Geriausiai KASP kuopai įteiktas XIV a. kalavijas
Minėjimas prasidėjo mišiomis Šv. Ignoto bažnyčioje, po jų kariai išžygiavo į Nepriklausomybės aikštę, pranešė Lietuvos kariuomenė. Rikiuotėje dalyvavo visų Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių būriai su kovinių vėliavų grupėmis, taip pat KASP sąjungininkų iš Estijos, kaimyninės Latvijos ir Lenkijos savanorių pajėgų vėliavų grupės.
Renginio metu parodyta meninė inscenizacija, vaizduojanti Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo ištakas – tris savanorių kartas. Aikštėje kartu su šiuolaikiniais kariais stovėjo pirmąją, antrąją ir trečiąją savanorių kartas pristatantys kariai, vilkintys to laikmečio uniformas. Tylos minute pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas, padėtos gėlės prie trijų kartų karių savanorių kapų.
Pasak Raimundo Vaikšnoro, Lietuvos kariuomenės vado, nors oficiali KASP įkūrimo data yra sausio 17-oji, savanoriai tarnybą pradėjo jau pirmosiomis 1991 m. sausio dienomis, kai valstybei jų reikėjo labiausiai. Vitaliją Zumerienė, krašto apsaugos viceministrė, pasveikino tuos, kurie jau 35-erius metus tęsia savanoriškumo misiją. Anot viceministrės, šiandien Lietuva susiduria su įtempta saugumo situacija, o jau beveik ketverius metus vykstanti Ukrainos kova suteikia naujų pamokų apie besikeičiantį karybos pobūdį, savanorių svarbą ir nuolatinę būtinybę ieškoti inovatyvių sprendimų atremti priešo pajėgas.
Nuo 2008 m. KASP kasmet renka praėjusių metų geriausią kuopą. Šiemet ja paskelbta Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 811-oji pėstininkų kuopa. Minėjimo metu Krašto apsaugos viceministrė kuopos kariams įteikė apdovanojimą – XIV a. kalaviją ir atminimo dovaną. Apdovanoti ir geriausi 2025 m. karių savanorių darbdaviai, reikšmingai prisidedantys prie Lietuvos valstybės gynybos stiprinimo.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų rikiuotę užbaigė trys salvės, iššautos iš istorinės KASP patrankos.
Vėliau minėjimas persikėlė į Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios salę.
„35 metai nueito kelio – tai tarsi gyvenimo knyga, parašyta ne rašalu, o veiksmais: baimėmis, pykčiu, diskusijomis, kartais abejonėmis, bet svarbiausia – sprendimu nepasitraukti, kai sunku. Tai įrodė mūsų pirmosios, antrosios ir trečiosios kartos savanoriai“, – Seime sakė Darius Vaicikauskas, KASP vadas pulkininkas.
„Mūsų pareiga ketvirtajai kartai – nepasitraukti ir drąsiai stovėti priešakyje“, – pridūrė jis.
Bendradarbiaus su latviais ir estais
Kovo 11-osios salėje KASP vadas pasirašė trijų Baltijos šalių savanorių pajėgų 2026 m. bendradarbiavimo planą su Latvijos „Zemessardze“ ir Estijos „Kaitseliit“ vadais, taip pat dvišalę bendradarbiavimo sutartį su Lenkijos teritorinės gynybos pajėgų 1-osios teritorinės brigados vadu.
KASP įkūrimo metinės minimos nuo 1991 m. sausio 17 dienos, kai Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Šis įstatymas įteisino jau veikusias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę ir formuoti dalinius.
1998 metais SKAT pervadinta į KASP.
Šiuo metu pajėgose tarnauja apie 5.000 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą.
REKOMENDUOJAME
