nors procedūra dar neužbaigta, mes galime juo prekiauti ir net įgyti „Free Sale“ sertifikatus eksportui. Kiek susiduriame su notifikavimu kitose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, ką ir kalbėti apie ne ES šalis, Lietuvoje įtraukimas į Maisto papildų sąrašą yra labai greitas, – VŽ sako E. Pocevičius. – O su tuo, kad notifikavimas kabo neužbaigtas, jau susitaikėme. Žinoma, visada lieka rizika, kad sprendimas gali būti neigiamas ir tada teks sustabdyti prekybą šiuo produktu.“

„Švenčionių vaistažolėms“ ir „Acorus Calamus“ tokia patirtis, kad benotifikuojant paaiškėtų, jog maisto papildas nebus patvirtintas, nepasitaikė. E. Pocevičius sako, kad jeigu notifikavimo procedūra taip prailgsta, dažniausiai pareiškėjas gauna raštą, kad kas nors netinka, bet įprastai duodama laiko pasitaisyti. Tačiau, pasak pašnekovo, daugiau kliūčių maisto papildų gamintojams kyla ne dėl notifikavimo trukmės, o dėl sveikatinimo, ypač vaistažolių, teiginių. Šioje srityje aiškios tvarkos nėra ir Europoje.  

„Dažniausiai mes užstringame dėl pasikeitusių sveikatinimo teiginių, kad nebegalime taip rašyti, arba uždraustų tam tikrų veikliųjų medžiagų. Kai padavei maisto papildą notifikuoti, tam tikros medžiagos buvo leidžiamos ir tu juo prekiavai, o notifikavimo procesui nesibaigus, jos jau uždraustos“, – nurodo E. Pocevičius.

 10 metų – ne riba

„10 metų – kaip minimum“, – apie notifikavimo trukmę pusiau juokais sako Ovidijus Vyšniauskas, Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidentas, farmacininkas. Bet pažymi, kad į notifikuotų sąrašą maisto papildas įtraukiamas greitai – kelios dienos, ir gali juo prekiauti.

„Tik, jeigu, pavyzdžiui, Latvijoje notifikuoji maisto papildą ir per 30 dienų gauni atsakymą, kad jis notifikuotas, jo iš Notifikuotų maisto papildų sąrašo jau neišmes. Nebent pasikeis ES teisės aktų nurodymai, kaip kad buvo su titano dioksidu. O Lietuvoje, kol notifikavimo procedūra nėra baigta, VMVT galėtų sakyti: „Pala, pala, netinka“, – palygina O. Vyšniauskas.

Tačiau per ankstesnę darbo patirtį įmonėse jis irgi susidūrė su užsienio partnerių klausimais, kodėl notifikavimas Lietuvoje dar neužbaigtas.

„Bet paaiškini situaciją, kad Notifikuotų maisto papildų sąraše yra ir po 10-ies metų dar nebaigtų nagrinėti prašymų. Tada jie turbūt pagalvoja: „Ai, trečioji šalis, pas juos tokia tvarka“, ir nekreipia dėmesio, – svarsto O. Vyšniauskas. – Bet, žinoma, gali kilti klausimų, kodėl per 10 metų nėra baigtas notifikavimas.“ 

Jis svarsto, kad užtrunkančios procedūros susijusios ir su institucijos nenoru prisiimti atsakomybės už maisto papildą, patvirtinti, kad notifikavimas yra baigtas, ir palikti atsakomybės visiškai gamintojui ar importuotojui.

„Dažnai baigtas notifikavimas būna tų maisto papildų, kurie būna tiesiog vitaminai, mineralai, – ten viskas paprasta. O su augalais – sudėtingiau. Tarkime, tie patys sveikatingumo, maistingumo teiginiai – teoriškai juos gali vartoti tol, kol jie dar nėra atmesti, bet jie nėra ir patvirtinti“, – sako O. Vyšniauskas.

Pati VMVT į klausimą, kodėl nuo 2014–2015 m. maisto papildų notifikavimo procedūros dar yra nebaigtos, nurodo priežastis, kodėl notifikavimo procedūra „gali užtrukti“.

„Kai pateikiami ne visi reikalingi duomenys ir dokumentai, pateikiama netiksli papildomai prašoma pateikti informacija, ji pateikiama pavėluotai arba ji visai nepateikiama, neatsakingai atliekami ženklinimo taisymai pagal VMVT pateiktas pastabas arba visai į jas nereaguojama ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad jei maisto papildas yra įtrauktas į Maisto papildų sąrašą, jis yra notifikuotas ir gali būti tiekiamas rinkai nuo įtraukimo į Maisto papildų sąrašą dienos“, – pakartoja VMVT.

