Krizėje gimsta naujos ekonomikos žvaigždės

Vertėtų remtis „gyvenimo ratu“ – politikos ciklu, kai krizė verčia imtis reformų, kurios paskatina atsigavimą, bet vėliau leidžia nusiraminti ir taip vėl veda prie smukimo. Tada ciklas prasideda iš naujo: iš krizės į krizę, iš pelenų į pelenus. Bet kurią akimirką valstybės ateitis gali priklausyti nuo to, kurioje šio ciklo vietoje ji yra.

Būtent todėl praeito amžiaus aštunto dešimtmečio stagfliacija Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę ir Kiniją privedė prie laisvosios rinkos reformų. Pasaulio ekonomikos nuosmukiai aštuntame ir devintame dešimtmečiuose paskatino dar vieną didelę atsinaujinimo bangą – nuo Brazilijos iki Meksikos, nuo Rusijos iki Turkijos. Jei pažvelgsime į šiandieną, visame pasaulyje krizės verčia imtis teigiamų pokyčių.

Šio amžiaus antro dešimtmečio euro zonos krizė paskatino reformas – labiausiai Ispanijoje ir Graikijoje. Pandemijos sukelti sukrėtimai daugelį besivystančių šalių, tarp jų Argentiną, Pietų Afriką, Nigeriją ir Šri Lanką, privertė pertvarkyti finansus. Visose šešiose minėtose valstybėse atsigavimą rodo augančios akcijų rinkos ir gerėjančios kredito sąlygos.

Šios šalys buvo priverstos imtis reformų, nes pandemija išsekino kone visus jų finansus. Joms teko pritaikyti biudžeto apribojimų, dėl kurių pagerėjo pirminis balansas – pagrindinis valdžios sektoriaus deficito rodiklis, kuriuo vertinamos tik išlaidos. Artimiausiais metais pirmą kartą nuo šio amžiaus pirmo dešimtmečio pabaigos šios valstybės gali pasiekti pirminį perteklių.

Kiekviena šių šalių taiko skirtingus apribojimus. Graikija sumažino išlaidas ir padidino mokesčius tiek, kad sugebėjo panaikinti nuolatinį įsipareigojimų nevykdymą, besitęsusį nuo pat nepriklausomos valstybės susikūrimo; šį dešimtmetį Graikijos valstybės skola, palyginti su BVP, smarkiai sumažėjo.

Ispanija sumažino išmokas išlepintiems pensininkams, bet padidino jas vienai didžiausių skurstančių gyventojų grupių visoje Europoje – tai buvo laipsniška priemonė, bet vis tiek ženkliai sumažinusi deficitą ir skolą. Be to, kadangi senstančiame pasaulyje sunku rasti talentų, Ispanija priima imigrantus, nors daugelyje Europos šalių durys jiems užveriamos; taip pat ji sušvelnino įdarbinimo, atleidimo ir darbo ne visą darbo laiką taisykles.

Kai per didžiausią šalyje užfiksuotą ekonominę krizę 2022 m. Šri Lanka visiškai nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų, ji iš esmės pertvarkė savo sistemą. Valstybė panaikino visas subsidijas ir įvedė didesnius nekilnojamojo turto, paveldėto turto ir azartinių lošimų pramonės mokesčius.

Nigerija taip pat sumažino subsidijas degalams ir išaugino valstybės pajamas padidinusi naftos gavybą. Šalis stabilizavo savo silpną valiutą, leidusi laisviau prekiauti nafta pasaulinėse rinkose ir beveik panaikinusi vietinę juodąją rinką.

Turbūt įdomiausias atvejis – Pietų Afrikos Respublikos operacija „Vulindlela“ (zulų kalba – „išvalyti kelią“). Ši operacija, sukurta siekiant pašalinti kliūtis geležinkelių, kelių, vandens ir elektros energijos sistemose, gerokai sumažino nuolat besikartojusių visuotinių avarijų skaičių.

Visų šių reformų tikslas – didinti našumą (tvaraus ilgalaikio augimo pagrindą), o ne dirbtinai jį skatinti valstybės išlaidomis. Visose minėtose šalyse po daugelį metų trukusio mažėjimo ar stagnacijos pajamos vienam gyventojui turėtų imti augti. Šių šešių valstybių akcijų rinkose pradėjo atsispindėti šis teigiamas pokytis: per pastaruosius dvejus metus pasaulinio indekso rodiklius jos viršijo 20% per metus. Per šį laikotarpį Argentinos ir Šri Lankos rinkos pasiekė geriausių rezultatų, vertinant pagal dolerį.

Keturių iš šių valstybių kredito reitingai pagerėjo, ir kalbama, kad likusių dviejų – Pietų Afrikos Respublikos ir Nigerijos – reitingai netrukus taip pat gali augti. Už skolos laikymą investuotojų reikalaujama priemoka jau dabar smarkiai mažėja.

Be to, šis šalių sąrašas nėra baigtinis. Tarp kitų priverstinai reformas vykdančių valstybių yra Turkija, Egiptas bei Pakistanas. Vokietiją galime laikyti naujausiu tokio gyvenimo rato pavyzdžiu: prieš dešimtmetį ji buvo laikoma etalonu, tada užmigo ant laurų, apleido savo finansus, kol galiausiai praėjusią savaitę ėmė siūlyti pakankamai griežtas reformas, kad atgaivintų rinkas visoje Europoje. Jokia sėkmė – ar nesėkmė – nesitęsia amžinai.

Taip pat nėra ir tobulos valstybės. Visos šios užgimstančios žvaigždės turi trūkumų. Tikimasi, kad Pietų Afrikos augimas per ateinančius metus išaugs trigubai, bet ir tokiu atveju vis tiek sieks vos du procentus – rodiklis tikrai nėra stulbinantis. Griežtų priemonių ėmęsis Argentinos reformatorius Javieras Milei, nurėžęs 30% valdžios sektoriaus išlaidų, yra tiek pat kontroversiškas, kiek populiarus – jį persekioja kriptovaliutų skandalai.

Visgi visuomet, ypač šiais negatyvaus požiūrio ir milžiniškos poliarizacijos laikais, linkstama ieškoti bet kurios šalies ar jos vadovų ydų. Nepamirškime – kai tauta nebeturi kur trauktis, ji dažnai yra priversta imtis rimtų reformų. O po jų ekonomika atsigauna. Šis gyvenimo ratas nenutrūksta – nuolat kur nors kuria naujas žvaigždes.

 Ruchiras Sharma, „Rockefeller International“ pirmininkas

Autorių teisės: „The Financial Times Limited“, 2025