R. Vilpišauskas. ES plėtra? Kokia plėtra?

Pavasario sesijos pabaigoje Seimas patvirtino Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES)Tarybai 2027 m. prioritetines sritis. Tarp jų antroje vietoje po ES ir transatlantinės erdvės saugumo ir gynybos stiprinimo bei visapusiškos paramos Ukrainai išskirta ES plėtra.

Lietuvos institucijų parama ES plėtrai yra vienas tradiciškai deklaruojamų šalies užsienio politikos prioritetų nuo pat įstojimo į Bendriją. Tiesa, ilgą laiką Lietuvos labiausiai remiamos Rytų kaimynės – Ukraina, Moldova, Sakartvelas – ES institucijose nebuvo traktuojamos kaip šalys, kurios turi galimybę tapti ES narėmis. Joms Bendrija siūlė glaudesnį bendradarbiavimą, laisvesnę prekybą ir paramą vykdant reformas, bet ne narystės perspektyvą.

Situacija pasikeitė po 2022 m. Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą. Praėjus kelioms dienoms nuo jo pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė oficialų prašymą ES dėl Ukrainos siekio tapti Bendrijos nare. Po kelių mėnesių Europos Vadovų Taryba nusprendė Ukrainai ir Moldovai suteikti kandidačių statusą. 2023 m. pabaigoje sutarta pradėti derybas dėl narystės su šiomis šalimis, kai jos įvykdys papildomas sąlygas (Sakartvelui tada suteiktas šalies kandidatės statusas, tačiau praėjusiais metais jos vyriausybė paskelbė stabdanti stojimo į ES procesą).