Vyndarys A. Diliautas: lietuviško vyno verslas – dar tik priedas prie turizmo

Lietuvai, naujai vyndarystės šaliai, yra puiki proga įeiti į rinką su naujomis veislėmis.

Andrius Diliautas, vynuogių augintojas, vyndarys, IĮ „Ekoflora“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nuo 2011-ųjų, kai Šilutės rajono vyndarys Česlovas Ramoška gavo pirmąją Lietuvoje vyno gamybos licenciją, šalyje atsirado vos 15-a licencijuotų vyndarių – maždaug po vieną per metus. Tačiau tikrojo vyndarių skaičiaus licencijų kiekis neatskleidžia – vyno sau pasigamina šimtai vyndarių mėgėjų. Kaip ir Andrius Diliautas, nors mėgėju jo nepavadinsi: jis yra Ilzenbergo dvaro Rokiškio rajone vyndarys, turi savo eksperimentinį ūkį ir yra IĮ „Ekoflora“ savininkas. Kalbėjomės apie jo kelią į vynuogyną, vyndarystės ateitį Lietuvoje, verslui trukdančius draudimus ir šviesios ateities negarantuojančią klimato kaitą.

Vyndario ir vynuogių augintojo A. Diliauto ūkyje Švenčionių rajone vynmedžiais apsodinta 0,8 ha, tai eksperimentinis vynuogynas, kuriame šiuo metu auga apie 300 veislių. Maždaug 50 iš jų yra vyninės, likusi dalis – desertinės, t. y. tos, kurias valgome. Diliautų įsteigta „Ekoflora“, pagrindinis šeimos verslas, prekiauja vynuogių sodinukais, o iš savo „kolekcinių vynuogių“ Andrius daro „asmeninį vyną“.

Ilzenbergo dvaro, kurio vyninėje jis dirba, vynuogynas (sakoma, kad vienas šiauriausių Europoje) yra didžiausias Lietuvoje – užima daugiau nei 4 ha: 2 ha jau derančių vynmedžių ir virš 2 ha – jaunuolyno. O pokalbio susėdome Diliautų namuose Vilniaus pašonėje, kekes jau svarinančių 'Frontenac Blanc' veislės vynmedžių gaubiamoje terasoje.