VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį ir Sausio 13-ąją

Sausio 9 d. 15 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ prasidės konkursas-koncertas „M. L. Rėzos dainos po 200 metų“. 

Martyno Liudviko Rėzos (1776–1840) metų programa simboliškai pradedama jo gimimo dieną, sausio 9-ąją. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks konkursas-koncertas, jo metu M. L. Rėzos užrašytas pamario krašto dainas interpretuos atlikėjai iš visos Lietuvos, tarp jų – filologas ir reperis Pijus Vasiliauskas, žinomas kaip Pijus Opera. Vaikų kategorijoje varžysis tik autentiško dainavimo atlikėjai, suaugusiųjų – skambės ir instrumentinės, ir šiuolaikinės elektroninės interpretacijos.

Renginių ciklo pradžią sausio 10 d. 13 val. pratęs Juodkrantės bažnyčioje vyksianti tradicinė M. L. Rėzos vardo kultūros ir meno premijos įteikimo ceremonija. 17-oji premija skirta tapytojui ir plenerų organizatoriui Sauliui Kruopiui.

Sausio 10 d. Vilniuje nuo 11.30 iki 13.30 val. vyks XXXIV tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams pagerbti. 

Tradicinis renginys pagerbia žuvusiuosius 1991 m. sausio 13-osios naktį, sovietų kariams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.

Planuojama, kad šiemet bėgs apie 10.000 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio, jie įveiks simbolinį 9 km maršrutą nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. 

Minint 35-ąsias sausio įvykių metines, tautos vienybės simboliais tapusiose Vilniaus vietose vyks ir kiti minėjimo renginiai – bus deginami laužai, ant Vilniaus Katedros varpinės sužydės „Neužmirštuolės“ žiedas ir kt., jų metu keisis viešojo transporto judėjimas, bus eismo ribojimų.  

Sausio 10 d. 19 val. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, – koncertas „Didybė ir aistra“. 

Koncerto programoje – „ritmiškai pašėlęs Ch. W. Glucko „Furijų šokis“ iš operos „Orfėjas ir Euridikė“, W. A. Mozarto Koncertas klarnetui ir orkestrui A-dur, paskutinis jo instrumentinis koncertas, R. Schumanno „Miško scenos“ ir J. Haydno Simfonija „La Passione“ – dramatiškas ir iškilmingas koncerto programos finalas. 

Solo gros belgų klarneto žvaigždė Roelandas Hendrikxas, Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguos Vilmantas Kaliūnas (Vokietija). 

Sausio 11 d. 18.30 Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre – ciklo „Kino klasikos vakarai“ seansas – Jeano-Luco Godard'o filmas „Iki paskutinio atodūsio“ (1960). 

Pasak kino kritikės Živilės Pipinytės, „kurdamas „Iki paskutinio atodūsio“ Godard’as pažeidė visas rašytas ir nerašytas to laiko kino taisykles, pirmiausia, žinoma, montažo. Biudžetas buvo minimalus, Raoulis Coutard’as filmavo gatvėje, lyg tai būtų televizijos reportažas, be papildomo apšvietimo, kino juosta buvo pati jautriausia, ilgam išliko ir Godard’o įprotis neturėti baigto scenarijaus ir filmavimo aikštelėje sufleruoti frazes aktoriams. Viename filmo epizode pasirodė Naujosios bangos garbintas režisierius Jeanas-Pierre’as Melville’is. Jo herojus į Patricijos klausimą apie gyvenimo tikslą atsako: „Tapti nemirtingam, o paskui numirti.“ 

Sausio 11 d. filmą pristatys kino kritikė Neringa Kažukauskaitė, sausio 18 d. – kino kritikė Izolda Keidošiūtė. 

Sausio 13 d. 18 val. Vilniuje, M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11) ansamblio „Chamarre“ (JAV) koncertas „Prisiminimas ir viltis“. 

Catherine Hudgins (klarnetas), Katie Wolfe (smuikas), William֦as Roundsas (violončelė) ir Vytas J. Bakšys (pianinas) atliks Jameso M. Stephensono kūrinio „Kvartetas naujam rytojui“ pasaulinę premjerą bei Olivier Messiaeno (1908–1992) „Kvartetą laiko pabaigai“.

J. M. Stephensonas (g. 1969 m.) – amerikiečių kompozitorius, pagarsėjęs savo kūrybiniu universalumu: jis kuria muziką orkestrui, operai, baletui, chorui, kameriniams ansambliams. 2025 m. ansamblis „Chamarre“ užsakė jam sukurti muziką, skirtą O. Messiaeno kūriniui „Kvartetas laiko pabaigai“ (1940), sukurtam nepaprastai sunkiomis aplinkybėmis – Antrojo pasaulinio karo metu, kai kompozitorius buvo kalinamas Vokietijos karo belaisvių stovykloje. 

Sausio 14 d. 16 val. tuos pačius kūrinius ansamblis atliks Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55). 

Koncertas nemokamas.