„Soulel“ ir „Nutrivore“ įkūrėjas palygina, kad kai kurios ES šalys neturi notifikavimo procedūros: yra nustatyti reikalavimai ir daromi patikrinimai. O Lietuvoje taikomi ir patikrinimai, ir notifikavimo procedūra, bet didelei daliai pareiškėjų ji lieka nagrinėjimo stadijoje.

„Iš didelio skaičiaus nagrinėjamų prašymų galima būtų daryti išvadą, kad institucijoms tiesiog trūksta žmonių, kurie apdorotų tokį didelį kiekį informacijos, todėl ir susidaro situacija, kad reikalavimą notifikuoti turime, bet padaryti to greitai ir kokybiškai negalime. O verslas dėl to metų metus trunkančio „nagrinėjima“ statuso susiduria su prekybos trukdžiais kitose ES valstybėse“, – VŽ sako verslininkas.

Kitose ES šalyse lietuviškus maisto papildus notifikuojantis A. Matačius sako, kad visose notifikavimo procedūra skiriasi, bet visose tvarka yra aiški. Tokios norėtųsi ir Lietuvoje.

„Pavyzdžiui, Beniliukso šalyse procedūra gal net dar griežtesnė, bet vis tiek mums, kaip verslui, yra aišku, kaip ji veikia, ko tikėtis ir per kokius terminus. Verslui reikia aiškumo. Mes juk nenorime apgaudinėti, mes norime dirbti.  Ir jeigu procedūros aiškios, dirbame, nes žinome, kaip įgyvendinti reikalavimus, kiek laiko, kiek pinigų tai kainuos ir t. t. O dabar – susimokėjau už notifikavimą ir jis kabo jau metus. Ir tokių atvejų yra dešimtys tūkstančių“, – sako A. Matačius.

32.000 maisto papildų

Maisto papildų rinkai augant, Lietuvoje kasmet notifikuojama tūkstančiai papildų. Šiemet notifikuoti jau pateikta 500 maisto papildų. Vidutiniškai per savaitę notifikuojama apie 50 naujų produktų.

„Kiekvienais metais notifikuojamų maisto papildų skaičius yra labai didelis. 2024 m. praneša apie 2.408 maisto papildus, išbrauktas – 31“, – VŽ nurodo VMVT.

[infogram id="a740cb7d-47f1-4ce0-a1c8-b3d876182134" prefix="VzE" format="interactive" title="notifikuojamų maisto papildų skaičius "]

32.054 – tiek maisto papildų (skaičiuojant tik Lietuvoje pagamintus – 983) yra VMVT skelbiamame sąraše.

Karolina Tenenienė, specializuotų konsultacijų maisto ir kitų sričių produktų reguliavimo klausimais UAB „Intra vires“ maisto ir pašarų sričių reglamentavimo ekspertė, VŽ sako, kad šalys taiko skirtingus metodus notifikavimo procedūroms. Lietuvoje VMVT, gavusi pranešimą apie notifikavimą ir reikalingus dokumentus, jį ir į notifikuotųjų sąrašą įtraukia greitai.

„Per 5 dienas, o kartais ir per 2 dienas, VMVT jį įtraukia į Notifikuotų maisto papildų sąrašą ir produktu jau galima prekiauti. Kitose šalyse yra kitokia tvarka: pirmiau vyksta nagrinėjimas, tarnybos su įmonėmis derina produktų tekstus ir tik po to, kai jau viską išsiaiškina, įtraukia į Maisto papildų sąrašą, – paaiškina K. Tenenienė. – O mūsų tarnybos tvarka tokia, kad jeigu pirmame etape nemato didelės rizikos, įtraukia produktą į sąrašą ir galima juo prekiauti.“  

Bet planuojantis verslas klausia, o kas jeigu staiga galutinis sprendimas bus neigiamas?

„Formaliai galime prekiauti, kol prašymas notifikuoti yra nagrinėjamas, bet tai – rizika. Kaip verslas gali jaustis saugus, kad, pavyzdžiui, jo produkcija, papildais prekiaus tinklas, o VMVT staiga pasakys, kad vis dėlto tai – ne papildas, reikia išbraukti jį iš Notifikuotų maisto papildų sąrašo. Įsivaizduokite, kokios baudos būtų taikomos dirbant su dideliais tinklais. Tai – didžiulė grėsmė verslui“, – nurodo A. Matačius.

O. Vyšniauskas sako praktikoje nesusidūręs su atvejais, kai notifikuojamas maisto papildas netikėtai išbraukiamas iš sąrašo ir uždraudžiama juo prekiauti, tačiau svarsto, kad dėl neaiškių rinkoje esančių produktų tokia priemonė gali būti taikoma.

