I. Gillas. Gresianti pasaulinė skolų katastrofa

Nepaisant nuo 2020 m. patirtų sukrėtimų, pasaulio ekonomika kol kas laikosi nepaprastai gerai. Tačiau klaidų tikimybė mažėja. Bendra pasaulinė skola dabar yra beveik 25% didesnė nei COVID-19 pandemijos išvakarėse, kai ji jau buvo pasiekusi rekordinį lygį. Ši perteklinė skola gali sumažinti visų šalių ekonomikos gebėjimą apsisaugoti nuo naujausio sukrėtimo – didesnių prekybos muitų.

Nors skola yra labai svarbi ekonomikos augimui skatinti, ji turėtų būti suprantama kaip atidėto apmokestinimo forma. Skolindamosi, o ne mokėdamos mokesčius, vyriausybės gali daryti ilgalaikes investicijas, kurios bus naudingos būsimiems mokesčių mokėtojams ir neužkraus naštos dabartinei kartai; arba jos gali palaikyti šalies ekonomikos augimą ir pajamas kritiniu ekonomikos laikotarpiu, kai mokesčių didinimas tik pagilintų nuosmukį.

Vis dėlto galiausiai reikia mokėti, ir jei nacionalinės pajamos neauga sparčiau nei skolinimosi išlaidos, skoloms grąžinti reikia didinti mokesčius. Todėl nuolat didelė skola tampa kliūtimi ekonomikos pažangai. Per pastaruosius 15 metų besivystančios šalys įsitraukė į skolą, kurią kaupė rekordiškai greitai: vidutiniškai šešiais procentiniais punktais BVP per metus. Toks spartus skolų augimas dažnai baigiasi ašaromis. Iš tiesų tikimybė, kad dėl jų kils finansų krizė, yra maždaug 50:50.