JT: tikimybė, jog 2025–2029 metais vidutinis atšilimas viršys 1,5 laipsnio, yra 70%
Todėl, remiantis Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) – JT meteorologijos ir klimato agentūros – paskelbta metine klimato ataskaita, po dvejų karščiausių kada nors užregistruotų metų – 2023-iųjų ir 2024-ųjų – planetos atšilimas turėtų išlikti istoriškai didelis.
„Mes ką tik patyrėme 10 šilčiausių metų per visą stebėjimo istoriją“, – sakė WMO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Ko Barrettas.
„Deja, šioje WMO ataskaitoje neprognozuojama, kad artimiausiais metais atsikvėpsime, o tai reiškia, kad neigiamas poveikis mūsų ekonomikai, kasdieniam gyvenimui, ekosistemoms ir mūsų planetai vis didės“, – teigė ji.
2015-ųjų Paryžiaus klimato susitarimu siekta apriboti pasaulinį atšilimą, kad jis neviršytų dviejų laipsnių Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir, jei įmanoma, ne daugiau 1,5 laipsnio Celsijaus.
Tikslai apskaičiuoti atsispiriant nuo 1850–1900 metų laikotarpio vidurkio, kai žmonija dar nebuvo pradėjusi pramoniniu būdu deginti anglies, naftos ir dujų, dėl kurių išsiskiria anglies dioksidas – šiltnamio efektą sukeliančios dujos, labiausiai prisidedančios prie klimato kaitos.
Vis daugiau klimato mokslininkų mano, kad optimistiškesnio tikslo – 1,5 laipsnio – pasiekti neįmanoma, nes išmetamo anglies dioksido kiekis vis dar didėja.
Penkerių metų perspektyva
Naujausias WMO prognozes rengia Jungtinės Karalystės (JK) nacionalinė meteorologijos tarnyba, remdamasi kelių pasaulinių centrų prognozėmis.
Agentūra prognozuoja, kad 2025–2029 metų laikotarpiu kasmet vidutinė palei žemės paviršių fiksuojama temperatūra bus 1,2–1,9 laipsnio Celsijaus aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio vidurkį.
Ji teigia, kad yra 70% tikimybė, jog vidutinis atšilimas 2025–2029 metų laikotarpiu viršys 1,5 laipsnio.
„Tai visiškai atitinka tendenciją, kad trečiojo dešimtmečio pabaigoje arba ketvirtojo pradžioje mūsų temperatūra ilgainiui peržengs 1,5 laipsnio Celsijaus ribą“, – sakė Peteris Thorne'as, Meinuto universiteto Airijos klimato analizės ir tyrimų grupės direktorius.
„Manyčiau, kad po dvejų trejų metų ši tikimybė bus 100%“, – pridūrė jis.
WMO teigia, kad yra 80% tikimybė, jog bent vieni metai 2025–2029 metų laikotarpyje bus šiltesni už istoriškai šilčiausius užfiksuotus metus – 2024-uosius.
Ilgesnio laikotarpio perspektyvos
Siekiant sušvelninti natūralius klimato svyravimus, taikomi keli ilgalaikio atšilimo vertinimo metodai, spaudos konferencijoje sakė WMO klimato tarnybos direktorius Christopheris Hewittas (Kristoferis Hjuitas).
Vienas iš metodų apima pastarųjų 10 metų stebėjimus ir prognozes ateinančiam dešimtmečiui.
Pagal šį metodą prognozuojama, kad dvidešimtmečio vidutinis atšilimas 2015–2034 metų laikotarpiu bus 1,44 laipsnio Celsijaus.
Dar nėra bendros nuomonės, kaip geriausiai vertinti ilgalaikį atšilimą.
Europos Sąjungos (ES) „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos (C3S) duomenimis, šiuo metu klimato atšilimas siekia 1,39 laipsnio Celsijaus ir prognozuojama, kad 1,5 laipsnio riba gali būti pasiekta 2029-ųjų viduryje ar dar anksčiau.
Numatomas 2 laipsnių atšilimas
Nors tikimybė yra „itin maža“ – 1 proc., – dabar yra tikimybė, kad bent vienus iš penkerių ateinančių metų temperatūra pakils daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus.
„Tai pirmas kartas, kai mūsų kompiuterinės prognozės rodo tokį reiškinį“, – sakė JK nacionalinės meteorologijos tarnybos atstovas Adamas Scaife'as (Adamas Skeifas).
„Tai šokiruoja“ ir „ta tikimybė didės“, teigė jis.
Jis prisiminė, kad prieš dešimtmetį prognozės pirmą kartą parodė tikimybę, jog kuriais nors kalendoriniais metais bus viršyta 1,5 laipsnio Celsijaus riba, esant labai mažą. Tačiau tai įvyko 2024-aisiais.
„Pasikliauti nafta ir dujomis ir anglimis yra visiška beprotybė“
Kiekviena papildomo atšilimo laipsnio dalis gali suintensyvinti karščio bangas, ekstremalius kritulius, sausras ir jūros ledo bei ledynų tirpimą.
VERSLO TRIBŪNA
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Šiandien vartotojų dėmesys yra išskaidytas, todėl norint pasiekti tikslinę auditoriją, reklamos priemones reikia pasirinkti strategiškai, o vienos jų – dažniausiai nepakanka. Reklama skirtingose medijose didina prekės ženklo atpažįstamumą ir leidžia efektyviai pasiekti skirtingus vartotojų segmentus.
Šiais metais klimatas taip pat neleidžia atsikvėpti.
Praėjusią savaitę Kinijoje kai kuriose vietovėse buvo užfiksuota temperatūra, viršijanti 40 laipsnius Celsijaus, Jungtiniuose Arabų Emyratuose – beveik 52, o Pakistaną po intensyvios karščio bangos užklupo aukų pareikalavę vėjai.
„Mes jau pasiekėme pavojingą atšilimo lygį“, o to pasekmė – neseniai Australijoje, Prancūzijoje, Alžyre, Indijoje, Kinijoje ir Ganoje kilę mirtini potvyniai, Kanadoje – miškų gaisrai, sakė Friedrerike Otto, Londono imperinio koledžo klimatologė.
„2025-aisiais pasikliauti nafta, dujomis ir anglimis yra visiška beprotybė“, – teigė ji.
Dalyje regionų, tarp jų ir Šiaurės Europoje, sąlygos taps drėgnesnės
WMO prognozuoja, kad Arkties atšilimas per ateinančius penkerius metus toliau viršys pasaulinį vidurkį.
2025–2029 metų kovo mėnesi prognozės jūros ledui rodo, kad ledo plotas Barenco jūroje, Beringo jūroje ir Ochotsko jūroje toliau mažės.
Prognozės rodo, kad per ateinančius penkerius metus Pietų Azija bus drėgnesnė nei vidutiniškai.
Tuo metu kritulių modeliai rodo, kad drėgnesnės nei vidutinės sąlygos bus Sahelio regione, Šiaurės Europoje, Aliaskoje ir Šiaurės Sibire, o Amazonės regione – sausesnės nei vidutinės.
