ĮŽVALGOS (5024)

Bendrovės nuotr.
Įžvalgos
2025-07-20 12:01
G. Matuzas. Investavimo penkmetis: kas uždirbo, kas prarado ir ką išmokome

Pastaruosius penkerius metus investavimo rinkos priminė amerikietiškus kalnelius. Pandemija, geopolitinė įtampa, rekordinė infliacija ir sparčiai kylančios palūkanų normos ne vienam investuotojui kainavo nemigo naktų ir privertė iš naujo įvertinti savo investavimo strategijas. Nuolatinis klausimas, kuriuo teko dalintis ir man pačiam: kur šiuo chaoso laikotarpiu geriausiai įdarbinti pinigus?

Įmonės nuotr.
Įžvalgos
2025-07-19 12:20
M. Survilas. Naujosios geopolitikos lenktynės

Esame įpratę šalių įtaką matuoti pagal jų finansinius pajėgumus, gamtos išteklius ir politinę lyderystę, tačiau šiandien aiškėja, jog geopolitinės įtakos epicentras slypi visai kitur – mokslo laboratorijose ir tyrimų centruose. Čia gimsta giliosios technologijos (angl. DeepTech), kurios lemia ne tik ekonominį, bet ir strateginį valstybių pranašumą ateityje. Lietuva dar stiprina pozicijas šioje srityje, tačiau tendencijos rodo, kad ateitis priklausys nuo šiandienos sprendimų.

1
Asmeninio archyvo nuotr.
Įžvalgos
2025-07-16 10:00
R. Saunorytė Norutienė. Viešumas valdžios nebegąsdina – sarginis šuo miršta?

Viešumas visada buvo galingas valdžios ir verslo kontrolės įrankis – demokratijos sarginis šuo. Deja, jis veikia vis silpniau. Pastarieji įvykiai tą akivaizdžiai parodo, nors tendencija tęsiasi jau ne vienerius metus – vis mažiau susikompromitavusių ir visuomenės pasitikėjimą praradusių politikų atsistatydina. Vis dažniau jie ir jos tokių situacijų nebesureikšmina.

3
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Įžvalgos
2025-07-15 20:26
A.Sekmokas. Energetikos strategija 2.0

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) parengė ir Vilniuje pristatė Lietuvos energetikos politikos apžvalgą. Joje pabrėžiama, kad energetinė nepriklausomybė yra pagrindinis Lietuvos energetinės strategijos principas. Jis buvo įgyvendintas atsisakius energetinių išteklių importo iš Rusijos, įskaitant gamtinių dujų bei naftos tiekimą, ir 2025 metais atsijungus nuo Rusijos elektros tinklų ir įgyvendinus sinchronizaciją su Europa. Apžvalgoje yra pateikta perspektyva ir 10 svarbiausių rekomendacijų Lietuvos energetikos ateičiai.

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Įžvalgos
2025-07-14 16:22
R. Masiulis. 3 priežastys, kodėl Lietuvai sekasi AEI plėtra

Šių metų birželį vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje buvo mažiausia nuo 2020 metų lapkričio, o čia veikiančios vėjo ir saulės elektrinės pagamino tris ketvirtadalius visos suvartotos elektros. Pirmoji liepos savaitė buvo jau penktoji šiemet, kai Lietuvoje užfiksuotas elektros gamybos perteklius, ir pirmoji per 4 metus, kai į Švediją eksportavome daugiau elektros, nei iš ten importavome.

2
Linas Mickus, SEB banko Finansų rinkų departamento vyresnysis finansų analitikas. Banko nuotr.
Įžvalgos
2025-07-13 10:16
L. Mickus. NATO gynybos išlaidos: ką reiškia Europos ekonomikai ir finansų rinkoms?

Birželį vykusiame NATO viršūnių susitikime Hagoje šalys narės sutarė dėl istorinio įsipareigojimo padidinti gynybos išlaidas iki 5% BVP iki 2035 m. Iš šios sumos 3,5% bus skirta tiesioginiams kariniams poreikiams, tokiems kaip tankai, lėktuvai, dronai, amunicija ir kariuomenės išlaikymas, o likusieji 1,5% – su gynyba susijusioms investicijoms, įskaitant civilinę ir IT infrastruktūrą, tiltus, kelius, uostus, kibernetinio saugumo sprendimus ir pan.

1
Daugiau straipsnių
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija