Planuoja į sodų bendrijas grąžinti „laukinę“ statybą

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d., remiantis Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu, įsigaliojo pakeistas statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, pagal kurį I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamų sodo namų plotas sumažintas iki 50 kv. m, o aukštingumas – iki 5 m. Anksčiau sodų bendrijose ir kitos paskirties sklypuose be projekto ir statybos leidimo galima statyti sodo namą iki 80 kv. m, o jo aukštis gali siekti iki 8,5 m.

Reikės, keis net įstatymą

Kaip paskelbė aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis, apribojimų mažiems statiniams gali būti atsisakyta – statybos leidimas būtų reikalingas tik didesniems.

„Jeigu manęs paklaustų, palaikysiu sugrąžinimą (...). Yra planuojama rimtesnių debiurokratizacijos žingsnių ir gali būti priimami daug rimtesni sprendimai, ne vien tik šitas. Iki sprendimų dar yra ilgas kelias“, – BNS teigė viceministras.

Linas Jonauska, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas, BNS sakė palaikantis idėją grąžinti buvusią tvarką. Jo teigimu, su Aplinkos ministerijos vadovybe sutarta šį klausimą svarstyti. 

„Komitete sutarėme, kad jie šiuo klausimu su mumis dar pasikalbės ir apsitars priimant galutinį sprendimą, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje, kaip turėtų atrodyti galutinis ministro įsakymo variantas. Manau, kad klausimas nėra ir negali būti uždarytas, nes situacija kelia labai daug abejonių. Jeigu kalbame, kad sodai ne vieta gyventi, ne tokiais būdais reikėtų problemą spręsti, o iš esmės – tvarkant infrastruktūrą, kelius“, – aiškina komiteto vadovas. 

L. Jonauskas, be kita ko, sako, kad komitetas pasilieka teisę nedidelių sodo namelių statybų tvarką perkelti į įstatymą, nes dabar reikalavimus savo įsakymais nustato ministras. 

„Jeigu ministerijos pozicija neįtikins komiteto narių, yra įstatymo keitimo variantas. Procesas gali būti sunkesnis ir ilgesnis, bet tokia galimybė negali būti atmetama“, – teigia L. Jonauskas. 

Parlamentaro skaičiavimu, sumažinus sodo namelių dydžio ir aukščio reikalavimus, žmonės, norėdami pasistatyti didesnius statinius, gali patirti daugiau negu 5.000 Eur papildomų išlaidų, kol gaus projektus ir statybos leidimus. 

Išimtys iškreipia rinką

„Geriausia yra tokia sistema, kuri yra vienoda visiems. Dabar didžiuosiuose miestuose nemažai sodų bendrijų yra vos ne miesto centruose ir, mano galva, būtų teisinga statytis pagal tokią tvarką, kokia galioja ir kitiems individualių namų statytojams“, – VŽ sako Gintaras Balčytis, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas. 

Jis sutinka, kad jei sode statomas namas, kuriame gyvenama laikinai, statybos sąlygos gali būti paprastesnės, bet tokio tipo namui pakanka 50 kv. m. ploto.

„Aš suprantu tuos žmones, kurie gyveno sodo bendrijoje ir niekas ten negali uždrausti gyventi, bet jie neturėtų būti privilegijuoti. Išimtys iškreipia ir pačius geriausius norus. Žmonės žino, kaip reikia apgauti, ir įvairios išimtys paskui pavirsta neaišku kuo“, – sako G. Balčytis. 

Anksčiau buvusią išimtį sodų bendrijoms peikė ir kiti architektai.

Kaip tuomet VŽ pasakojo Vytas Lužys, MB „Archimodulis“ vadovas, pasinaudojant galimybe statyti be projekto buvo gudraujama – statomas sodo namas, o jau pastačius keičiama jo paskirtis ir įteisinamas gyvenamasis namas. 

„Sodo namui iki 80 kv. m nereikia nieko, jokių leidimų ar projektų, nereikia laikytis energetinio efektyvumo reikalavimų. Pastatomas neva sodo namas ir įregistruojamas. Kai pastatas jau įregistruotas Registrų centre, padaromas paskirties keitimo projektas neatliekant statybos darbų, tai supaprastintas projektas, gaunamas savivaldybės pritarimas ir įteisinamas gyvenamasis namas“, – pasakoja V. Lužys. 

Tokiu būdu apeinamas reikalavimas A++ klasei ir kiti gyvenamajam namui keliami reikalavimai. Taip pat statytojai sutaupydavo, nes sodo namui nereikia mokėti gyvenamiesiems namams taikomo infrastruktūros mokesčio, kuris svyruoja nuo 15 iki 50 Eur/kv. m.