Naujos parodos 

Kauno galerija „Meno parkas“ (Rotušės a. 27) pristato kūrėjų duetą „Polyrabbit.Duplicate“ ir jų parodą „Iš šiukšlės į šiukšlę“. 

„Polyrabbit.Duplicate“ kūrėjų duetas – Darius Jaruševičius ir Ina Šilina – perleidžia filmų ir tapybos autorystę animaciniam veikėjui, kuriančiam dokumentines istorijas įvairialypiais tapybos pavidalais. „Polyrabbit.Duplicate“ – tai ranka atliktas mokumentinės (fikcinės dokumentikos) animacijos serialo „Polyrabbit.Duplicate“ herojus, kuriuo įkūnijamas šiuolaikinis medijų vartotojas, nesusiduriantis su fiziškai apčiuopiamomis žiniasklaidos naujienų srauto grėsmėmis, išorinį pasaulį patiriantis ir suvokiantis iš ekranų. Daugiau nei prieš dešimtmetį sukurtas personažas, anachronistinis savo forma, tapo analoginiu Jaruševičiaus ir Šilinos sugeneruotu virtualiu agentu. 

D. Jaruševičius ir I. Šilina yra indie animacinių filmų kūrėjai, aktyviai dalyvaujantys tarptautiniuose kino festivaliuose, 2010 m. duetas buvo apdovanotas „Sidabrine gerve“.

Paroda veiks iki vasario 6 dienos.

Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ atidaryta piešinių paroda „6.0. Dublis 2“. 

2012 m. Vilniaus grafikos meno centre buvo surengta piešinių paroda „Paroda 6.0.“, suvienijusi šešis Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje dirbančius menininkus – Lidą Dubauskienę, Vytautą Dubauską, Vygantą Paukštę, Eglę Vertelkaitę, Joną Vaitekūną ir Birutę Zokaitytę. Anot parodos iniciatorės E. Vertelkaitės, tąkart paroda nekėlė nei teminių, nei medijų problematikos, tiesiog draugiškai ir kolegialiai sutelkė menininkus. Šiandien kiekvienas iš jų dirba savo kūrybos lauke, dailės mokykloje tebedėsto tuos pačius dalykus – tik nuo buvusios parodos praėjo 14-a metų. Menininkai nutarė darkart surengti piešinių parodą, vėl kolegialią, nenarpliojančią jokių temų, neieškančią bendrumų ar skirtumų, nenagrinėjančią piešinio problematikos ar tendencijų. 

Anuomet visi autoriai parodos plakatui nusifotografavo prie dailės mokyklos sienos, kur buvo žymuo „6.0“, padiktavęs ir parodos pavadinimą. 2026-ųjų parodai „6.0. Dublis 2“ fotografija pakartota prie to paties istorinio žymens, kuris stebėtinai išliko po penkerius metus trukusio mokyklos remonto.

Dailėtyrininkė Rita Mikučionytė šią parodą apibūdina kaip numanomą ir nenuspėjamą, suprantamą ir neįprastą, natūralią ir paslaptingą.

Paroda yra kultūrinio maršruto „SUMENĖK“ dalis. Jo metu vyks lydinčioji programa: sausio 31 d. ir vasario 7 d. 15 val. – susitikimai parodoje su autoriais.

Vilniuje, AP galerijoje (Užupio g. 24), atidaryta fotografijų paroda „Viena krantinėje“, skirta vienam atpažįstamiausių ir sykiu prieštaringiausiai vertinamų Vilniaus meno objektų – Vlado Urbanavičiaus skulptūrai „Krantinės arka“. 

Ši skulptūra Neries krantinėje tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų jau daugiau nei dešimtmetį kelia miesto gyventojų, kritikų bei praeivių diskusijas, emocijas ir kontraversiškas reakcijas. Paroda kviečia pažvelgti ne į „vamzdį“, bet į archajišką formą, vietos istoriją, urbanistinę erdvę bei estetinį dialogą, kurį šis objektas inicijuoja.

Parodoje „Krantinės arką“ per fotografinę prizmę interpretuoja 10 menininkų: Alis Balbierius, Ramūnas Danisevičius, Inga Dinga, Ieva Gailė, Darius Jurevičius, Matas Laužadis, Sigitas Parulskis, Tania Serket, Tomas Terekas, Algis Velička.

Renginiai Sausio 13-ajai Vilniuje

Sausio 12 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia po mūzomis kartu paminėti Sausio 13-osios 35-ąsias metines giedant sutartines.

Tą vakarą visame Gedimino prospekte degs laisvės laužai. „Sausio sutartinių“ organizatoriai kviečia susiburti aplink šildančią ugnį ir kartu pasinerti į archajišką sutartinių skambesį. Traukti sutartines kviečiami visi norintys – nepriklausomai nuo balso galimybių ar muzikinio išsilavinimo. Giedoti sutartines padės ansamblis „Trys keturiose“, jam vadovauja dr. Daiva Vyčinienė.

