Suomių mįslė: intravertiški, niūrūs ir laimingi

Suomija, garsėjanti vis dar ilgomis žiemomis ir dideliais mokesčiais, atrodo nepaprastai laiminga. Praėjusį kovą ji užėmė pirmą vietą kasmečiame Jungtinių Tautų (JT) remiamame tyrime „Pasaulio laimės ataskaita“ ir aštuntus metus iš eilės aplenkė kitas 146 šalis. Nuo jos nedaug atsiliko Danija, Islandija ir Švedija.

„Pasaulio laimės ataskaitos“ sudarytojai koncentruojasi į pasitenkinimo gyvenimu, o ne šypsenų ir juoko intensyvumo tyrimą. Ataskaita pagrįsta bendrovės „Gallup“ atlikta apklausa, kurios dalyvių prašoma įvertinti savo gyvenimą dešimčia balų. 

Intravertiški ir niūrūs

Visuotinai žinoma, kad suomiai nėra linkę atsiverti ir džiūgauti. Kad tuo įsitikintum, pakanka pasižiūrėti vieną kitą Aki Kaurismaki filmą – „Nukritę lapai“, „Kita vilties pusė“ ar „Žmogus be praeities“. Arba paskaityti bent vieną iš Arto Paasilinnos romanų – „Zuikio metai“, „Grupinės savižudybės magija“ ar „Gudrioji nuodų virėja“, – bibliotekose galima rasti. 

Apskritai suomiai stereotipiškai laikomi intravertiškais, nekomunikabiliais ir labai saugančiais savo asmeninę erdvę, studijoje „Suomija: kultūrinis vienišas vilkas“ („Finland: Cultural Lone Wolf“, 2005) rašo Richardas D. Lewisas, vienas žymiųjų britų lingvistų ir tarpkultūrinių teoretikų. Ir jis tai laužė ne iš piršto, o puikiai pažindamas tautą: 1997 m. Suomija apdovanojo R. D. Lewisą riterio titulu už 40-ies metų darbą padedant šaliai plėtoti tarptautinius ryšius, įskaitant pagalbą rengiantis pirmininkauti ES. 2009 m. jam suteiktas Suomijos Liūto ordino Riterio komandoro laipsnis.

„Šiaurės šalių gyventojai, ypač suomiai, yra emociškai intravertiški, – BBC aiškino ir Meikas Wikingas, Laimės tyrimų instituto (Happiness Research Institute), nepriklausomo Danijos analitinio centro, tiriančio laimę ir gerovę, vadovas. – Jie retai užima aukštas vietas pagal džiaugsmo ar pykčio išraišką ir tuo labai skiriasi nuo, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos gyventojų, kurių emocinė raiška yra kur kas audringesnė. Laimė suomiams labiau susijusi su santūriu, subalansuotu ir tvariu gyvenimu.“

[infogram id="ae30b072-380b-47d2-a1aa-a0c69fee18eb" prefix="mDJ" format="interactive" title="Pasaulinis laimės indeksas 2025 m.: ES šalys"]

[infogram id="3ea7b6af-5842-4084-8175-9bad769a76da" prefix="lbH" format="interactive" title="Pasaulinis laimės indeksas: Lietuvos pozicija 2016-2025 m."]

Niekada nepietauk vienas 

Ir paradoksas: kad ir kokį suomių įvaizdį mums siūlytų kinas, literatūra ar antropologai, naujausioje apklausoje savo gyvenimą jie įsivertino vidutiniškai 7,7 balo, gerokai aukščiau nei pasaulio šalių vidurkis (5,6 balo). Reitingo apačioje atsidūrusio konfliktų draskomo Afganistano gyventojai savo gyvenimą įvertino 1,4 balo iš dešimties.

Remiantis įvairiais kitais tyrimais, Šiaurės šalys yra vienos stabiliausių, pažangiausių ir saugiausių pasaulyje. Pavyzdžiui, aukštas pozicijas jos užima žurnalo „The Economist“ sudarytame „stiklinių lubų“ indekse, kuris vertina moterų vaidmenį ir įtaką darbo rinkoje. Pasak „The Economist“, mirčių iš nevilties, įskaitant savižudybes ir netyčinius perdozavimus, skaičius regione sparčiai mažėja, nors ir nuo istoriškai aukšto lygmens.

Be to, Šiaurės šalys yra vienos turtingiausių pasaulyje, o tai paprastai turi didelę įtaką pasitenkinimui gyvenimu. Pagal šį rodiklį išsiskiria ir Lotynų Amerikos šalys – apklausos duomenimis, jos gyvena laimingiau, nei būtų galima spręsti iš jų pajamų. Be to, jos lenkia Šiaurės šalis pagal kitus parametrus, pavyzdžiui, kaip dažnai žmonės juokiasi ar jaučia malonumą. Anot tyrėjų, šį rodiklį galima paaiškinti socialinių ryšių intensyvumu. Atliekant tyrimą nustatyta, kad valgymas kartu su kitais žmonėmis, palyginti su valgymu vienam, buvo stebėtinai stiprus subjektyvios gerovės rodiklis, t. y. statistiškai taip pat reikšmingas kaip pajamos ir darbo statusas. Tai galioja net ir atsižvelgus į kitus veiksnius, pavyzdžiui, amžių ir išsilavinimą.

Tyrimo autoriai teigia, kad Lotynų Amerika yra „pasaulinė lyderė“ dalijimosi maistu srityje – šio žemyno gyventojai su draugais ar šeima valgo apie devynis kartus per savaitę. (Pietų Azijoje – maždaug perpus mažiau). Tai gali reikšti, kad jie turi geresnius ryšius ir yra ne tokie vieniši kaip jų bendraamžiai kitose šalyse. Ir iš tikrųjų, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad visame pasaulyje ne BVP, tenkantis vienam asmeniui, bet socialinio palaikymo rodikliai yra glaudžiau susiję su tuo, kaip žmonės vertina savo gyvenimą. Kitaip tariant – vakarienė su kompanija gali būti patikimesnis gerovės rodiklis nei pajamos.

Mokslininkai gali paaiškinti ir šį reiškinį. Tikėtina, kad dalijimasis maistu kaip elgesys atsirado dar prieš homo sapiens, nes šimpanzės ir bonobai, vadinami artimiausiais mūsų giminaičiais, taip pat dalijasi maistu su savo socialinės grupės nariais. Tačiau, kaip BBC sakė Nicklas Neumanas, Švedijos Upsalos universiteto sociologas, duoti maisto artimiausiems žmonėms nėra tas pats, kas valgyti kartu: „Galite dalyti maistą nesusėdę ir nevalgydami jo kartu su kitais. Atrodo, kad žmonės šį veiksmą papildė keliais sudėtingais socialiniais sluoksniais.“ 

Kad ir kokia būtų dalijimosi maistu ir valgymo kartu kilmė, Robinas Dunbaras, Oksfordo universiteto (JK) biologijos antropologas, teigia, kad valgymas kartu yra susijęs su geresne savijauta. 2017 m. jis atliko tyrimą, kurio metu JK gyvenančių žmonių buvo klausiama, kaip dažnai jie valgo kartu su kitais. Dažnesnis valgymas su kompanija buvo susijęs su didesniu pasitenkinimu gyvenimu ir didesniu draugų skaičiumi, kuriais galima pasikliauti, ieškant paramos. R. Dunbaro atlikta statistinė analizė parodė, kad valgymas sukėlė socialinį poveikį, o ne buvo jo rezultatas. 

[infogram id="02996b20-2ea2-48ee-9f30-bf4b1518731e" prefix="gJr" format="interactive" title="Pasaulinis laimės indeksas 2025 m."]

Valgymo kartu faktorius gali paaiškinti, kodėl Amerikoje ir kai kuriose kitose turtingose šalyse laimės jausmas silpsta. Pasak „The Economist“, amerikiečiai vis dažniau valgo vieni, gyvena vieni, ir kai gali rinktis – dirba vieni. Vienos apklausos metu 18% jaunų suaugusių amerikiečių nurodė, kad neturi artimų žmonių. Daugelyje kitų šalių taip pat mažėja prasmingų ryšių, todėl žmonės jaučiasi vieniši ir nelaimingi.

Laimingi saunoje

Ir dar vienas paradoksas: Suomijoje laikas, leidžiamas vieno su savimi, yra branginamas. Suomiai pasitraukia į savo mökki (kaimo sodybas), kad galėtų sąmoningai pabūti vienumoje, dažnai – ir pirtyje. Suomijos laimės instituto (FHI) tyrimo duomenimis, šalyje gyvenantys žmonės, paklausti, kas juos daro laimingus, visada pamini gamtos artumą ir jos teikiamas poilsio bei atsipalaidavimo galimybes. Suomijoje iki parko ar miško niekada nebūna toliau nei 10 minučių kelio pėsčiomis. Švarus vanduo, neužterštas oras ir nepaliesta gamta labai prisideda prie geros savijautos ir laimės bei ugdo kūrybiškumą.

Pasak Suomijos ambasadoriaus Vokietijoje Kai Sauerio, svarbūs suomių laimės veiksniai yra lyčių lygybė, pasitikėjimas nacionalinėmis institucijomis ir piliečiais bei žemas korupcijos lygis. 1906 m. Suomija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, suteikusia moterims visišką teisę balsuoti ir dalyvauti parlamento rinkimuose. Kai prieš kelerius metus žurnalo „Reader's Digest“ žurnalistas, norėdamas patikrinti piliečių sąžiningumą, 12-oje pasaulio miestų „pametė“ tiek pat piniginių su grynaisiais ir kontaktiniais duomenimis, sąžiningiausias pasirodė Helsinkis, Suomijos sostinė, kur buvo grąžinta 11 piniginių. 

Pagal naujausią Berlyne įsikūrusios organizacijos „Transparency International“ metinį indeksą, Suomija yra antra mažiausiai korumpuota šalis pasaulyje po Danijos.

Taip pat svarbūs laimingumo veiksniai yra puikus nemokamas švietimas, visuotinė sveikatos priežiūra ir šeimai palanki politika. JT Pasaulio gyventojų apžvalgos duomenimis, Suomijos švietimo sistema užima aštuntą vietą tarp geriausiai išsilavinusių pasaulio šalių. Sveikatos priežiūros paslaugos nėra nemokamos, bet prieinamos.

Tačiau kai kurie teigia, kad tikroji suomių laimingumo priežastis yra ta, kad jie išprakaituoja savo neigiamas mintis ir jausmus: šalyje yra apie 3,5 mln. pirčių, t. y. daugiau nei viena pirtis tenka dviem suomiams.