„Pripažinkime, kad į Lietuvą maisto papildus tempia kas tik nori ir netingi – nuo statybininkų iki influencerių, neturėdami jokio supratimo, ką atsivežė, ar tai legalu, ar atitiks reikalavimus ir pan. Tad jeigu prisivežė, atsiprašant, nesąmonių iš Indijos, Kinijos ir tokio maisto papildo nenotifikuoja ar vėliau uždraudžia juo prekiauti, gali taip ir būti“, – teigia O. Vyšniauskas.   

VMVT VŽ pateikia dvi priežastis, kodėl maisto papildas gali būti išbraukiamas iš sąrašo: gamintojas ar tiekėjas nusprendžia jo nebetiekti Lietuvos rinkai, arba paaiškėja, kad maisto papilde yra neleistinų sudedamųjų dalių, jis yra ne papildas, o vaistas ir pan. Taip pat per tą laiką spėja pasikeisti ir teisės aktai, reglamentuojantys maisto papildus.

Dėl visų šių priežasčių maisto papildas gali būti ir neįtraukiamas į sąrašą pateikus jį notifikuoti. Šiuo atveju dar viena priežastis gali būti ta, kad ūkio subjektas neturi teisės aktų nustatyta tvarka suteiktos teisės tvarkyti maistą.

Rokas Janauskas, advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Janauskas“ vadovas, paklaustas, ar, nagrinėdama pranešimą dėl notifikavimo, VMVT gali atšaukti papildus iš prekybos, supažindina su procedūra.

Advokatas nurodo, kad pagal notifikavimo tvarkos aprašą VMVT turi teisę atlikti maisto tvarkymo subjektų, tiekiančių rinkai maisto papildus, apie kuriuos buvo informuota, patikrinimus. Jeigu tarnyba nustato tam tikrų duomenų, ji gali kreiptis į kitas institucijas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą dėl duomenų įvertinimo ir išvados pateikimo.

„Kai VMVT Lietuvos rinkoje nustato ne Lietuvos, o kitos ES valstybės narės maisto tvarkymo subjekto notifikuotus įvežamus, importuojamus maisto papildus, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų, VMVT raštu informuoja tą maisto tvarkymo subjektą ir, prireikus, jį kontroliuojančią kompetentingą instituciją apie numatomą maisto papildų išbraukimą iš Maisto papildų sąrašo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo rašto išsiuntimo dienos išbraukia maisto papildus iš Maisto papildų sąrašo bei VMVT direktoriaus įsakymu šiuos maisto papildus uždraudžia tiekti rinkai“, – nurodo R. Janauskas. 

Įvežama neaiškių produktų

A. Matačius apgailestauja, kad galutinio patvirtinimo nesulaukia Lietuvos gamintojų vietoje gaminami maisto papildai, kuriuos galima patikrinti ir kontroliuoti, įsitikinti dėl jų sudėties ir taip apsaugoti vartotojus. Ypač kai į rinką plūsta užsienietiški maisto papildai, kurių dalis nė nėra notifikuojami, bet tai netrukdo jais prekiauti.

„Žmonės neapdairiai perka bet ką, nes 20-ies metų influencerė pasakė, kaip gyventi ilgiau“, – iliustruoja A. Matačius.

Kad rinkoje prekiaujama ir išvis nenotifikuotais maisto papildais, rodo ir VMVT statistika.

2024 m. buvo atlikti 46 planiniai patikrinimai maisto papildų kontrolės subjektuose, pažeidimai juose sudarė per 21% atvejų. Papildomai 113 patikrinimų atlikta pagal gautus pranešimus, pagrįstų pranešimų dalis – 31 %.

„Pagrindinės pranešimų priežastys: ūkio subjektai prekiauja nenotifikuotais maisto papildais; vartojami sveikatingumo ir maistingumo teiginiai, neatitinkantys teisės aktų, teiginiai apie maisto papildo gydomąjį ar profilaktinį poveikį; sudėtyje yra neautorizuotas naujas maistas“, – nurodo VMVT.

15 metų ekologiškų produktų gamybos srityje dirbantis A. Matačius, prieš kelerius metus sukūręs ir ekologiško augintinių ėdalo startuolį „Rocketo“ bei kitų prekių ženklų, apgailestauja ir dėl atsainaus institucijų požiūrio į verslo subjektų konsultavimą.

„Esame atviri, ant pakuočių nurodome ir kilmės šalis, ir receptūras. Neturime ko slėpti, galime suteikti kokios tik reikia informacijos, jeigu reikia – ir mokymus vesti. Kasmet važinėjame po kelias tarptautines parodas, 15 metų dirbame ekologiškų produktų gamyboje, turime gilų know-how, tarptautinių žinių, mes galime padėti valstybei, – dėsto jis. – Esame maža šalis, valstybė nespėja visko padaryti viena, bet jeigu tik yra dialogas, kartu galime viską padaryti. Tik duokite mums aiškias procedūras.“