Sausio 12 d. 18 val. Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje (Vokiečių g. 4), atidaroma paroda „Kryžiaus kelias: Sausio 13-osios atminimo ženklai“, skirta paminėti 1991 m. sausio 13-osios tragediją ir aktualizuoti ypatingą menininkų bendruomenės vaidmenį kritiniais Lietuvos istorijos momentais.

Paroda iškelia unikalią ir mažai žinomą istoriją – 1991-ųjų sausį vos per dvi paras Lietuvos dailininkų sąjungos ir Vilniaus Dailės kombinato iniciatyva buvo sukurtas ir prie Televizijos bokšto pastatytas (paguldytas) Laisvės kryžius, ne tik paminklas žuvusiems, bet ir vienybės, pasiaukojimo, bendruomeninės kūrybos simbolis. 

Kryžių kūrė skulptorius Petras Mazūras, jam padėjo tuometinis Vilniaus kombinato direktorius Ričardas Žičkus ir būrys metalo meistrų, dirbusių dieną ir naktį, be pertraukos. Kombinate rado du perdengimo švelerius, likusius nuo Skulptūros ir vitražo centro statybų ir suvirino juos iki sausio 14-osios vidurnakčio.

Sausio 13-ąją nuo 16 iki 23 val. prie Televizijos bokšto bus pristatyta šiam projektui sukurta menininko Rimo Sakalausko šviesų instaliacija, simboliškai išryškinsianti dramatišką menininkų susitelkimą 1991 m. sausį, kuriant ir statant Atminimo kryžių, bei atskleis jo likimą – kodėl nepavyko jo pastatyti ir kryžius iki šių dienų liko gulėti Televizijos bokšto papėdėje. 

Sausio 12 d., pirmadienį:

18 val. – atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto;

18.30 val. – atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato;

19 val. – atminimo laužų uždegimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje;

19.30 val. – Sąjūdžio valanda Nepriklausomybės aikštėje;  

Nuo 19.30 iki 20.30 val. – koncertas „Mano Laisvė“ Nepriklausomybės aikštėje; renginį tiesiogiai transliuos LRT;

21 val. Šv. Jonų bažnyčioje ansamblis „Lietuva“ pristatys oratoriją „13“, skirtą įprasminti 1991-ųjų sausio naktį (įėjimas atviras), oratorija bus transliuojama per LRT Plius. Daugiau informacijos čia.  

Sausio 13 d., antradienį:

8 val. – pilietinė akcija „Pergalės šviesa“, pastatų languose uždegant žvakutes ir taip pagerbiant Laisvės gynėjų atminimą;

Sausio 12 d. 17–22 val. Vilniuje, „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43) bus demonstruojami istoriniai 1991-ųjų Sausio 13-osios fotografijų vaizdai, leisiantys pažvelgti į vieną svarbiausių modernios Lietuvos istorinių momentų. 

Laisvės kovas fiksavusių fotografų darbai iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir partnerių archyvų kas vakarą iki 24 d. bus atveriami „Prospekto“ galerijos vitrinoje nuo 17 iki 22 val. 

Archyviniai vaizdai, rodomi „Prospekto“ galerijos lange, primins, kad laisvė nėra užbaigtas istorijos skyrius. Ji yra gyva ir tokia stipri, kiek ją puoselėjame: kiek ją giname ne tik kritinėmis akimirkomis, bet ir kasdienybėje, kiek ja tikime ir kiek ją perduodame toliau – iš kartos į kartą.

Ekspozicijoje pristatomi autoriai: Algimantas Žižiūnas, Marijus Baranauskas, Juozas Kazlauskas, Alvydas Lukys, Antanas Miežanskas, Kęstutis Svėris, Romualdas Požerskis, Liudvikas Ruikas, Virgilijus Usinavičius, Zenonas Nekrošius, Viktoras Kapočius, Paulius Lileikis, Jurgis Šeduikis, Aleksandras Kairys, Andrius Petrulevičius, Ričardas Žičkus, Vytautas Stanionis. 

Renginiai Sausio 13-ajai Kaune 

Sausio 12-osios vakarą prie Kauno miesto savivaldybės (Laisvės al. 96) suliepsnos 14 atminimo aukurų. Pilietinė akcija „Kartu!“ vyks 17–20 val.

Renginį pradės iškilminga Lietuvos šaulių sąjungos eisena Laisvės alėja bei atminimo aukurų uždegimo ceremonija, skirta Sausio 13-osios aukoms: Titui Masiuliui, Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Kanapinskui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Koncevičiui, Vidui Maciulevičiui, Alvydui Matulkai, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui ir Vytautui Vaitkui.

Vakaro atmosferą kurs patriotinė muzika, poezijos skaitymai, ugnies misterija ir dokumentinis filmas apie sausio įvykius. Programoje pasirodys Kauno kultūros centro choras „Kamertonas“, patriotines dainas atliks Ovidijus Vyšniauskas.

Nuo sausio 12 iki 14 dienos, tamsiuoju paros metu, Kauno miesto savivaldybės pastatas bus apšviestas Lietuvos trispalvės spalvomis. Tai simbolinis priminimas apie laisvės kainą ir jos svarbą šiandien.