Laisvės premija – kunigui Juliui Sasnauskui
Pranciškonų kunigas J. Sasnauskas (g. 1959) – buvęs disidentas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, publicistas.
1978 m. su Vytautu Bogušiu, Kęstučiu Jokubynu, Antanu Terlecku ir kitais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, 1979 m. su A. Terlecku ir kitais parašė, surinko parašus ir išplatino Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumą, smerkiantį Molotovo–Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus. Dokumento tekstas buvo perskaitytas per „Amerikos balso“ radiją, platinamas užsienio žiniasklaidoje. Be abejo, jis sulaukė rūsčios KGB reakcijos – 1979 m. spalio 30 d. buvo suimtas A. Terleckas, o gruodžio 11 d. – J. Sasnauskas.
Kartu su A. Terlecku, K. Jokubynu, kitais disidentais J. Sasnauskas leido nelegalų leidinį „Laisvės šauklys“, vietoje jo nuo 1979-ųjų „Vytį“.
Už nepaklusnumą sovietų valdžiai ir kovą prieš ją J. Sasnauskui teko sumokėti didelę kainą – pirmiausiai buvo pašalintas iš A. Vienuolio vidurinės mokyklos dėl religinių įsitikinimų, vėliau galėjo pabaigti tik 9-ą klasę, buvo persekiojamas KGB, nuteistas pusantrų metų kalėjimo, 5-erius metus praleido tremtyje Tomsko srityje Rusijoje.
„Net gyvendamas griežto režimo sovietinėje sistemoje, J. Sasnauskas sugebėjo būti laisvas savo dvasia, nes mintys apie laisvę siejosi su tikėjimu ir drąsa veikti, nepaisant spaudimo ar represijų, tačiau suvokiant, kad pasipriešinimas sistemai yra ne tik politinis veiksmas, kad tai moralinė pareiga“, – BNS cituoja Rimą Baškienę, Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkę.
Grįžęs iš tremties J. Sasnauskas toliau dalyvavo antisovietinėje veikloje. 1987 m. rugpjūčio 23 d. su Lietuvos laisvės lygos bendražygiais surengė pirmąjį per SSRS okupaciją ir aneksiją Lietuvoje viešą nelegalų protesto mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, kuriame buvo pareikalauta išvesti SSRS kariuomenę iš Lietuvos.
1987–1992 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje, 1994–1997 m. gyveno Kanadoje. Į kunigus įšventintas 1995-aisiais. Nuo tų pačių metų J. Sasnauskas vadovauja katalikų radijo „Mažajai studijai“.
Nuo 1997 m. – Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų) bažnyčios rektorius.
Premija 2021 m. skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.
Laisvės premija siekiama įvertinti laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
BNS primena, jog Laisvės premijos laureatais yra paskelbti Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis Petras Plumpa, Europos Parlamentas, Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
