Lukas investuoja: nusivylęs silpna Europa pardaviau ir pasiėmiau 25% grąžą

Pradžioje trumpai nuo kitos temos, primenančios apie investuotojams aktualią, bet neretai pražiūrimą riziką, kuri būtent dabar ir materializuojasi. Tai ypač aktualu karštųjų obligacijų investuotojams.

Kas skaitote „Verslo žinias“, matėte praėjusios savaitės naujieną, kad „REFI Energy“, „Invaldos INVL“ privataus kapitalo fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“ valdoma atsinaujinančios energetikos projektų bendrovė, pradėjo viešą obligacijų siūlymą.

Netrukus bendrovė pranešė, kad išpirks esamą 8 mln. Eur obligacijų emisiją su 9,5% metinėmis palūkanomis. Esu šių obligacijų savininkas, įsigijęs per viešą siūlymą 2023 m. rugsėjį.

Man čia iškart materializuojasi rizika, kurią visuomet būtina apsvarstyti, prieš investuojant į šiuo metu išpopuliarėjusias obligacijas.

Ankstyvo išpirkimo galimybė ir reinvestavimo rizika. Neblogas palūkanas (atsižvelgiant į solidų emitentą) turėjau gauti iki pat birželio mėnesio, kai sukanka šios emisijos išpirkimas. Tačiau „REFI Energy“ į obligacijų emisijos sąlygas turėjo įsirašę ankstyvo išpirkimo galimybę. Šioji numatė nedideles premijas investuotojams, jeigu bendrovė išpirktų obligacijas per pusantrų metų. Tačiau likus mažiau nei 6 mėnesiams iki išpirkimo, premija investuotojui už ankstyvą išpirkimą nemokama.

Obligacijos anksčiau laiko bus išpirktos vasario 20 d. Taigi prarasiu 4 mėnesius tikrai neblogų palūkanų ir atgavęs pinigus anksčiau laiko turėsiu ieškoti kitų investicijų. Kita vertus, labai gerai. Kaip tik ieškojau, ką galėčiau išsigryninti, mat noriu turėti didesnę grynųjų atsargą šiais neramiais rinkose laikais. Taigi, 4 mėnesiais anksčiau laiko išperkamos obligacijos man nėra didelė tragedija. Bet investuotojams yra priminimas prieš perkant obligacijas, pasitikrinti, ar jų emitentas turi nusimatęs ankstyvo išpirkimo galimybę. Kas iš to, jeigu susirasite gerą obligaciją, tačiau geras palūkanas tegausite kokius metus vietoje 2–3 metų.

Emitentui pasinaudojus ankstyvo išpirkimo galimybe, materializuojasi reinvestavimo rizika – rizika, kad atgautų lėšų tokiomis pačiomis sąlygomis investuoti jau nebegalėsiu. „REFI Energy“ naujai emisijai siūlo teikti pavedimus po 7,5–8,5%. Įtariu, kad jiems pavyks pasiskolinti bent už 8%. Ar naujame siūlyme dalyvausiu? Ne, nes siūlomas uždarbis jau nebepatenka į mano interesų lauką.

Taigi su atgautomis lėšomis teks grįžti į akcijų rinką, kurioje siekiu ilgametės vidutinės 10% grąžos.

Pardaviau SAAB

Atsilaisvina ir dar porcija pinigų. Penktadienį pardaviau Švedijos gynybos pramonės bendrovės SAAB akcijas ir pasiėmiau maždaug 25% grąžą per lygiai metus, nes investavau pernai vasario 12 d., gerokai vėluodamas į gynybos pramonės akcijų ralį. Tąkart pirkau akcijas (15 vnt.) po 696,20 SEK plius 90,18 SEK komisas. Metų eigoje akcijos buvo perskeltos į keturias dalis. Pardaviau akcijas (60 vnt.) po 221,7 SEK ir dar teko atseikėti 90,57 SEK komiso.

Kronomis grąža siekia 25,4%. Metų eigoje Eur/SEK kursas nemenkai svyravo, tačiau akcijų pirkimo ir pardavimo metu buvo beveik toks pat.

Akcijas pardaviau po penktadienio rytą paskelbtų rezultatų, kuriuose per metus 24% augę užsakymai, 24% augusios pajamos, 28% augęs EBITDA pelnas, 22% augęs grynasis pelnas, teigiami veiklos pinigų srautai.

Rezultatai nežymiai neatitiko analitikų lūkesčių ir to užteko, kad akcijų kaina kristų apie 4%.

Investuotojus veikiausiai suneramino ketvirto ketvirčio naujų užsakymų rodiklis. Nors visų metų užsakymų apimtis dar augo, tačiau ketvirtą ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, užsakymai krito 44%. Bendrovė pokytį aiškino tuo, kad šįkart buvo daugiausiai maži ir vidutiniai užsakymai, kai prieš metus – stambūs.

Be to, SAAB akcija jau kurį laiką buksuoja, investuotojų pastaruoju metu pernelyg nedžiugino gerinti rezultatai. Veikiausiai, visos perspektyvos jau seniai įskaičiuotos į užkilusią kainą.

Apsispręsti parduoti paskatino ir nervingos praėjusios savaitės gynybos akcijų reakcijos į kalbas apie derybas dėl taikos Ukrainoje. Matosi, kad po stiprių kainų prieaugių investuotojai dairosi, kada pasiimti pelną.

SAAB vadovas aiškino, kad, net jeigu ir bus susitarta dėl taikos, ginklavimasis Europoje tęsis, nes Europa turi stiprinti savo gynybinius ir atgrasymo pajėgumus. Negaliu labiau sutikti su SAAB vadovu.

Tačiau dėl šios tezės abejoju, matydamas, kaip bestuburiai Europos politikai, tarp kurių nėra lyderių, taip ir ieško, kaip nusimuilinti nuo išlaidų gynybai didinimo. Gynybos finansavimo klausimas buvo karšta bulvė praėjusios savaitės Europos vadovų taryboje (EVT), lyg turėtume į valias laiko. Ypač bendram europiniam skolinimuisi gynybai priešinasi vokiečiai. Tuoj sueis 3 karo metai, bet tokios institucijos kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) ar Europos investicijų bankas (EIB) dėl reguliacinių ribojimų vis dar negali finansuoti karo pramonės.

Europos Komisijos Gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius gali turėti kuo geriausią Baltąją knygą su idėjomis, kaip sustiprinti Europos gynybą, tačiau 500 mlrd. Eur išlaidoms reikia politinės valios, kurios kiekis mažėja sulig didėjančiu atstumu nuo fronto Ukrainoje. Todėl įtariu (norėčiau klysti), kad įvykęs susitarimas dėl taikos, kuris tik suteiks rusams laiko atsistatyti, bus pretekstas Europos nevykėliams atsitraukti nuo gynybos finansavimo didinimo.  Koks gynybos finansavimas – kai kurios ES šalys jau dairosi, kaip sugrįžti prie rusiškų dujų, anot „Financial Times“.

Klausimas dėl finansavimo sugrįš, kai maskoliai nusižiūrės kitą grobį.

Neatmetu, kad galiu sugrįžti į šią poziciją ir aš, jeigu situacija Europoje pasikeis.