Sodo namų statybos apribojimai jų registravimą išaugino kartais

Pagal Registrų centro pateiktus duomenis, ryškiausi registracijos pokyčiai matomi šalies didmiesčiuose, kur statistiškai yra daugiausia sodo namų.

Palyginti su ankstesniais metais, naujų sodo namų registravimas Nekilnojamojo turto registre 2024 m. šalies didmiesčiuose ir su jais besiribojančių rajonų savivaldybėse išaugo 2–3 kartus. 

Pavyzdžiui, Vilniaus raj. 2024 m. įregistruota 710 naujų sodo namų, kai 2020–2023 m. laikotarpiu per metus vidutiniškai buvo registruojama po maždaug 305 naujus sodo namus. 

Klaipėdos raj. įregistruota beveik 630 naujų sodo namų, o iki tol būdavo registruojama po maždaug 200 naujų sodo namų per metus.

„Taip pat pastebima, kad dauguma naujai registruojamų naujų sodo namų registruojami kaip nebaigta statyba“, – sako Paulius Rudzkis, Registrų centro duomenų analitikas.

Pasak jo, pokytis siejamas su praėjusiais metais įsigaliojusiais reguliaciniais pokyčiais.

VŽ rašė, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d., remiantis Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu, įsigaliojo pakeistas statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, pagal kurį I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamų sodo namų plotas mažinamas iki 50 kv. m., o aukštingumas – iki 5 m. Anksčiau sodų bendrijose ir kitos paskirties sklypuose be projekto ir statybos leidimo galima statyti sodo namą iki 80 kv. m., o jo aukštis gali siekti iki 8,5 m.

Šiuo metu Aplinkos ministerijoje ir Seimo Aplinkos apsaugos komitete svarstoma galimybė atšaukti šį pokytį ir vėl leisti statyti namus iki 80 kv. m supaprastinta tvarka.

Tačiau specialistai sako, kad tokiu būdu iškreipiama rinka, mat prisidengiant sodo namais sodų bendrijose statomi net kelių butų gyvenamieji pastatai, išvengiant miesto infrastruktūros mokesčių bei gyvenamiesiems namams keliamų energetinio efektyvumo, inžinierinių tinklų įrengimo bei kitų reikalavimų.

„Geriausia yra tokia sistema, kuri yra vienoda visiems. Dabar didžiuosiuose miestuose nemažai sodų bendrijų yra vos ne miesto centruose ir, mano galva, būtų teisinga statytis pagal tokią tvarką, kokia galioja ir kitiems individualių namų statytojams“, – VŽ apie planuojamą senosios tvarkos grąžinimą sakė Gintaras Balčytis, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas.