Pasteuro instituto vadovė Y. Belkaid: mokslui iškilo rimtas pavojus

Yasmine Belkaid, Prancūzijos Pasteuro instituto vadovė. FT piešinys.

„Mokslo finansavimas neatitinka didėjančių išlaidų, tai kelia nerimą, ypač šiuo metu, kai mokslinių tyrimų poreikis vis labiau auga“, – sako Yasmine Belkaid, Prancūzijos Pasteuro instituto vadovė. „Financial Times“ (FT) pietų viešnia pasakoja apie Donaldo Trumpo išpuolius prieš sveikatos priežiūros institucijas, mikrobų sąveiką su žmogaus imunine sistema, vakcinas ir galimą veidrodinių mikrobų pavojų.

Eidamas pietauti su vienos prestižiškiausių Prancūzijos mokslinių tyrimų įstaigų vadove, praeinu pro dantytą arką, kurios viršūnę puošia plunksnuoti dinozaurai. Ši scena yra juros periodo šviesų šou, rodomo Paryžiaus botanikos sode „Jardin des Plantes“, dalis. „Jardin des Plantes“ – tai atradimų lopšys, kaip tik čia susitinku su Yasmine Belkaid, Pasteuro instituto prezidente. Toliau stūkso Beaux-Arts stiliaus Nacionalinis gamtos istorijos muziejus, kuriame 1896-aisiais Henri Becquerelis, prancūzų fizikas, pastebėjęs, kad urano druskos paliko tamsias dėmes fotografinėje plokštelėje, atrado radioaktyvumą. (Ir 1903 m. kartu su Marie Curie ir Pierre'u Curie gavo už tai Nobelio fizikos premiją.)

Ši vingiuota mokslinė istorija ir ją lydintis sausio šaltis – tarsi aperityvas prieš susitikimą su Y. Belkaid kavinėje „Les Belles Plantes“. Instituto vadovė pasirinko šią vietą, nes ji simbolizuoja „mokslo padėtį“ ir „sudėtingą ekosistemą“, su kuria ji glaudžiai susijusi. Tai ženklas, kad pietūs bus persmelkti pranašiškų vaizdinių ir konteksto. Praėjus kelioms valandoms nuo mūsų pokalbio (jis vyko sausio 20 d. – VŽ), Donaldas Trumpas pradėjo savo antrąją prezidento kadenciją, numatydamas toli siekiančių pokyčių Y. Belkaid pasaulio centre esančiose institucijose.

JAV nacionaliniuose sveikatos institutuose, kuriuose ji dirbo, vyksta teisiniai mūšiai dėl planuojamų mokslinių tyrimų dotacijų apkarpymų, siekiančių milijardus dolerių. Be to, sveikatos ir kitų mokslo institucijų interneto svetainėse jau nebeliko jokios su lyčių ir rasių įvairove susijusios informacijos. D. Trumpas paskelbė, kad JAV pasitraukia iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Paryžiaus klimato susitarimo. Jo administracija sustabdė didelę dalį tarptautinės pagalbos finansavimo, taip sutrikdydama kovą su ligomis – nuo AIDS iki Ebolos. Negana to, Robertas F. Kennedy jaunesnysis, Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamento sekretorius, yra ilgametis vakcinų skeptikas.

Pasteuras, suknelė ir močiutė

Atrodytų, kad Pasteuro institutas, kuriam 56-erių Y. Belkaid pradėjo vadovauti pernai, stovi pasaulinės kovos už mokslą pirmojoje fronto linijoje. 1887 m. šį institutą įkūrė Louisas Pasteuras, prancūzų mokslo polimatas ir skiepų pradininkas. Jo tarptautinis tinklas, kurį sudaro daugiau kaip 30 institucijų 25-iose šalyse, yra pačiame kovos su ligų grėsmėmis centre. Tarp tų ligų – ir auganti naujų pandemijų rizika, kurią lemia tokie veiksniai kaip klimato kaita, patogenų atsparumas vaistams ir virusų plitimas iš gyvūnų žmonėms.

Anot Y. Belkaid, jai ir jos bendraminčiams mokslininkams tenka spręsti labai sudėtingus uždavinius. „Mokslui gresia pavojus, – sako ji, turėdama omenyje mažėjantį finansavimą, pasitikėjimą mokslu ir visuomenės jam skiriamą skurdų dėmesį. – Mes visiškai pamirštame, dėl ko mokslas egzistuoja ir kad jį reikia branginti ir saugoti.“

Esame pirmieji restorano lankytojai, įsitaisome prie nedidelio apvalaus staliuko. Botanikos sodo augalų gyvenimas tęsiasi ir ant restorano sienų – jos ištapytos susipynusiomis medžių šakomis ir gyvūnais turkio spalvos fone. Pastebiu, kad Y. Belkaid gėlėta suknelė beveik tobulai dera prie šio fono. Atsakydama ji pajuokauja, kad pasirinko „kamufliažinį“ įvaizdį.

„Esu giliai įsitikinusi, kad per ateinančius 10 metų rinkoje pasirodys nepaprastų mitybos produktų“, – sako Yasmine Belkaid, Prancūzijos Pasteuro instituto vadovė. FT piešinys.

Y. Belkaid praleidžia užkandį ir renkasi lengviausią meniu variantą – dubenėlį daržovių su humusu, raudonaisiais lęšiais ir granatais. Aš užsisakau rigatonių makaronų su pekorino sūriu ir Saravako pipirų padažu, špinatais ir graikiniais riešutais.

Anot Y. Belkaid, už restorano sienų vešintys sodai simbolizuoja medicinos ištakas, o kai kurie augalai pasižymi gydomosiomis savybėmis, kurios žinomos jau tūkstantmečius. Ji pasakoja, kad jos pirmieji moksliniai įkvėpimai kilo po Alpes vaikštinėjant su močiute, kuri buvo vaistininkė. Jaunoji Yasmine stebėjo įvairias augmenijos rūšis – nuo nuodingų grybų iki kiaulpienių, prancūziškai vadinamų pissenlits, pažodžiui „šlapia lova“ dėl jų diuretinio poveikio.

„Tai, kad augalai gali turėti gydomųjų savybių, tikriausiai yra vienas iš dalykų, padariusių didžiausią įtaką mano gyvenimo trajektorijai, – šypteli pašnekovė. – Tai buvo vienas mano žingsnių į tai, kaip aplink esančius elementus galima paversti vaistais ir gydymu.“

Karjera – va bank

Alžyre gimusi ir augusi Y. Belkaid yra kalbų profesorės ir nepriklausomybės kovotojo bei politiko dukra, jos šeimoje mokslo ir politikos dinamika visada buvo glaudžiai susijusi.

„Man labai pasisekė, kad patekau į aplinką, kurioje prasmė to, ką tu darai, prasmė to, kaip tu įsitrauki, yra tokia iš esmės svarbi, – pasakoja ji. – Man mokslas ir politika yra glaudžiai susipynę. Aktyviai renkiesi, kam skirsi savo laiką ir energiją, ir tavo pasirinkimai sutampa su tavo giliais įsitikinimais.“

Kai Y. Belkaid studijavo doktorantūrą Pasteuro institute, Alžyre prasidėjo dešimtmetį trukęs pilietinis karas tarp vyriausybės ir islamistinių jėgų. 1995 m. buvo nužudytas jos tėvas Aboubakras, buvęs vidaus reikalų ministras. Po šio įvykio ji suprato negalinti grįžti į Alžyrą, o Prancūzijoje buvo akivaizdžiai mažai galimybių jaunai mokslininkei, kilusiai iš Šiaurės Afrikos. Mažametį sūnų tuo metu auginusi Y. Belkaid nusprendė „atrasti“ save iš naujo. Ji persikėlė į JAV, kur praleido beveik tris dešimtmečius ir galiausiai tapo Nacionalinio sveikatos instituto Žmogaus imunologijos centro direktore.

„Žvelgdama atgal, stebiuosi: ir ką aš galvojau? – juokiasi ji. – Nepažinojau žmogaus, pas kurį ketinau dirbti, nemokėjau anglų kalbos, ir kažkodėl visa tai neatrodė sudėtinga, turint omenyje tai, ką patyrėme. Išvykau su sūnumi, dviem lagaminais ir ten tiesiog susikūrėme savo gyvenimą.“

Jų didenybė mikrobai

Y. Belkaid labiausiai domina mikrobų sąveika su žmogaus imunine sistema. Anot jos, esminis pokytis įvyko tada, kai į šią sritį pradėta žiūrėti ne tik per „karo vaizdinius“ kaip į „ginklą, kuris ateina ir puola“. Dabar daug geriau suprantamas nuolatinis vaidmuo, kurį imuninė sistema atlieka palaikydama pusiausvyrą organizme – nuo žarnyno iki odos. Mokslininkė priklauso patariamajai grupei, padėjusiai Billo Gateso fondui siekti, kad žarnyno mikrobai taptų pagrindine tarptautinių tyrimų sritimi. Tyrimai rodo, kad gera virškinimo bakterijų būklė gerina maistinių medžiagų įsisavinimą ir didina nepakankamai maitinamų vaikų atsparumą ligoms. Kiti tyrimai rodo, kad per didelis maistinių medžiagų vartojimas gali didinti neurologinių ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio, riziką.

Klausiu, ką ji mano apie kompanijų, pristatančių žarnyno sveikatą kaip vartus į didesnę gerovę, skaičiaus augimą. Ji sako, kad pažanga yra įdomi, tačiau įspėja, kad negalima švaistytis neįrodytais teiginiais: „Esu giliai įsitikinusi, kad per ateinančius 10 metų rinkoje pasirodys nepaprastų mitybos produktų. Tačiau tai ankstyvasis etapas, nes dar nesame pasiekę tokio etapo, kad galėtume apsimesti, jog galime kontroliuoti šiuos mikrobus.“

Prie Pasteuro instituto būstinės Paryžiuje. Charles Platiau („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Vykdydama daugybę kitų pareigų, Pasteuro institute tenkančių jai kaip vadovei, Y. Belkaid toliau gilinasi į savo mokslinius tyrimus motinos ir vaiko sveikatos srityje. Tai jos aistra ir dalis platesnio organizacijos dėmesio, skiriamo jaunų ir pagyvenusių žmonių sveikatai, ligų kilmei ir klimato kaitos poveikiui.

Prancūzijos veidas

Atrodo, kad Y. Belkaid, antrajai Pasteuro instituto vadovei moteriai, tai pergalingas sugrįžimas į Prancūziją. Drauge su kitomis šalies įžymybėmis, įskaitant futbolininką Kylianą Mbappé, ji yra vyriausybės programos „Padarykime ją ikoninę. Rinkis Prancūziją“ kampanijos, skirtos reklamuoti Prancūziją verslui ir jos svečiams, veidas.

„Iš tikrųjų labai jaudina tai, kaip buvau sutikta, – šypteli ji. – Mums reikia, kad mokslininkai būtų matomi, pastebimi, pripažįstami.“

Pašnekovė dar nebaigė savo daržovių, bet stalo įrankius sudėjo taip, kad padavėjas suprastų, jog daugiau nebevalgys. Deserto ji nenori, tad klausia, ar norėčiau kavos – gėrimo iš dar vieno ypatingo vaistinio augalo. Pagalvoju, kad po visų mūsų kalbų apie geros mitybos svarbą tikriausiai bus geriau atsisakyti krembriulė ar tiramisu. Užuot pasilepinęs saldumynu, pokalbį nukreipiu į D. Trumpą. Kai ištariu jo vardą, Y. Belkaid atsidūsta ir rankų judesiu žemyn stengiasi sustiprinti mintį „išlikime ramūs“. Klausiu, ar ji nerimauja, kad „naujas senas“ prezidentas ir jo politinės sielos draugai tarptautiniu mastu užsipuls sveikatos priežiūros įstaigas ir jų darbą, kaip nutiko per COVID-19 pandemiją. Atrodo, kad jos pastabos išsipildys dar anksčiau, nei ji galbūt baiminosi.

„Man tai labai sunkus metas, – kalba ji. – Valstijose gyvenau 30 metų. Dirbau Nacionaliniame sveikatos institute, kuris buvo tiesioginis viso to taikinys. Pasekmes, kurias gali sukelti minėti sprendimai, pajus ne tik Valstijos, bet mes visi, visas pasaulis.“

Y. Belkaid teigimu, mokslas yra platesnio visuomenės nepasitikėjimo institucijomis „pašalinis stebėtojas“: „Nemanau, kad žmonės netiki mokslu – jie tiesiog netiki sistema. Mes galime atlikti tam tikrą vaidmenį, bet kol šis pasitikėjimas nebus atkurtas aukštesniu lygmeniu, mes vieni galime padaryti labai nedaug.“ Jos įsitikinimu, vienintelis dalykas, kurį gali padaryti mokslininkai, tai naudoti „tinkamą bendravimo sistemą“. Nors jie negali „tapti visiškai emocionalūs“, jie taip pat negali „likti mokslininkai-robotai“, skelbiantys „skaičius apie skaičius“.

Apie vakcinas

Y. Belkaid sutinka, kad tyrėjai turi tapti atviresni kalbėdami apie riziką ir aiškindami, kad pavojus, kylantis atsisakius vakcinų, yra kur kas didesnis nei tas, kuris kyla pasiskiepijus. Veiksmingiausias argumentas, kurį ji pateikė JAV Nacionalinio sveikatos instituto darbuotojams, nesusijusiems su mokslu ir abejojantiems dėl skiepų nuo COVID-19, buvo iš asmeninės patirties.

„Vienintelis dalykas, kuris atrodė veiksmingas, buvo, kai pasakiau: „Žinote ką? Aš, kaip mokslininkė, priėmiau sprendimą skiepyti savo vaikus.“ Ir tai sukėlė didesnį rezonansą nei kiti argumentai.“

Klausiu, kaip ji vertina padėtį, kurioje atsidūrė buvęs Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto direktorius Anthony Fauci. Prieš Y. Belkaid išvykstant, jis šiltai ją pagerbė, pavadindamas „mokslo superžvaigžde ir lydere vizioniere“. A. Fauci buvo aukšto rango Baltųjų rūmų koronaviruso darbo grupės narys, tačiau tapo kai kurių D. Trumpo šalininkų nekenčiamu asmeniu, kai jo patarimai kartais prieštaravo prezidento požiūriui. Galima pagrįstai diskutuoti dėl A. Fauci darbo rezultatų, tačiau kritika jo atžvilgiu išsirutuliojo į grasinimus. Prezidentas Joe Bidenas paskutinėmis savo darbo Baltuosiuose rūmuose valandomis iš anksto suteikė A. Fauci malonę, o po kelių dienų buvo pranešta, kad D. Trumpas panaikino jam suteiktą federalinę apsaugą.

Y. Belkaid manymu, mokslininko, kuris visą savo gyvenimą praleido siekdamas, kad „infekcinės ligos būtų mokslinių tyrimų priešakyje“, padėtis yra siaubinga: „Neseniai mačiau jį Vašingtone, apsuptą asmens sargybinių, iki šiol sulaukiantį grasinimų susidoroti. Buvo nepaprastai liūdna tai matyti. Gyvename pasaulyje, pasiekusiame kraštutinumus, kurie, manau, mums tapo pernelyg patogūs.“

D. Trumpo administracijos atsitraukimas nuo kai kurių nusistovėjusių tarptautinių visuomenės sveikatos pastangų sulaukia atgarsių ir kitur. Antai Sania Nishtar, pasaulinio vakcinų aljanso „Gavi“ vykdomoji direktorė, teigia, kad remiančiuosius vakcinas riboja ekonominis spaudimas ir ginčų nagrinėjimo išlaidos.

Apie veidrodines bakterijas

Y. Belkaid teigimu, mokslo finansavimas neatitinka didėjančių išlaidų. Ji priduria, kad ir Prancūzija „nuolat nepakankamai investuoja“ į mokslinius tyrimus. Pasak jos, tokia tendencija kelia nerimą, ypač šiuo metu, kai mokslinių tyrimų poreikis vis labiau auga. Kolektyvinis dalyvavimas yra labai svarbus didėjančių pasaulinių grėsmių sveikatai srityje, pradedant galimomis pandemijomis, kurias gali sukelti paukščių gripas ar kiti nauji patogenai.

