MO muziejaus mecenatai: MO kuriama vertė – daugybėje jau įvykusių pokyčių
Ilgalaikė mecenatų parama leidžia auginti ambicijas
2025-ieji įeis į istoriją kaip metai, kai kultūros bendruomenė susitelkė demokratijos išbandymų akivaizdoje. Šis laikotarpis ypač ryškiai atskleidė kultūros vaidmenį stiprinant sąmoningą pilietinę visuomenę, kuriant bendrystę ir atsparumą. MO muziejus, nuo pat įkūrimo kryptingai dirbantis šiose temose, 2025 metais ne tik tęsė aktualias parodines ir edukacines veiklas, bet ir pradėjo sistemingai analizuoti savo kuriamą socialinį poveikį – tirti, kaip menas prisideda prie kritinio ir kūrybinio mąstymo, savirefleksijos bei visuomenės atsparumo stiprinimo.
Per septynerius metus MO muziejus nuėjo kelią, kuris Lietuvos kultūros lauke vis dar išlieka reta išimtimi – iš privačios iniciatyvos jis tapo organizacija, laikoma kokybės, kultūros verslumo ir strateginės vadybos pavyzdžiu. MO metinė ataskaita rodo nuoseklų augimą ne tik lankytojų skaičiais ar programų apimtimi, bet ir pasitikėjimu: visuomenės, verslo ir mecenatų.
Kaip ir daugumoje tarptautinių muziejų, MO finansinis modelis remiasi ne vien bilietų pajamomis – jos sudaro tik apie ketvirtadalį biudžeto, o esminį vaidmenį atlieka mecenatystė ir partnerystės. Pasak MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, būtent gebėjimas kryptingai ir skaidriai naudoti paramą leidžia kurti realų socialinį pokytį ir kelti ambicijas ateičiai.
Keičia ne tik miesto, bet ir šalies kultūrinį veidą
Tvarūs ir ilgalaikiai pokyčiai įmanomi tik dėl ilgalaikio MO mecenatų palaikymo – dar prieš muziejaus atidarymą prasidėjusi partnerystė su „Švyturys-Utenos alus“ atvėrė pirmąsias galimybes kryptingam MO augimui ir tęsiasi iki šiol.
Bendrovės vadovas Rolandas Viršilas pabrėžia, jog vienas reikšmingiausių ir per ilgus partnerystės metus aiškiai matomų pokyčių – MO muziejaus indėlis šiuolaikinį meną priartinant prie platesnės visuomenės ir skatinant žymiai atviresnį bei platesnį dialogą apie kultūrą ir įvairias gyvenimo aktualijas.
„MO paskatino ne tik į kultūrą, bet apskritai į visuomenės gyvenimą žvelgti plačiau. Jis sustiprino visuomenės ryšį su kultūra nesiekdamas įtikti, o kviesdamas ateiti ir meną pamatyti, vertinti, analizuoti tokį, koks jis yra. Tai įgalina muziejaus išskirtinumas – MO nėra įspraustas į jokius konkrečius veiklos rėmus, turi laisvę veikti lanksčiai ir drąsiai reaguoti į aktualias visuomenės temas“, – teigia R. Viršilas.
Anot „Švyturys-Utenos alus“ vadovo, muziejus vos per septynerius metus gerokai pakeitė miesto kultūrinį veidą ir davė impulsą kitoms privačioms ar verslo palaikomoms modernaus meno iniciatyvoms, kurias šiandien matome kituose miestuose. Be to, šiandien MO turi galimybių poveikį daryti dar plačiau, visos Lietuvos mastu.
„Laikydamasis „muziejaus be sienų“ principo ir bendradarbiaudamas su partneriais MO sėkmingai pasiekia regionus – pavyzdžiui, Klaipėdoje, Kaune, Panevėžyje ir kitur visuomenei pristatė išskirtines meno kolekcijas, organizavo parodas, susitikimus su menininkais ir edukacijas. Laisvė ir galimybės tokioms iniciatyvoms yra neribotos ir gali paskatinti kultūros dialogą, nuomonių įvairovę, kritinį mąstymą visoje šalyje“, – pažymi R. Viršilas.
MO – privačios investicijos į visuomenę pavyzdys
Advokatų kontoros COBALT Lietuvoje vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus dalinasi, jog MO muziejus jam simbolizuoja mecenavimo laikotarpio pradžią – tai buvo pirmasis toks ryškus privatus projektas, kada šeimos kapitalas buvo panaudotas visuomenės labui.
„MO gerasis pavyzdys įkvėpė kitus – daug asmenų prisidėjo prie MO projekto. Todėl jo įtaka ir sukurtas pokytis yra akivaizdus: pirma, sukurtas šiuolaikinio lietuvių autorių meno muziejus – prieinamas visiems; antra, MO yra aktyvi ir kūrybinga organizacija, kuri peržengia tradicinio muziejaus ribas ir dalyvauja kitose erdvėse – švietime, bendruomenės telkime ir pan., trečia, MO – konsoliduoja ir skatina mecenavimą, t.y. kapitalo grąžinimą visuomenei“, – akcentuoja dr. I. Norkus.
Muziejaus globėjas neabejoja, kad MO vaidmuo dar taps ryškesnis ne tik vietiniu mastu – pasak dr. I. Norkaus, organizacija gali tapti solidžia Lietuvos kultūros atstove užsienyje, pavyzdžiui, imtis lyderystės tarptautiniuose kultūros projektuose, kuriems neskiriama pakankamai dėmesio valstybiniu mastu.
Lietuvos meno atstovavimas užsienyje reikšmingas ir Virginijui Striogai, įmonių grupės „E energija“ valdybos pirmininkui. Jis pastebi, kad Lietuviško šiuolaikinio meno integravimas į pasaulinę šiuolaikinio meno rinką galėtų būti viena iš muziejaus ateities krypčių.
„Man visada darė įspūdį, kaip MO muziejus drąsiai prisiėmė privačiomis lėšomis vykdyti valstybei priskirtą funkciją didinti vizualiojo meno prieinamumą Lietuvos visuomenei bei Lietuvos menininkų darbų sklaidą užsienio žiūrovams“, – teigia V. Strioga.
Kuria kritiškai mąstančią ateities visuomenę
Anot V. Striogos, žvelgiant į šalies ateitį didelę reikšmę turi MO muziejaus darbas su vaikais ir jaunimu. „Specialiai jiems parengtos ir pritaikytos programos, metodikos bei edukatoriai sukuria prielaidas turėti Lietuvoje gražų būrį kritinį mąstymą bei emocinį intelektą puoselėjančio jaunimo“, – svarsto MO mecenatas.
AB Akola group valdybos pirmininkas Darius Zubas dalinasi norintis, kad MO dar labiau plėstų edukacines veiklas ir jomis pasiektų daugiau žmonių ne tik Vilniuje, bet ir regionuose. Pasak jo, muziejus turi didelį potencialą auginti jauną auditoriją ir dar labiau įtraukti bendruomenes per programas mokykloms, partnerystes ir keliaujančias iniciatyvas.
VERSLO TRIBŪNA
Išvykti padirbėti, o kartu atgauti jėgas ir pasipildyti savo energijos resursus vis populiariau, bet ne visi darbdaviai palankiai nusiteikę darbostogų atžvilgiu. Ką laimi reguliariai išvykstantys patys ir leidžiantys išvažiuoti savo darbuotojams, ir kuo rizikuoja verslas, pripažįstantis tik darbą iš biuro?
Informacijos triukšme susitelkti darosi vis sunkiau – ypač vaikams ir jaunimui. Dirbtinių vaizdų ir netikrų naujienų kasdienybėje svarbia tampa erdvė, kurioje galima ne tik vartoti turinį, bet ir jį suprasti, permąstyti, susieti su savo patirtimi. Šiame kontekste kultūra turi didesnę misiją – būti daugiau nei pramoga ar laisvalaikio forma, o kritinio mąstymo, atsparumo pagrindu. Būtent todėl „Baltisches Haus“ kultūrą yra pasirinkusi viena iš trijų pagrindinių savo mecenatystės krypčių.
MO muziejus drauge su didžiuoju mecenatu, prekybos ir laisvalaikio centru „Panorama“ pristatė jau antrą meno patirtį už muziejaus ribų. Savaitgalį „Panoramoje“ atidaryta menininko Ray Bartkaus instaliacija „Juodas kubas“, lankytojus iš greitos kasdienybės įtraukianti į tylos pauzę.
