Y. Bajraktari. Europos technologijų sąstingio pabaiga

Intensyvėjant technologijų revoliucijai, Europa atsidūrė nuošalyje, ypač dirbtinio intelekto srityje. Tai problema ne tik Europai, bet ir platesniam Vakarų aljansui. Kadangi kiti regionai sparčiai žengia į priekį, siekdami technologinių ambicijų, vis labiau stiprėja perspektyva, kad Europa taps skaitmeniškai nereikšminga. Mums skubiai reikia atgaivinti transatlantinius santykius, kurių centre būtų drąsi ir pozityvi technologijų darbotvarkė.

Kaip matyti iš naujausių analizių, nors JAV technologijų milžinės dominuoja dabartinėje dirbtinio intelekto (DI) srityje, Europoje yra nedaug lyderių. Pramonės revoliuciją sukėlusiam žemynui dabar sunkiai sekasi kurti pasauliniu mastu konkurencingus technologijų milžinus – ne dėl talentų ar novatoriškos dvasios trūkumo, o dėl sudėtingo susiskaidžiusių rinkų, atsargaus investicinio klimato ir reguliavimo aplinkos, kuri netyčia slopina inovacijas, derinio.

Dėl to didėja priklausomybė nuo išorės technologijų ir mažėja gebėjimas kurti skaitmeninę ateitį pagal Europos vertybes ir interesus. Šis skaitmeninis atsilikimas yra ne tik ekonominė, bet ir strateginė pažeidžiamumo problema. Europos technologijų deficitas Jungtinėms Valstijoms turėtų kelti beveik tokį pat susirūpinimą, kaip ir Europos vyriausybėms. Juk technologiškai nusilpusi Europa yra mažiau pajėgi partnerė sprendžiant pasaulinius iššūkius – nuo ekonominio konkurencingumo iki saugumo.