Y. Belkaid retoriškai klausia: „Kas sumokės už nepakankamą finansavimą?“

„Krizė yra tokia didelė daugeliu krypčių, kad pamirštame esminius dalykus, – konstatuoja ji. – O esminis dalykas yra tai, kad šioje planetoje mes ne vieni.“

Toliau pokalbis pakrypsta apie nepaprastą technologinę pažangą, skatinančią naują mokslo atradimų amžių. Jie suteikia mums vilties, tačiau turi ir tamsiąją pusę. Kaip ir botanikos sode „Jardin des Plantes“ auganti vaistinė šunvyšnė, jie gali nužudyti arba išgydyti.

Y. Belkaid buvo viena iš beveik 40-ies žymių mokslininkų, tarp kurių – ir du Nobelio premijos laureatai, gruodį paskelbusių šiurpinantį tyrimą. Jame nagrinėtas galimas poveikis, jei sintetinės biologijos pažanga vieną dieną leistų sukurti „veidrodines bakterijas“. Jų cheminė sudėtis būtų tokia pati kaip natūraliai paplitusių mikrobų, tačiau jos skirtųsi struktūriškai, nes yra viena kitos atspindžiai, todėl nėra identiški ar sutapatinami, kaip ir žmogaus rankos. Šis cheminis reiškinys vadinamas chirališkumu, pagal iš graikų kalbos kilusį žodį „ranka“. Jį pirmasis nustatė L. Pasteuras.

Y. Belkaid ir jos kolegos teigia, kad šis iš pažiūros nedidelis struktūros pakeitimas gali turėti siaubingą poveikį. Žmonių, kitų gyvūnų ir augalų imuninės sistemos nebūtų pritaikytos kovoti su šiomis skirtingos konfigūracijos žmogaus sukurtomis bakterijomis. Pagaminti mikrobai gali paprasčiausiai pranokti Žemės gyvųjų organizmų gynybines sistemas.

„Žinau, skamba kaip mokslinė fantastika, – sako Y. Belkaid. – Mes įsitikinę, kad tai gali turėti katastrofiškų pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai.“

Y. Belkaid teigiamai vertina šį tyrimą, pateikdama jį kaip pavyzdį, kad mokslininkai eina į priekį. Mokslininkai tyrimo bendraautoriai paragino nustatyti taisykles, kurios sustabdytų veidrodinės gyvybės kūrimą. Jie ragina valdyti potencialią grėsmę prieš jai atsirandant, o ne konstatavus faktą, kaip pernelyg dažnai atsitinka su naujomis technologijomis.

„Į mokslininkus žiūrima kaip į bejausmes būtybes, kurios tiesiog vadovausis duomenimis ir sukurs monstrus, patogenus ir ką nors panašaus, – neslepia apmaudo Y. Belkaid. – Tai nėra tikrasis mokslas. Mokslininkai yra nuoširdžiai įsipareigoję laikytis etikos principų.“

Kai atneša sąskaitą, pietaujančių antplūdis jau atslūgęs, lieka tik saujelė lankytojų. Man atėjo metas vėl žingsniuoti mokslinės kelionės vingiais per „Jardin des Plantes“ sodą. Ši evoliucijos gelmių ir epochinių mokslinių tyrimų vieta paskatina prieš išsiskiriant užduoti paskutinį egzistencinį klausimą.

Anksčiau juros periodo šviesų šou programoje pastebėjau ornitomimo, greito dinozauro, pavadinto dėl savo kojų, panašių į paukščio, maketą, kuris „nukrito“ nuo skardžio, taip pranešdamas apie milžiniškų roplių išnykimą. Klausiu, ar šiuolaikiniame pasaulyje, kuriam kyla didelė grėsmė, mokslas gali mus išgelbėti nuo panašaus likimo ir ar teisingai tikėjomės, kad jis tai padarys.

„Na, o kas gi dar mus išgelbės – tiesą sakant, kas?“ – atšauna Y. Belkaid, tarsi atsigręždama į praėjusio šimtmečio mokslo laimėjimus. – Pažiūrėkite, ką galime pasiekti, jei savo energiją ir bendrą valią skirsime sprendimams. Esame keistai nesustabdomi ir... neįtikėtinai atsparūs.“

Meniu