Palangos nekilnojamojo turto rinka pastaraisiais metais išgyvena kokybinį virsmą – pirkėjai vis dažniau ieško ne tik kvadratinių metrų, bet ir koncepcijos, architektūrinės dermės bei ilgalaikės vertės. Nekilnojamojo turto industrijoje kalbama, kad geriausiai šiuos lūkesčius atliepia naujas apartamentų kompleksas „Vila Verde Boutique Apartments“. Sparčiausiai besivystančiame kurorto kvartale Vanagupėje jau beveik baigtas įrengti kompleksas reprezentuoja išskirtinį poilsio būsto formatą.
„Man svarbiausia, kad MO priartino šiuolaikinį meną prie žmonių – jis tapo suprantamesnis, artimesnis ir aktualus. Tai, mano akimis, augina atviresnę ir labiau mąstančią visuomenę. MO parodė, kad menas gali būti ne elitinis dalykas, o būdas kalbėti apie tai, kas mums visiems rūpi – nuo tapatybės iki kasdienių socialinių klausimų“, – teigia D. Zubas.
Ilgametis muziejaus rėmėjas pastebi, kad per šį laiką įsitikino MO keičiamu požiūriu į muziejų. „Tai ne tyli institucija, o gyva vieta, kur menas kalba apie šiandienos temas ir įtraukia žmones. MO pavyksta sukurti atmosferą, kur į muziejų norisi sugrįžti – ne tik pažiūrėti parodą, bet ir pasikalbėti, pagalvoti, patirti“, – sako AB Akola group valdybos pirmininkas.
Jam pritaria ir „Hostinger“ vadovas Daugirdas Jankus: „Muziejus nebėra kažkas, skirta tik profesionalams ar siauram meno mėgėjų ratui. MO savo erdvėse ir už jų ribų žmonėms padeda ne tik susipažinti su menu, bet ir semtis įkvėpimo, atrasti naujų idėjų ir drąsiau mąstyti. Tai yra reikšmingas socialinis pokytis, kai kultūra tampa gyva, atvira ir prieinama visiems.”
Naujas kultūros vadybos standartas
MO sukurtas pokytis pastebimas ir kultūros vadybos srityje. „Omnisend“ įkūrėjas ir vadovas Rytis Laurinavičius teigia, kad MO muziejus labai aiškiai pakėlė visos Lietuvos kultūros vadybos standartą.
„MO tapo savotišku etalonu, kaip galima valdyti kultūros organizaciją – strategiškai, profesionaliai ir orientuojantis į lankytoją. Tai akivaizdžiai matosi ir šiandien: kiti muziejai bei kultūros institucijos perima MO praktikas. Tai rodo, kad MO poveikis peržengė vienos institucijos ribas ir tapo reikšmingas visam sektoriui“, – pabrėžia R. Laurinavičius.
Pasak „Omnisend“ vadovo, MO muziejuje nuo pat pradžių buvo matyti profesionalus požiūris – ne tik į turinį, bet ir į auditoriją, rinkodarą, patirtį, lėšų pritraukimą. MO parodė, kad kultūros institucija gali būti šiuolaikiška, drąsi ir kartu prieinama plačiam žmonių ratui.
„Kitas labai svarbus pokytis – požiūris į švietimą. MO nuosekliai formavo mokymąsi per patirtį, per įsitraukimą, o ne per „kalimą“ ar sausą informacijos pateikimą. Tai pakeitė lūkesčius, ko žmonės tikisi iš muziejaus – ne tik žinių, bet ir gyvo santykio su menu“, – pabrėžia R. Laurinavičius.
Jis sako visiškai neabejojantis, kad MO dar turi ir turės galimybių kurti naujus pokyčius: „Tai institucija, kurios komanda nuolat žiūri į geriausius užsienio pavyzdžius, mokosi ir nebijo eksperimentuoti. Kūrybiškumas ir atvirumas naujoms formoms, mano manymu, yra viena didžiausių MO stiprybių.“
Susipažinti su MO muziejaus 2025 metų veiklos ataskaita kviečiame čia: https://mo.lt/ataskaita-2025/
