Literatūros mokslininkai išrinko 12-a kūrybiškiausių knygų
Literatūros mokslininkai 22-ąjį kartą, išdiskutavę ryškiausius mūsų dienų lietuvių literatūros reiškinius ir tendencijas, paskelbė 12-os kūrybiškiausių pernai išleistų knygų sąrašą ir tendencijas.
Kalbėdami apie pastarąsias, mokslininkai minėjo modernų etniškumą ir magiškąjį realizmą. Etninių motyvų aktualumas aiškinamas tuo, kad šių dienų visuomenė, pavargusi nuo greito gyvenimo tempo ir paviršutiniškumo, ima ilgėtis tradicijos gelmės ir protėvių „užnugario“. O magiškojo realizmo bruožai į literatūrą sugrįžta sociokultūrinių krizių laikais. Tokia literatūros tematika buvusi populiari ir prieš keturiasdešimt metų vykstant politinėms ir sociokultūrinėms permainoms. Dabar ši tendencija stebima jau ne pirmus metus ir ne tik lietuvių literatūroje, rašoma LLTI pranešime.
Literatūrologai atkreipė dėmesį ir į besikeičiantį vyro paveikslą literatūroje: personažai vyrai lietuvių autorių prozoje ir poezijoje vaizduojami įvairiapusiškiau – jie jautresni, nesibaimina būti pažeidžiami, reflektuoja savo kompleksus ir baimes. Vienas tokio vaizdavimo pavyzdžių – rašytojo ir skulptoriaus Mykolo Saukos romanas „Kambarys“, kuriame įprasminama socialinių pažinčių programėlių tema, apmąstomas žmonių vienišumas, individualizmas, baimė įsipareigoti, negebėjimas kurti ilgalaikių santykių.
Sigitas Parulskis romane „Kaip aš mečiau“ kelia ribų tarp jautrumo ir cinizmo klausimą, o „metimo“ metafora aprėpia plačius žmogaus egzistencijos aspektus (nerimą, įsipareigojimus, kūniškus malonumus ir pan.) Tarp dvylikos kūrybiškiausių – ir menininko Dariaus Žiūros pirmoji knyga „Diseris“. Hibridinio žanro kūrinyje, parašytame kaip autoriaus meno doktorantūros studijų baigiamasis darbas, atsiskleidžia netikėtai laisvas santykis su savimi ir pasauliu – nenarciziškas, nesureikšminantis savęs ir paties meno lauko.
Pasak LLTI, 2024 m. išleista ryškių esė žanro knygų. Alfonso Andriuškevičiaus „12 esė ir A. A. biblioteka“ įvertinta už intelektualų, kontekstų prisodrintą, bet skaidrų rašymą, žodžio ir minties preciziką. Gyčio Norvilo esė rinkinyje „Požemių paukščiai“ kūrybiškai reflektuojama laikų kaita: su poetine įtaiga, kontekstualiai apmąstoma vaikystės patirtis, menininko būsenos šiandienybėje, varijuojant žemdirbišką vaizduotę originaliai kuriamos prozos miniatiūros – „kalbos gyvių“ „bestiariumas“.
Iš gausybės poezijos knygų į dvyliktuką pateko Mindaugo Nastaravičiaus eilėraščių rinkinys „Antra dalis“ – dėl išgrynintos poezijos ir konceptualios rinkinio struktūros; Agnės Žagrakalytės eilėraščių knyga „Liekamieji reiškiniai“ – dėl stiliaus aistringumo vaizduojant kasdienybę ir originalaus žaidimo kalba. Tomo Petrulio trečioje knygoje „Daikto kūnas“ įtaigiai skamba semantinių ir loginių paradoksų, susiduriančių su metafizinėmis prasmėmis, dermė.
Visos išrinktos 2024 m. kūrybiškiausios knygos (abėcėlės tvarka):
- Alfonsas Andriuškevičius, „12 esė ir A. A. biblioteka“, išleido „Apostrofa“
- Ieva Dumbrytė, „Negrįžtantys“, romanas, išleido „Kitos knygos“
- Austėja Jakas, „Mėlynieji malonumai“, eilėraščiai, išleido „Baziliskas“
- Jurgita Jasponytė, „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“, eilėraščiai, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
- Mindaugas Nastaravičius, „Antra dalis“, eilėraščiai, išleido „Tyto alba“
- Gytis Norvilas „Požemių paukščiai“, esė, bestiariumas, artefaktai, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
- Sigitas Parulskis, „Kaip aš mečiau“, romanas, išleido „Alma littera“
- Tomas Petrulis, „Daikto kūnas“, poetinė proza, išleido „Baziliskas“
- Mykolas Sauka, „Kambarys, romanas, išleido „Odilė“
- Kotryna Zylė, „Mylimi kaulai“, romanas, išleido „Aukso žuvys“
- Agnė Žagrakalytė, „Liekamieji reiškiniai“, eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
- Darius Žiūra, „Diseris“, autobiografinė proza, išleido „Kitos knygos“
Laureatą (-ę) slaptu balsavimu renka iš literatūrologų sudaryta LLTI premijos vertinimo komisija. Premija laureatui įteikiama Lietuvių literatūros ir tautosakos institute minint Kovo 11-ąją.
