Mokesčių reforma: klaidų kaina gali būti milžiniška
Pirmiausia turime aiškiai pasakyti – tai, ką pristatė ministras Rimantas Šadžius, yra jau nebe pavieniai mokesčių pakeitimai, o visa apimanti mokestinė reforma. Kad ją būtų galima įvertinti, reikia daugiau laiko ir gilesnės analizės, nes pokyčiai apima tiek gyventojus, tiek verslą, tiek socialinę apsaugą ir gynybą. Bet jau akivaizdu viena: siūlomi pakeitimai vertintini labai nevienareikšmiškai.
Dar visai neseniai buvo teigiama, kad reikšmingų mokestinių pertvarkų neplanuojama. Dabar gi siūlomas visas paketas: nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) iki nekilnojamojo turto (NT), draudimo bei net naujų vadinamųjų „saugumo“ mokesčių. Tokia apimtis reikalauja ne tik ekonominio įvertinimo, bet ir politinės atsakomybės.
Ar tikrai vienintelis kelias valstybės pajamoms didinti?
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje sukurta per 100.000 darbo vietų, atlyginimai augo 70%, pensijos – 95%. Ir visa tai – be naujų mokesčių. Tai buvo augimas, kurį skatino palanki mokestinė sistema. Kai žmonės dirba, o ne bijo, kai kuria, o ne bėga – kyla visa šalis. Ši reforma kelia klausimą: ar vis dar tikime, kad augimą kuria žmonės ir verslas, ar jau grįžtame prie seno modelio – viską spręsti per mokesčius?
Šiuo metu ekonomikos augimas yra sulėtėjęs, o infliacijos, aukštų palūkanų ir geopolitinio netikrumo fone tiek verslui, tiek gyventojams išlieka daug neapibrėžtumo. Net ir Finansų ministerija prognozuoja, kad blogiausiu atveju reforma gali sumažinti BVP augimą 0,2%. Tačiau realus poveikis gali būti didesnis – ypač jei padidėjus mokesčių naštai įmonės atidės investicijas, o aukštos kvalifikacijos specialistai ieškos palankesnės aplinkos kitur. 2009 m. krizė parodė, kad blogai paskaičiuoti sprendimai kainuoja dešimtmečius: žmonės išvyko, darbo vietos dingo, buvo prarastas laikas. Ir šį kartą kyla tas pats pavojus – per didelis apmokestinimas nesukaups lėšų nei gynybai, nei socialinėms reikmėms.
Pavyzdžiui, Estijoje pelno mokestis taikomas tik paskirstytam pelnui – tai skatina investicijas. Lietuvoje pelno mokestis didinamas iki 17%, lengvatos mažinamos – tai nėra konkurencinga, ypač regiono kontekste. Panašiai ir su GPM: kai kurioms pajamoms taikomas net 36% tarifas, o kartu vykstančios diskusijos dėl papildomo NT ar sveikatos draudimo apmokestinimo siunčia nevienareikšmį signalą apie požiūrį į verslumą, investicijas ir darbo vietų kūrimą.
Grėsmė prarasti talentus
Kai kurie siūlymai, pavyzdžiui, PVM lengvatos šildymui naikinimas ar suvienodinimas tarp fizinių ir elektroninių leidinių, atrodo logiški. Tačiau yra ir sunkiai paaiškinamų išimčių – ypač NT mokesčio srityje, kur kyla klausimų dėl teisingumo ir logikos.
Dėl GPM – negalima pamiršti, kad aukštos kvalifikacijos žmonės turi pasirinkimą, kur dirbti. Per agresyvus jų apmokestinimas gali silpninti Lietuvos konkurencingumą, stabdyti investicijas ir skatinti talentų nutekėjimą.
Svarbiausias klausimas – ar dabar tam tinkamas metas? Verslas ir gyventojai vis dar gyvena infliacijos ir aukštų palūkanų šešėlyje. Net pati ministerija pripažįsta, kad reforma gali stabdyti ekonomikos augimą. Tai ypač pavojinga regionuose, kur smulkus verslas balansuoja ant išlikimo ribos – kiekvienas papildomas mokestis ten reiškia uždarytą veiklą, atleistą darbuotoją ar išvykusį gyventoją.
Lietuva jau įrodė, kad galima augti be papildomų mokesčių – tai pasiekta dėl stabilių taisyklių, palankios aplinkos ir pasitikėjimo. Jei norime finansuoti gynybą, turime stiprinti ekonomiką, o ne ją stabdyti. Gynybos stiprybė prasideda nuo ekonominės stiprybės – tik augdami galime sau leisti daugiau.
Šioje reformoje kol kas per daug klaustukų, per mažai aiškumo ir – svarbiausia – netinkamas laikas. Sprendimai šiuo metu turi būti ypač apgalvoti, nes kaina už klaidas gali būti labai didelė.
Įžvalgos autorius – Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas
